Lietuvos verslas

Generalinė prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ ir elektros rinkos liberalizavimo, kaip to prašė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot prokuratūros, „Perlas energijos“ veiksmai pradedant nepriklausomo elektros tiekimo veiklą bei ją sustabdžius neprieštaravo reikalavimams, reglamentuojantiems elektros rinkos dalyvių veiklą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybai vadovaus Robertas Vyšniauskas, pranešė įmonė. Jis pirmininku išrinktas pirmajame naujos stebėtojų tarybos posėdyje, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. R. Vyšniauskas vadovauja įmonei „Valstybės investicinis kapitalas“, dirba „Epso-G“ ir „Vilniaus vystymo kompanijos“ valdybose.

Kleboniškio, arba A. Meškinio tiltą per Nerį Kaune, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda, už 68,4 mln. eurų rekonstruos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“, antradienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal sutartį tilto atnaujinimo darbai prasidės dar šiais metais ir bus baigti iki 2024 metų pabaigos. Tai yra vidurinis iš trijų šalia esančių tiltų, iš kurių vienas – šių metų pavasarį baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) su viaduku ir jungiamuoju keliu.

Šią savaitę prasidėjo šventinis „Lidl“ žaidimas, kviečiantis atrasti tik per didžiausias metų šventes į parduotuves atkeliaujančius „Favorina“ produktus ir primenantis, kad Kalėdų galima laukti be įtampos.

Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 47 proc. iki 189 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų sumažėjusi jų kaina, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. „Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje.

Pasaulio banko (PB) ekspertai siūlo Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas. Jų nuomone, turėtų būti apmokestinamos visos pajamos pagal jų dydį, o ne pagal kilmę. Be to, jiems taikomi mokesčiai turėtų būti progresiniai.

Mažmeninės prekybos smukimas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi 1,3 proc., o visoje ES 0,3 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 1,8 proc., o Estijoje – smuko 5,9 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje –smuko 0,6 procento.

Neaiški atmintinės informacija, neaiškus atvykimo laikas, neaiškus COVID–19 tyrimas, su anesteziologais neaptartas pacientų pirmumas ir net lifto gedimai – dėl tokių, atrodytų, nesusijusių ir menkų priežasčių LSMU Kauno ligoninė per mėnesį „prarasdavo“ net 8 operacijas. Piniginė to išraiška siekia apie 9,5 tūkst. eurų. Pavasarį išsikėlę tikslą, kad ne mažiau 95 proc. operacijų prasidėtų laiku (8:40 val.

Iš Kauno į Triesto uostą Italijoje geležinkeliu išgabenti bandomieji kroviniai. Tikimasi, kad netrukus jie šiuo maršrutu bus vežami reguliariai, pranešė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“. Anot jos, bandomuoju reisu iš Kauno puspriekabės su kroviniais pirmiausia gabenamos į Vokietiją, o iš ten partnerių bus pervežtos į Šiaurės Italiją.

Po ketverius metus trukusių derybų lietuviškų kiaušinių produktus leista eksportuoti į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė suderinusi veterinarinį sertifikatą, kuris leis PAR importuotojams įsivežti lietuviškus termiškai apdorotus kiaušinių produktus, daugiausia – kiaušinių miltus. „Ligi šiol į šią tolimą Afrikos šalį iš Lietuvos buvo eksportuojami tik pieno produktai.

Privačių saulės elektrinių turėtojams trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus: saulės netrūko, o žaliosios elektros generaciją labiausiai padidino Panevėžyje įrengtos saulės elektrinės. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, individualios saulės elektrinės šalyje sugeneravo 8,4 proc. daugiau elektros.

Lietuvoje stingant darbuotojų, geriausios įmonių praktikos rodo, kad dėmesys darbuotojui ir jo šeimai tampa priežastimi, kuri padeda surasti ir išlaikyti profesionalius ir savo darbą vertinančius darbuotojus. Antradienį per asociacijos LYDERĖ ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos forumą „Šeimos ir karjeros derinimas: praktikos ir rekomendacijos“ pristatytos geriausios patirtys Lietuvoje, kaip padedama darbuotojams derinti šeimą ir darbą.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Baltijos šalių elektros perdavimo bendrovės toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sako įmonės bankroto administratorius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą. „Buvo parengtas analitinis įrankis, kuris padės modeliuoti geriau mokestinius pakeitimus ir įvertinti pokyčių pasekmes, kurios būtų mūsų ekonomikai ir visuomenei.

Tarp Kauno ir Nidos kursuojančio rekonstruoto laivo „Raketa“ savininkas teigia, kad birželį prasidėjęs sezonas baigiasi tik dabar, jis buvo geriausias po laivo rekonstrukcijos, antradienį rašo „Vakarų ekspresas“.  Vasarą maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas reguliariai kursavęs laivas rugsėjį ir spalį daugiausiai aptarnavo užsakomųjų kelionių, teigia laivą valdančios viešosios įstaigos „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilagalis.

Taivanui leidus importuoti į šalį lietuviškus kiaušinių, pieno ir žuvies produktus, pastarųjų gamintojai sako vertinantys tokias galimybes. Kai kurie jų teigia konkrečių planų kol kas neturintys, tačiau svarstytų tai daryti ateityje.  Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad kiekviena nauja rinka yra sveikintina, tačiau konkrečių planų bendrovė Taivane kol kas neturi.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,5 euro), o palyginti su praėjusių metų spaliu buvo 33,4 proc. (18,42 euro) brangesnis.

Paprastai, norėdami gauti pensiją, Lietuvoje reikia išdirbti 32,5 metų ir sulaukti bent 63 metų. Tačiau kai kurie gyventojai gali mėgautis pensija ir anksčiau. O sulaukę pensinio amžiaus – gauti ir dvi pensijas. Tokia privilegija mėgaujasi įvairių institucijų darbuotojai, pretenduojantys į valstybines pareigūnų ir karių pensijas. Jų dydis priklauso ne nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta, o koks atlyginimas buvo gautas.

Padažnėjusios vagystės išduoda atėjusį ekonominį sunkmetį, Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.  Pasak jo, žmonės ėmė vogti net kurą iš degalinių, o tokios vagystės jau buvo seniai pamirštos.  Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis R. Požėlos teiravosi dėl išaugusio nusikalstamumo. Pranešama, kad lyginant su praėjusiais metais, nusikalstamumas auga 10 proc.

Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus.

Šiandien Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tokios eksporto galimybės atsiveria bendradarbiaujant kompetentingoms Taivano ir Lietuvos institucijoms. „Labai vertiname intensyvėjantį bendradarbiavimą bei draugiškus ir nuoseklius dvišalius santykius su Taivanu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos ir Taivano susitarimai atveria naujas galimybes Lietuvos verslui – plėsti lazerių sektorių, didinti eksportą. „Lietuvos ir Taivano susitarimai sudaro prielaidas kurti puslaidininkių pramonę ir toliau plėtoti lazerių sektorių Lietuvoje. Tikimės, kad nauji leidimai lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams ženkliai paskatins eksportą į Taivaną.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Mykolas Majauskas išaugusias elektros kainas siūlo kompensuoti ne visiems gyventojams vienodai, o atsižvelgiant į jų pajamas ir suvartojamą elektros kiekį.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Specializuotas Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ paskolino 6,32 mln. eurų Vilniuje, Visoriuose plėtojamam butų projektui „Visi savi by Citus“, kuriam valdyti buvo pasitelkta nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „Citus“, pranešė bankas. Projekto statybos prasidėjo 2022 metų kovą. Šiuo metu statybos darbai jau perkopė 60 proc., parduota daugiau nei pusė visų butų. Statybos darbus planuojama pabaigti 2023 metų viduryje, pranešė bankas.

Lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“, pranešė įmonė ir fondas.  Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau šiemet pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, skirto į Vidurio ir Rytų Europą. „Ši investicija rodo ne tik jų tikėjimą „Litilit“ kuriamų lazerių potencialu, bet ir yra mūsų kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ plečiasi Kaune, kur atidaro paslaugų centrą. Jis aptarnaus „Continental“ verslo klientus Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Naujai įkurta bendrovė „Continental Tires Business Services“ atliks duomenų analitikos, procesų ir administravimo funkcijas.

Lietuviai dėl infliacijos patiria itin daug streso, bet kaip su ja kovoti, nežino, nes kalbėti apie pinigus, kaip ir daugeliui europiečių – vis dar didžiulis tabu. Pinigų klausimai gali sugriauti asmeninius santykius ir darną šeimoje, ypač ekonominių iššūkių kupinais laikais. Jaunesnės, ypač Z kartos požiūris į romantinius santykius vis pragmatiškenis. Tokias tendencijas atskleidžia „Revolut“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst.

Šveicarijos įmonių grupė „iSun“ įsigijo lietuvišką elektroninių mokėjimų platformą „Foxpay“.  Tikimasi, kad tai prisidės prie finansinio sektoriaus produktų ir paslaugų gerinimo Lietuvoje bei atvers galimybes papildomoms investicijoms į šalies „fintech“ sektorių, pranešė „Foxpay“.  „Foxpay“ yra viena mūsų grupės strateginių investicijų siekiant stiprinti elektroninių mokėjimų paslaugas.

Kiaulių skerdimo apimtys Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį mažėjo, o supirkimo kaina didėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvos įmonėse buvo paskersta 197,8 tūkst. kiaulių – 9,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos įmonėse vidutinė kiaulių gyvojo svorio supirkimo kaina siekė 147,5 euro už 100 kilogramų – 45 proc. daugiau nei prieš metus. Kaina pagal skerdenas buvo 198,2 euro ir buvo 42,6 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Veiklą rugsėjo viduryje sustabdžiusi laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ planuoja pirmą gruodžio savaitę pradėti trąšų gamybą sumažintu pajėgumu. Anksčia laikinasis įmonės administratorius Rimvydas Vaštakas sakė, kad gamyba galėtų būti atnaujinta lapkričio viduryje.

Medicinos bankas transporto ir logistikos įmonei „Integre Trans“ suteikė 2 mln. eurų finansavimą transporto parko plėtrai, pranešė bankas.  Įmonė suteiktą finansavimą skirs 66 „Schmitz“ puspriekabėms įsigyti, iš kurių 15 jau pasiekė įmonę.  Pasak „Integre Trans“ finansų direktoriaus Eiginto Vedricko, finansavimas bus išnaudotas iki šių metų pabaigos, o plečiant transporto parką ketinama sukurti apie 100 naujų darbo vietų.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „SBA Urban“ Svencelėje, Klaipėdos rajone vystys pirmąjį „Vėjo miestelį“, į kurį numatoma investuoti 60 mln. eurų.  Pamaryje besidriekianti 36 hektarų teritorija apjungs bendruomenę, gyvenimui, aktyviam laisvalaikiui, poilsiui skirtas paslaugas bei infrastruktūrą, pranešė bendrovė. „Sieksime, kad čia gimsiantis vėjo miestelis taptų gyva gamtos, žmonių gyvenimo, poilsio ir vėjo sporto oaze.

„Swedbank“ skolina 2 mln. eurų įmonei „Anvalda“ naujo 3,5 mln. eurų vertės metalo apdirbimo gamyklos pastato Lentvaryje statyboms. Sandoris sudarytas su grupės įmone „ANV Property“, pranešė bankas ir įmonė.  „Anvaldos“ direktorius Valdas Sadzevičius sako, jog įmonė šiuo projektu nori padidinti konkurencingumą taupydama energijos išteklius: ant stogo bus įrengta 400 KW galios saulės elektrinė, o patalpos bus šildomos naudojant gamyboje  išsiskiriančią šilumą.

Seimo Europos reikalų komitetas lapkričio 4 d. posėdyje pritarė 2023 metų biudžeto projektui ir pateikė pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – pagrindinis Komitetas), rašoma pranešime. Europos reikalų komitetas savo sprendime siūlo atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami biudžeto projektą, turi atsižvelgti į paskutines Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijas.

Lietuva ir toliau pasisako už tai, kad Europos Sąjungos (ES) šalims kompensuojant verslui dalį aukštų energijos kainų, šią paramą būtina koordinuoti ES lygiu, taip užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžia, kad Europos Komisija čia turėtų veikti aktyviau.

Planas iki šių metų pabaigos valstybės įmonę Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarkyti į akcinę bendrovę atidedamas 2023-iesiems – tai lėmė poreikis keisti turto vertinimo ir apskaitos politiką, teigia įmonės atstovas. Pasak Tado Vasiliausko, dabar smarkiai skiriasi valdomo turto rinkos ir balansinė vertė.   „Pertvarka į akcinę bendrovę norint užtikrinti teigiamus pokyčius ir naudas bus siekiama, kad būsimos akcinės bendrovės turtas būtų apskaitomas rinkos verte.

Valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai kitų metų pradžioje tapus akcine bendrove, jai turėtų vadovauti naujos valdybos pirmininkas, sako Susisiekimo ministerija. Įmonių valdymo ekspertas teigia, kad dabartinis uosto vadovas galėtų pretenduoti į naują valdybą, tačiau  Algis Latakas teigia šiuo metu apie tai dar negalvojantis.

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Lietuvos zoologijos sodo Kaune atnaujinimui Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1,9 mln. eurų. Šią savaitę pasirašytu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu lėšos skirtos iš Europos Sąjungos investicinės programos aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita. Nurodoma, kad už šias lėšas zoologijos sodas numato atnaujinti visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančią infrastruktūrą.

Gyventojai pastebi, kad brangsta ne tik būtinos prekės ir paslaugos, bet ir bilietai į renginius. Būtent pramogų gyventojai šiuo metu ir žada atsisakyti, nes dalis jų jau tampa nebeįkandamos. Tuo metu kai renginių organizatoriai tikina, kad elektros, šildymo kainos auga visiems. Visi patiria didesnes išlaidas, todėl ir brangsta bilietai į kiną ar koncertus. Todėl prašo valdžios lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  Su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Aurora“ sekmadienio popietę atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS anksčiau šią savaitę informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 137 tūkst. kubinių metrų dujų.

Vandens tiekėjai tikisi, kad per artimiausius metus vietoj įprastų masiškai bus pradėti diegti išmanieji šalto vandens skaitikliai. Didžiųjų šalies miestų bendrovės tokiais prietaisais visus namų ūkius tikisi aprūpinti iki 2030-ųjų.  Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad daugumoje butų išmanieji šalto vandens skaitikliai galėtų atsirasti per artimiausius trejus-ketverius metus.

Jau tampa įprasta matyti žmones su tatuiruotėmis, tačiau dėl to gali kilti problemų darbinantis. Tatuiruotas žmogus kažkam atrodo neva nekompetentingas, nepatikimas, gali atstumti klientus ar negatyviai veikti įmonės reputaciją. Priimant į darbą ar jau dirbant diskriminacija yra draudžiama, tačiau realiai nelabai aišku, kiek toks draudimas apima ir tatuiruotes.

Vilnius kuria naują įvaizdį – siaurina važiuojamąsias gatvių dalis, o jų viduryje pasodina medžius. Sostinės atstovai šiuos pokyčius žada įgyvendinti įvairiose miesto vietose. Tačiau dalis vairuotojų niršta dėl nepatogumų, o saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad lėšas paskirstyti vertėtų kitaip, pavyzdžiui, prastos kokybės kelio atkarpų atnaujinimui.

Kapitalinį Naujojo arsenalo pastato, kur įrengta eksponatų saugykla, remontą suplanavusiam Lietuvos nacionaliniam muziejui kitąmet nenumatyta lėšų muziejaus fondų saugyklos nuomai. Muziejaus direktorės pavaduotojo Vaido Petroko teigimu, tai gali tapti rimtu iššūkiu muziejui, nes jam pačiam savo biudžete rasti 130 tūkst. eurų nepavyktų.

Labiau nepadidinus Lietuvos kino centro (LKC) finansavimo, ši pramonės sritis sustos arba ims trauktis, teigia kino kūrėjai. Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų. „Siūlome papildomai skirti bent 1 mln.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ir metų pabaigai arenos pildosi žaibiškai. Vien pagrindinėje Kauno arenoje suplanuoti 44 renginiai, daugiau nei pusė – gruodį, o tvarkaraštis pildosi ir toliau. Didžiųjų Lietuvos arenų atstovai įvardijo, kokie šiais metais vyksiantys renginiai sulaukė daugiausia dėmesio, kurie laikotarpiai arenoms yra labiausiai užimti ir nuo ko priklauso arenų kaina. Pasirodo, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste 6,5 tūkst. žiūrovų talpinanti arena atsieina mažiau nei 8 tūkst.