Prienų ir Birštono gyventojų bei valstybės pasitikėjimą praradusi žemėtvarkininkė, bandyta sudrausminti etikos sargų ir apskrities administracijos, savo girgždantį krėslą puolė ginti teisme.
Prienų savivaldybės salė lūžo nuo susirinkusiųjų prieniškių ir birštoniškių. Čia atvykusi Kauno apskrities valdžia bei Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas bandė išsiaiškinti, kas iš tiesų dedasi Prienų ir Birštono savivaldybėse, kodėl Žemėtvarkos skyriaus vedėja ir jos pavaldiniai sukėlė tokį didelį žmonių pasipiktinimą?
Įsigijo daug sklypų
Kauno apskrities žemės tvarkymo departamento direktorius Vytas Daubaras stebėjosi savo pavaldinės Birštono ir Prienų savivaldybių Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Dalės Gulijevos sprendimu nedalyvauti susitikime su žemėtvarkininkų darbu nepatenkintais gyventojais. Tik išvakarėse sužinota, kad vedėja susiruošė atostogauti.
Apie įtartinus D.Gulijevos viražus žmonėms grąžinant (tiksliau – negrąžinant) jų paveldėtą ar kitokiu būdu jiems priklausančią žemę „Valstiečių laikraštis“ kelis kartus rašė praėjusiais metais, o šių metų kovo pradžioje manėme pagaliau prikirpę žemėtvarkininkei sparnus – buvo paskelbtas jai nepalankus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas. Seimo Antikorupcijos komisija pateikė VTEK dokumentus, įrodančius, kad D.Gulijeva ir jos šeimos nariai nuosavybės teise įgijo daug žemės sklypų Prienų rajone būtent tuo laikotarpiu, kai ji ėjo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėjos pareigas.
„Šios aplinkybės leido manyti, kad disponuodama išsamia informacija apie žemės sklypus D.Gulijeva ja pasinaudojo siekdama naudos sau ir savo šeimos nariams bei pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“, – sakė VTEK tyrėja Agnė Karalienė.
VTEK sprendime buvo pažymėta, kad D.Gulijevos vadovai jos daromus pažeidimus privalėjo pastebėti, kai jie buvo atliekami. Šis procesas vyko net šešerius metus, tačiau vadovams pritrūko atsakomybės. Dabar buvusieji D.Gulijevos viršininkai jau nebedirba, todėl nėra iš ko pareikalauti ir atsakomybės. Tokia keista tvarka.
Prieniškiai tikėjosi, kad naujieji Kauno apskrities vadovai principingai įvertins žemėtvarkininkų pažeidimus. Kauno apskrities viršininkės pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis VL sakė, kad dėl D.Gulijevos veiklos atliekamas vidinis tyrimas. Pavaduotojas tikino, kad sprendimas gali būti radikalus. Praėjo trys mėnesiai, tačiau padėtis nepasikeitė.
Po neigiamo VTEK sprendimo prieš dvejus metus darbą paliko D.Gulijevos viršininkė Kauno apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė Romutė Stašelienė. Dabar paaiškėjo, kad D.Gulijeva – kietesnis riešutėlis.
Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė iš pradžių bandė ginti Birštono ir Prienų savivaldybių žemėtvarkininkus, tačiau išgirdusi kaltinimus ir išklausiusi žmonių nusiskundimus nuomonę, regis, pakeitė iš esmės.
Birštono seniūnijos Škėvonių kaime žemės neatgaunančios Virginija Šopienė ir Eugenija Laurinaitytė į susitikimą atsivedė net 82-ejų metų sunkiai sergančią senutę motiną. Šeima neatgauna apie 17 ha žemės. Šeima netgi sutiko gauti sklypą kitoje vietoje, tačiau žemėtvarkininkai sako, kad dabar jau ir tokių galimybių nėra.
Kreipėsi į teismą
Po ilgo delsimo Kauno apskrities viršininko administracija liūdnai pagarsėjusiai žemėtvarkininkei skyrė nuobaudą.
„Mano nuomone, D.Gulijeva toliau negali dirbti Žemėtvarkos skyriaus vedėja. Gavę VTEK sprendimą mes jai, regis, skyrėme papeikimą, be to, svarstėme galimybes ją atleisti iš darbo“, – VL sakė apskrities viršininkė O.Balžekienė.
Pajutusi grėsmę netekti pelningo darbo D.Gulijeva nusprendė apskųsti VTEK sprendimą ir, pasak O.Balžekienės, padavė į teismą ir apskrities administraciją. O pagal galiojančius įstatymus, kai darbuotojai kreipiasi į teismą, visos procedūros sustabdomos. Taigi procesas ir dėl D.Gulijevos atleidimo iš darbo sustojo. „Aš ją buvau pasikvietusi pokalbiui ir siūliau geruoju pasitraukti iš darbo, nes akivaizdu, kad susidarius tokioms aplinkybėms ji nebegali dirbti. Apskritai, tokie žmonės neturi dirbti valstybės tarnyboje. Sukelta per daug konfl iktų, pažeista tarnybinė etika“, – sakė O.Balžekienė.
O ką daryti per 400 nuosavybės teisių į žemę neatkūrusiems Prienų ir Birštono gyventojams? Jie dėl susidariusios padėties pirmiausia kaltina arogantiškai su jais bendravusią Žemėtvarkos skyriaus vedėją. Padėtis kebli.
Siūlė atleisti iš darbo
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis sakė manęs, kad žmonių pasitikėjimą praradusi žemėtvarkininkė ir kai kurie jos pavaldiniai tikrai bus atleisti iš darbo.
„Kauno apskrities vadovams mes rekomendavome D.Gulijevą atleisti iš darbo. Sakote, ji būtų apskundusi šį sprendimą? Tegul skundžia. Manau, kad jai nepavyktų įrodyti, kad ji atleista iš darbo neteisėtai“, – susirinkusius žmones ir Kauno apskrities viršininkę tikino K.Komskis.
Be kita ko, Seimo narys priminė apie Seime įregistruotą Valstybės tarnautojo įstatymo pataisą, kad valstybės tarnautojai už pažeidimus būtų baudžiami ne tik administracinėmis nuobaudomis, bet ir būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ar Seimas ryšis tokiam radikaliam įstatymo pakeitimui?
Prienų ir Birštono gyventojai įteikė Kauno apskrities viršininkei ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui rezoliuciją, kurioje reikalaujama pašalinti iš darbo Žemėtvarkos skyriaus vedėją ir ištaisyti jos padarytas klaidas – grąžinti žmonėms pagal įstatymus jiems priklausančią žemę.
Kompromituoja valstybę
Arnoldas Taujanskas, Birštono savivaldybės Šaltinėnų kaimo gyventojas
Tikėjausi, kad naujoji Kauno apskrities valdžia ir naujasis Seimo Antikorupcinės komisijos vadovas sudrausmins nuolat žmones piktinančią ir tarnautojo etiką pažeidžiančią Žemėtvarkos skyriaus vedėją. Tačiau kol kas girdime tik pažadus ją nubausti. Mano nuomone, susiformavo vieni kitus ginantis naujasis valdininkų ir politikų klanas. Pažeidimai akivaizdūs.
Vedėja turi pasitraukti
Vytas Daubaras, Kauno apskrities žemės tvarkymo departamento direktorius
Dabartinė situacija dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo Birštono ir Prienų savivaldybėse susidarė dėl kelių priežasčių. D.Gulijeva savo veiksmais suerzino žmones, nes Žemėtvarkos skyriaus vedėja ir jos giminaičiai įsigijo nemažai žemės sklypų būtent šioje teritorijoje, o daugiau kaip 400 gyventojų žemės čia neatgauna.
Albinas Čaplikas
