Tuo metu Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikime valstybių vadovai teigia besiimsiantys „visų reikalingų priemonių“, kad būtų užtikrintas Europos finansinio sektoriaus stabilumas.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‚as Junckeras tikina, kad Europoje nebus leista bankrutuoti nė vienai finansinei institucijai.
Pasak Airijos finansų ministro Briano Lenihano, „svarbūs bet kokie žingsniai, padėsiantys susigrąžinti indėlininkų pasitikėjimą bankais“.
Tačiau Švedijos finansų ministras Andersas Borgas atkreipia dėmesį, kad siūlomos priemonės turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad dėl vienos šalies veiksmų nenukenčia kitos šalys.
Airija, Austrija, Danija, Graikija ir Vokietija jau ėmėsi nacionalinių priemonių, siekdamos apsaugoti savo komercinius bankus.
Tai papiktino kai kurias kitas ES šalis, kadangi indėlininkai ėmė perkelti savo indelius į valstybės garantijoms apsaugotus bankus.
Pirmadienį ES pirmininkaujanti Prancūzija išplatino valstybių vadovų pareiškimą, kuriame akcentuojama šalių bendradarbiavimo būtinybė.
ES lyderiai taip pat paskelbė apie ketinimą suteikti 100 proc. garantijas indėliams iki 100 tūkst. eurų. Lietuvoje šiuo metu 100 proc. garantuojami visi indėliai, kurių suma neviršija 3 tūkst. eurų ir 90 proc. indėliai, kurių suma siekia iki 22 tūkst. eurų.
Prieš kylant sumaiščiai finansų sektoriuje dauguma ES vyriausybių garantavo indėlius iki 25 tūkst. eurų.
Krizės padarinius kol kas stipriausiai pajuto Islandija. Pirmadienį Islandijos kronai nuvertėjus 30 proc. Islandijos ministras pirmininkas Gieras Haarde prabilo apie „nacionalinį bankrotą“.
