Po trijų mėnesių bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Tačiau tam taip ir nepasirengta. Jungtis su Švedija tik planuojama, o naujo modernaus bloko Elektrėnuose statyba vos pradėta.Snūduriuojančią mūsų valdžią kol kas gelbsti pasaulinė krizė, dėl kurios elektros energijos dabar suvartojama gerokai mažiau nei anksčiau. Atsigaunant šalies ūkiui, pramonei elektros reikės vis daugiau. Kur ją pirksime, kokiomis kainomis? Uždarius Ignalinos AE iš karto turėjo būti įjungtas naujas blokas Elektrėnuose.
Tačiau energetikai abejoja, ar jis pradės veikti net ir 2012-aisiais. Kalbama, kad šiuos planus sužlugdė interesų grupės.
Kainas lemia ne politikų pažadai
Artėjant Ignalinos AE uždarymo dienai iš fantastikos srities pasiskolintus duomenis vis dažniau keičia realistiniai. Maždaug prieš metus valdžia mus šokdino siaubą keliančiomis prognozėmis apie beveik iki 1 Lt/ kWh brangsiančią elektros energiją. Kiekvienas protaujantis pilietis net vidurnaktį pakeltas iš patalo turėjo pasakyti, kad be naujos AE Lietuva nenurims. Kai visi tai „suprato“ ir pasiryžo paaukoti paskutinius marškinius, elektros energijos kainos pradėjo tirpti. Dar prieš kelis mėnesius akyse šmėžavo 36–80 ct/kWh pabrangimas, paskui jis sumažėjo iki 30, o prieš savaitę energetikos ministro prognozę apie 15 ct brangimą sumušė premjeras, kartelę nuleidęs iki 8–10 ct. Tuo labai džiaugtis nevertėtų, nes informatoriai nepatikimi. Kad ir ką mums suoktų politikai, pravartu žinoti, kad bet kokių kainų svyravimus lemia ne jų pažadai, bet energetinių išteklių kainos pasaulio rinkoje.
Smulkieji moka mažiausiai
Akademikas Jurgis Vilemas tikina, kad kol kas niekas negali pasakyti, kiek tiksliai kainuos elektros energija 2010-aisiais. Gal todėl jis ir akademikas, nes nemėgsta burti iš kavos tirščių, kaip daro daugelis mūsų politikų.
„Gamtinių dujų kaina, tikėtina, bus stabili, taigi didelių elektros energijos kainos svyravimų nevertėtų laukti. Žinoma, elektros energija pabrangs, nes šiuo metu smulkieji vartotojai už ją moka mažiausiai ES rinkoje. Valstybėje, kuri neturi jokių pirminių energijos resursų – nei akmens anglies, nei degiųjų skalūnų, nei naftos, nei dujų, – neverta tikėtis, kad elektros energijos kaina gali būti mažiausia ES“, – atvirai sako J.Vilemas.
Tačiau aiškėja, kad dabar, ekonominės krizės metu, elektros energijos perteklius yra gerokai pigesnis nei tikėtasi.
Neturime pasirinkimo
Labai svarbu ištverti nors iki 2015- ųjų, kai turėtų būti nutiestas kabelis į Švediją. Dabar jau beprasmiška dejuoti, kad šis darbas buvo nusikalstamai vilkinamas. Taigi tik po penkerių metų mūsų derybinė padėtis su elektros energijos pardavėjais pasikeis iš esmės. Turėsime galimybę rinktis, sustiprės konkurencija, galėsime tikėtis stabilizuoti elektros energijos kainą.
„Neverta tikėtis labdaros. Pavyzdžiui, rusai sužinos, už kiek mes patys galime pasigaminti elektros energijos Elektrėnuose, ir pateiks savo pasiūlymą“, – sako J.Vilemas.
Pasaulio rinka? Nupirkus naftą bei dujas pasaulinės rinkos kainomis, Lietuvoje elektros energiją galime pagaminti palyginti brangiai. Negalime konkuruoti su tiekėjais Rytuose, kurie naudoja gerokai pigesnį kurą. Pavyzdžiui, Estija naudoja degiuosius skalūnus, kurių gamybos kaina mažesnė nei gamtinių dujų kaina rinkoje. Todėl jie irgi turi šiokį tokį pasirinkimą. Lenkai naudoja akmens anglį. Tačiau didėja šių valstybių sunkumai dėl ang lies dvideginio išmetimo, atsirandančio deginant organinį kurą. „Mūsų padėtis pagerės, kai Elektrėnuose 2012-aisiais bus paleistas modernus 450 MW blokas“, – primena J.Vilemas. Tačiau kiti energetikai abejoja, ar šis blokas pradės veikti 2012-aisiais, nors, remiantis ankstesniais planais, jis turėtų būti paleistas iš karto uždarius Ignalinos AE. Interesų grupėms pavyko sužlugdyti šiuos planus.
Atsinaujinantys šaltiniai
„Esame įsipareigoję iki 2020-ųjų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti 20 proc. elektros energijos. Taigi reikia neatidėliotinai statyti jėgaines, nes kitu atveju teks mokėti baudas“, – sako J.Vilemas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ministrui primena apie komunalinių atliekų panaudojimą. Vakarų Europos šalys sugeba tai padaryti. Energetikų skaičiavimais, panaudodami komunalines atliekas galėtume gauti apie 50 MW – beveik du kartus daugiau nei sukuria visos veikiančios hidroelektrinės ir tik du kartus mažiau nei Kauno HES.
„Reikia tartis su visuomene, pateikti svariausius argumentus. Susidariau įspūdį, kad kažkas nuperka mitingų organizatorius. Štai Kaune ketinta statyti tokią elektrinę prie autostrados, bet ir čia priešinamasi. Ar gali būti labiau tinkama vieta? O „Gazprom“ vadovai labai patenkinti dėl tokių ginčų“, – daro išvadą J.Šimėnas.
Kada prireiks naujos
AE Ministras A.Sekmokas prasitarė, kad naujos atominės elektrinės Lietuvoje ateitis dar neaiški. Ministro teigimu, ji turėtų apsimokėti labiau nei dujas ar naftą naudojančios elektrinės. Skaičiavimų laukia ir Prezidentė D.Grybauskaitė.
J.Vilemas tikina, kad šiuo metu statyti AE neapsimoka: „Šiuo metu niekas negali suprasti ir paaiškinti, kodėl AE statyba pasaulyje taip brangiai kainuoja. Manau, kad valdžia dar to nesuvokia.“
J.Šimėnas sako, kad Lietuvai tokios AE, kokia dabar planuojama, tikrai nereikia: „Perteklinę elektros energiją eksportuosime į Lenkiją, Latviją ir Estiją, o radioaktyvias medžiagas pasiliksime sau. Mano nuomone, reikia statyti mažesnę AE.“
Pasak J.Vilemo, šiuo metu pasaulyje AE statybos stabtelėjo. Štai JAV tokias elektrines ketinama statyti tik po 2–3 metų, kai bus skiriamos didelės valstybės dotacijos. „Mūsų valdžiai įtaką daro užsienio politikai ir verslininkai, kurie suinteresuoti, kad pirktume brangią įrangą“, – daro išvadą J.Vilemas.
Kita vertus, reikia pasvarstyti, kiek kainuoja nepriklausymas nuo Rusijos.
Perteklius ar trūkumas
Energetikos ministerijos duomenimis, kitąmet Lietuvai reikės apie 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Po 2010 metų sausio 1 d. elektros tiekimas iš ne ES valstybių (Baltarusija, Rusija, Ukraina) galėtų siekti iki 11 TWh, iš ES šalių (Švedija, Estija, Latvija) – iki 4,6 TWh. Pagal Vyriausybės patvirtintą Elektros rinkos plėtros planą numatoma, kad kitąmet iki 3 TWh pagamins Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 0,35 TWh – atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 TWh – šalies šiluminės elektrinės, 1 TWh bus perkama pagal išankstinę sutartį su Estija. Vadinasi, 5,5 TWh bus užtikrinta išankstinėmis sutartimis.
Parduodame pigiau, perkame brangiau
Daugeliui susidaro įspūdis, kad mums iki šiol nesisekė pelningai parduoti perteklinės elektros energijos. Ignalinos AE elektros energiją gamina labai pigiai, tačiau ir parduodame labai pigiai. O kai mums reikės pirkti – mokėsime brangiai. Kodėl taip yra? Ar nemokame prekiauti?
„Iki šiol buvo meluojama, kad kaimyninėse rinkose trūksta elektros energijos. Iš tikrųjų jos užteko. O tokiu atveju, kai nori parduoti energiją, kurios pirkėjui nelabai reikia, turi mažinti pardavimo kainą“, – atveria akis J.Vilemas.
Be to, mes neturėjome realių pirkėjų. Pavyzdžiui, Baltarusijos sprendimus kontroliavo Rusija. Apmaudu, kad šiuo atveju sąlygas kėlė ne pardavėjas, bet pirkėjas.
Beviltiškai vėluojame
Jonas Gylys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas:
Nepasiruošėme, beviltiškai vėluojame. Jau šių metų pabaigoje, iki Ignalinos AE uždarymo, turėjo veikti moderni elektrinė Elektrėnuose. Kol kas įmūryta tik kapsulė su palinkėjimais ateinančioms kartoms. O darbai geriausiu atveju užtruks dar 2–3 metus, o gal ir ilgiau. Dabar svarstome, kiek kainuos elektros energija uždarius Ignalinos AE.
Jeigu neturėsime alternatyvų, tai neturėsime ir pasirinkimo. Kiek pardavėjai paprašys, tiek ir mokėsime. Dabar, krizės metu, patys galime pasigaminti elektros energijos tiek, kiek reikia. Tačiau pramonė atsigaus. Elektros energijos reikės daugiau, nors kaip tik išaugusios kainos trukdys jai atsigauti.
Rezervų užteks iki 2020-ųjų
Eugenijus Ušpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius:
Mūsų instituto mokslininkai visada sakė, kad uždarius Ignalinos AE Lietuvai elektros energijos nepritrūks. Tačiau šiuo metu pateikiami labai keisti duomenys. Turėsime ne tris kartus daugiau elektros energijos, bet maždaug tiek, kiek reikia. Elektros energijos trūkumo nebuvo ir anksčiau, tačiau buvo gąsdinama – taip norėta kuo greičiau prastumti naujos AE projektą. Mūsų skaičiavimais, įvertinus pramonės krizę, elektros energijos rezervų užteks iki 2020-ųjų. Tada ir reikės naujos AE. Todėl patariame neskubėti, nedaryti klaidų, pasimokyti, pavyzdžiui, iš suomių.
Albinas Čaplikas
