Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.
Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Tikrąjį šalies atsigavimą patvirtins darbo paklausos augimas. Deja, Lietuvoje kol kas tokių požymių nematyti, daug kur ir toliau tvyro didžiulis nedarbas, prognozuojama galinga antroji darbo emigracijos banga.
Nevertėtų pasiduoti iliuzijoms
Rugsėjo pradžioje Europos centrinis bankas anksčiau pateiktas prognozes, kad kitąmet euro zonos ekonomika kris 0,3 proc., pakeitė labiau optimistiniu teiginiu apie 0,2 proc. augimą.
Tačiau nevertėtų pasiduoti iliuzijoms, kad krizė jau įveikta. Duobė tik rai yra gili, ir iš jos kopsime ilgai. Štai Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikoms lemiamą įtaką daro automobilių pramonė. Vyriausybės į šią šaką investavo daug pinigų, griūtis sustabdyta, tačiau niekas negali pasakyti, ar ekonomikos augimas išsilaikys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir fi nansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad tikrasis ekonomikos atsigavimas kai kuriose ES šalyse tikriausiai prasidės kitąmet.
„Tada padidės darbo vietų pasiūla. Darbo rinka bendra, todėl darbo emigrantai pajudės ir iš Lietuvos“, – sako S.Besagirskas.
Vilioja Skandinavijos rinka
Šiuo metu daug darbo ieškančių lietuvių kreipia žvilgsnius į Skandinavijos šalis, nors ten darbai kol kas laikini, o įsidarbinti gerokai sunkiau nei Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje. 2009 m. gegužę leidimus dirbti Norvegijoje turėjo 10 tūkst. lietuvių, dar apie 5 tūkst. juos pratęsė. Per mėnesį naujų leidimų dirbti išduodama apie 100 mūsų tautiečių.
Darbą Norvegijoje siūlančios UAB „Baltnora“ atstovė Silvija Burokaitė VL sakė, kad norinčiųjų dirbti šioje šalyje nuolat daugėja, tačiau gaunančiųjų darbą net sumažėjo. Apskritai Norvegijos valstybinėje darbo tarnyboje registruota apie 500 bedarbių iš Lietuvos.
„Norvegijoje fi ksuojamas 3 proc. nedarbas, be to, nori dirbti ne tik lietuviai, bet ir kitų Europos šalių piliečiai“, – sako S.Burokaitė.
Lietuviai dažniausiai įdarbinami statybų, aptarnavimo, žuvies ir maisto pramonės įmonėse bei žemės ūkio sektoriuje. Sutartys vidutiniškai sudaromos trims mėnesiams.
„Valstiečių laikraščio“ pakalbintos įdarbinimo agentūros negalėjo pateikti duomenų apie nelegalų darbą Skandinavijos šalyse, tačiau suradome taip dirbantį ne vieną mūsų tautietį. Štai aukštąjį išsilavinimą turintis trisdešimtmetis Algimantas K. dirba nelegaliai. „Skandinavai pripratę geriau gyventi, todėl jie ir dabar tolerantiškiau nei, pavyzdžiui, vokiečiai vertina nelegalų darbą“, – sako stogus dengiantis Algimantas.
Atranka sugriežtėjo
UAB „Annus“ vadovas Virginijus Bendoraitis sakė dar galintis pasiūlyti darbą Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, o štai ryšius su JAV teko nutraukti. Amerikiečiai darbo emigrantų nelaukia – sudėtinga gauti leidimą dirbti, be to, kritus dolerio vertei, nebeapsimoka vykti už Atlanto. Šį rugpjūtį JAV nedarbas siekė 9,7 proc., o ekspertai linkę manyti, kad iki metų pabaigos nedarbas šioje šalyje pasieks 10 proc.
UAB „Grand turas“ vadovės Loretos Marmienės teigimu, norinčiųjų dirbti Jungtinėje Karalystėje yra labai daug, deja, darbo vietų – mažai. „Šiuo metu taikome griežtesnę atranką, o jeigu prireiktų daugiau mažesnės kvalifi kacijos darbuotojų, tikrai plūstelėtų minios“, – įsitikinusi L.Marmienė.
Dabar norintiems įsidarbinti statybų sektoriuje reikėtų pateikti įrodymų, kad turite nors 5 metų patirtį šioje srityje ir esate kvalifi kuotas darbuotojas. Be to, kai kurios agentūros dar patikrins ir jūsų sugebėjimus, ar tikrai mokate dirbti. Vokietija, Prancūzija? Pasak V.Bendoraičio, įdarbinimo procedūra ten daug sudėtingesnė nei kitose ES šalyse. Todėl Lietuvoje įdarbinimo agentūros šiose šalyse jums darbo nepasiūlys. Ieškokite patys.
Krizės pasekmė
Kada Europos šalims prireiks daugiau darbuotojų? Pasak S.Besagirsko, paprastai nedarbas seka paskui ekonominius reiškinius. Kai ekonomika pradeda kilti, darbo vietų paklausa paprastai pradeda augti po pusmečio.
„Iš pradžių verslininkai leidžia savo darbuotojams dirbti ilgiau ir tik tada, kai įsitikinama, kad ekonomikos augimas yra ne laikinas, bet nuolatinis reiškinys, nusprendžiama didinti darbo vietų skaičių“, – sako S.Besagirskas.
Stebėkime – kai atsigavusiose ES šalyse ekonomika augs nors šešis mėnesius, tada galėsime drąsiai prognozuoti, kad netrukus pradės didėti ir darbuotojų paklausa. Žinoma, į naujas darbo vietas taikysis ne tik lietuviai, bet ir lenkai, latviai bei kt.
Dugną pasieksime kitąmet
Lietuva šiek tiek vėliau pajautė krizės alsavimą. Vėliau sulauksime ir atsigavimo. Nors netrūksta skubinančiųjų ekonomikos atsigavimą, tačiau realistai mano, kad Lietuvoje ji pasieks dugną tik 2010-ųjų antrąjį ketvirtį. Taigi galime prognozuoti, kad darbo emigrantai pajudės anksčiau. „Darbo emigrantai pakils į kelionę ne tiek dėl ekonomikos atsigavimo kitose ES šalyse, kiek dėl ekonomikos sąstingio Lietuvoje“, – pritaria S.Besagirskas.
Darbo emigrantų kantrybę gali išsekinti ir pastaruoju metu vis dažnesni Rusijos bandymai kenkti Lietuvos ekonomikai.
Prarasime geriausius
Banko „Finasta“ Analizės departamento vadovė Algė Budrytė tikisi, kad antroji darbo emigracijos banga nebus tokia didelė, kokia buvo pirmoji, atsivėrus ES darbo rinkai. Tačiau A.Budrytė pažymi, kad yra ne tik neigiamų, bet ir teigiamų darbo emigracijos požymių, ypač tokiu atveju, kai darbo emigrantai nenutraukia ryšių su Lietuva. „Pripažinkime, kad išvykusieji uždirbtas lėšas siunčia į Lietuvą. Be to, jie kada nors grįš į Lietuvą ir įgiję patirties ar praturtėję bus labai naudingi Lietuvos ekonomikai“, – sako A.Budrytė.
Lėšos tikrai didelės – pernai gauta perlaidų už 4 mlrd. Lt, arba net 3,5 proc. BVP. Tačiau darbingų žmonių pasitraukimas trumpam laikotarpiui valstybei yra labiau žalingas reiškinys, nes mums patiems pritrūks darbuotojų. Vėl teks atverti darbo rinką trečiosioms šalims.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį, o nedarbo lygis sudarė 13,6 proc. Per antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis išaugo 1,7 proc. punkto, per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu, jis buvo padidėjęs 1,5 karto.
Ar vilksimės ES šalių uodegoje?
Kaip sulaikyti, ar įmanoma sulaikyti ir ar reikia sulaikyti norinčiuosius sprukti į kitas šalis? Dirbtiniai sprendimai nepagelbės. Pasak S.Besagirsko, reikia skatinti ekonomiką, kad ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje ji atsigautų kuo greičiau.
„Jeigu per keletą metų pavyktų investuoti 20–23 mlrd. Lt ES paramos, tai mažoje rinkoje galėtume labai daug nuveikti. Tada ir užsienio investuotojai mielai ateitų. Ir atvirkščiai – niekas nenorės investuoti praskolintoje šalyje, kurioje dar ir nestabili mokesčių politika“, – sakė S.Besagirskas.
Taigi labai daug lems Vyriausybės veikla. Jeigu ji liks tokia pat bejėgė, kaip dabar, tai ir skendėsime tamsoje ilgus dešimtmečius, vilksimės ES uodegoje.
Reikia kuo skubiau gaivinti ekonomiką
Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Antrosios darbo emigracijos bangos mes tikriausiai neišvengsime, tačiau Vyriausybė turi imtis priemonių kaip nors sulaikyti darbo emigraciją. Svarbu, kad neprarastume aukštos kvalifi kacijos darbuotojų. Būdamas ministru ėmiausi priemonių, kad žmonės netaptų bedarbiais. Buvo įgyvendinamos šeimos verslo skatinimo programos ir jos šiek tiek prilaikė nedarbo augimą. Vienintelis kelias iš susidariusios situacijos – sutrumpinti krizės laikotarpį ir gaivinti ekonomiką.
Vyriausybė net nesistengia
Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys
„Sodros“ biudžete jau šviečia milžiniška skylė ir ji bus dar didesnė, jeigu į užsienį išvažiuos dar daugiau darbingų šalies piliečių. Deja, dabartinė Vyriausybė net nesistengia išsaugoti darbo vietų, jau nekalbant apie naujų kūrimą. Net pakeitė Darbo kodeksą taip, kad darbdaviai kuo lengviau galėtų atsikratyti darbuotojų. Ekonomikos skatinimo plane net neužsimenama apie darbo vietų išsaugojimą.
Albinas Čaplikas
