Lietuvos verslas

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį, kaip ir rugsėjį, užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 23,6 proc. brangesnės nei pernai spalį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,5 proc., Latvijos – 21,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vartojimas brango Lietuvoje ir Latvijoje, pigo Estijoje.

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 4 mln. eurų Kruonyje statys laikiną elektros perdavimo linijų jungtį.

Prekybos tinklas „Lidl“ šeštus metus iš eilės nedirbs per didžiąsias metų šventes – pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją, praneša bendrovė. Šiais metais „Lidl“ darbuotojams esą suteiks ir dar daugiau laiko praleisti su savo artimaisiais – palyginus su praėjusių metų šventėmis, šiais metais Kūčių vakarą visos parduotuvės užsidarys anksčiau, o antrąją Kalėdų dieną darbą pradės vėliau.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.

Seimui ketvirtadienį imantis pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus. „Tikiuosi išgirsti visų frakcijų pozicijas, preliminarūs vertinimai tiek ekonomistų, tiek valdančiųjų frakcijų buvo pozityvūs, todėl tikiuosi sklandaus biudžeto priėmimo“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė G. Skaistė. „Natūralu, kad tų pasiūlymų yra, jų visada yra.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-spalį gavo 195,69 mln. eurų pajamų – 61,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 19,97 mln. eurų – 36,6 proc.

Statistikams paskelbus, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 23,6 proc., analitikai sako, jog pasiektas lauktas infliacijos pikas – ateityje ji mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos. „Swedbank“ ekonomistas prognozuota, kad metinė infliacija 2023 metų viduryje nesieks 10 proc., o pabaigoje bus mažesnė nei 5 procentai.

Spalį metinė – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – infliacija siekė 23,6 procento. Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvai pirmadienį atidarius prekybos atstovybę Taipėjuje, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi didesnių tarpusavio prekybos tempų.  „Aišku, kad man norėtųsi matyti didesnius tempus, didesnius skaičius, bet mes turime kol kas tik metus laiko, tai tikriausiai tikimės, kad įsibėgėjus tie prekybos tempai bus didesni“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.

Prieš 7 metus Lietuvoje įsivedant eurą ir atsisakant lito, politikai ir ekonomistai žadėjo, kad kainos dėl to bus stabilesnės, o skolintis galėsime pigiau. Tačiau praėjo vos 7 metai ir matome, kad faktiškai mūsų šalyje kainos auga sparčiausiai visoje Europoje, o būsto paskolų palūkanos – didžiausios visoje euro zonoje. Mūsų šalies bankų atstovai tikina, kad daugiau pinigų iš lietuvių prašo dėl to, kad padidėjo tarpbankinės palūkanų normos Europoje ir centrinio banko reikalavimai.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl pernai rugsėjį pasirašytos sutarties su  bendrove „Žilinskis ir Co“ pakeitimo – ji projektuoja ir rekonstruoja Vilniaus rajone, Nemenčinėje, esančią Neries transformatorių pastotę.  „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Pritarus sutarties pakeitimui papildomai darbams būtų skirta 3,063 mln.

Singapūro kapitalo grupė „Esco Lifesciences“ Kauno rajone pradeda statyti 15 mln. eurų vertės medicinos įrangos gamyklą. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomoje įmonėje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai, pranešė grupė.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl jos neseniai įsigytų 39,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų pardavimo savo akcininkei – energetikos grupei „Epso-G“.   „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Planuojama, jog akcijos „Epso-G“ bus parduotos už beveik 14 mln.

Šiaulių bankas pranešė apskundęs teismo sprendimą dukart – iki 440 tūkst. eurų sumažinti jam Lietuvos banko (LB) skirtą baudą, ir sieks visiško jos panaikinimo. LB anksčiau buvo pranešęs, jog taip pat skųs tokį pirmos instancijos teismo sprendimą. „Šiandien bankas pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui dėl srendimo, kuriuo banko skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. bankui skirta bauda sumažinta iki 440 tūkst. eurų.

Seime skinasi kelią grupės Seimo narių siūlymas nuo kitų metų leisti kai kuriuo stipresniu nei 6 laipsnių alkoholiu prekiauti didesnėje – iki 3,5 litro taroje.  Pagrindinę išvadą Seimui teikiantis Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Komitetas, be kita ko, nusprendė, kad lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną ar jo gėrimus būtų galima pilstyti į didesnę ne tik plastiko, bet ir sudėtinę arba kombinuotą pakuotes.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją ir už tai moka, už trijų šalių operatorių mokėjimus atsakinga Estijos „Elering“ teigia juos  sustabdžiusi nuo rugpjūčio.

Gyventojai su nerimu laukia šildymo sąskaitų. Dalis jų nusiteikę, kad jos bus didesnės nei pernai. Todėl dar rugsėjį užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai tikino, kad sąskaitos už šildymą gyventojus pasieks šios savaitės pabaigoje. Prognozuojama, kad didžiausia sąskaita sieks beveik 50 eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.  „Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą.

Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminsiančios bendrijos 2023 metų pradžioje galės pretenduoti į milijoninę paramą įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė pranešė, jau pirmąjį kitų metų ketvirtį tokios bendrijos galės pateikti paraiškas. Iki trijų megavatų (MW) galios vėjo elektrinėms numatyta išdalinti 19 mln. eurų, o iki 500 MW saulės jėgainėms – 67 mln. eurų.

Latvijos „Latvijas dzelzcelš“ ir Lenkijos „Polskie Koleje Panstwowe“ susitarė dėl reguliaraus anglies ir kitų krovinių pervežimo geležinkeliais iš Rygos uosto į Malaševičės stotį Lenkijos rytinėje dalyje.

Šešios verslą reguliuojančios institucijos jungsis į bendrą Priežiūros institucijų asociaciją. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Į asociaciją jungsis Maisto ir veterinarijos tarnyba, Energetikos reguliavimo taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Austrijos oro bendrovė „Austrian Airlines“ nuo kitų metų kovo atkurs skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Austrijos sostinę Vieną. Šią kryptį bendrovė buvo sustabdžiusi per koronaviruso pandemiją – nuo 2020-ųjų kovo. Planuojama, jog bus vykdomi savaitiniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Vienos. Pirmasis grįžtančios krypties skrydis numatytas 2023 metų kovo 26 dieną, pranešė Lietuvos oro uostai.

Susisiekimo ministerijos teikimu šiandien Vyriausybė sutiko, kad valstybės įmonės „Oro navigacija“ (ON), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) būtų pertvarkytos į akcines bendroves. Įgyvendinus pertvarką, šios valstybės įmonės savo teisinę formą galės pakeisti jau 2023 metų pradžioje, rašoma pranešime spaudai.

Vis labiau rudenėjant, vakarienės su draugais persikelia į namus. Tad, jei artėjantį savaitgalį planuojate susitikti su draugų kompanija, nustebinkite juos surengdami smagią teminę vakarienę, kuriai ruošiantis su „Lidl” parduotuvėse randamais produktais neišleisite daugiau nei 10 eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ parduos jos valdomus elektros skirstymo tinklus bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Įmonės pasirašė tai numatantį ketinimų protokolą, trečiadienį pranešė „LTG Infra“. Pagal planuojamą pasirašyti sutartį ESO įsigys 551 transformatorinę ir 1430 km oro ir kabelinių elektros linijų, o „LTG Infra“ toliau valdys tik skirstymo tinklus, tiekiančius elektrą traukiniams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pradėti testuoti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupikliai leis Lietuvai anksčiau, jau 2024 metais, atsijungti nuo sovietinės BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos) energetikos sistemos ir kartu su Latvija bei Estija sinchronizuotis su Europos tinklais.

Greitesniam nei numatyta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa labiausiai priešinasi Estija, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tiesa“, – žurnalistams šalia Vilniaus trečiadienį teigė ministras, paprašytas patvirtinti informaciją, jog Estija labiausiai priešinasi, kad sinchronizavimo projektas būtų baigtas 2024 metų pradžioje, o ne 2025 metų pabaigoje.

2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.  Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai.  „Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc.

Lietuvos eksportui toliau augant, ekonomistai sako, kad tam didelės įtakos turi ne tik išaugusios kainos, bet ir didėjantis reeksportas į Rytus. Pasak jų, šalies eksportuotojai vis dar laikosi gerai, jiems pavyko greitai persiorientuoti netekus žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.  „Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) Vilniaus, Rygos ir Talino oro uostuose teiks paslaugas Ukrainos avialinijoms „SkyUp Airlines“. Bendrovė pranešė pasirašiusi naują sutartį su Ukrainos bendrove. Pagal ją keleiviai ir orlaiviai bus aptarnaujami Vilniaus oro uoste, o aviacinis kuras tiekiamas Rygos ir Talino oro uostuose.

Lietuvos aviacijos verslas sparčiai vejasi ikipandeminių 2019 metų rezultatus – spalį pavyko atstatyti beveik 90 proc. keleivių ir 80 proc. skrydžių srauto. Vien Kauno oro uostas aplenkė kai kuriuos 2019 metų spalio rodiklius, pranešė Lietuvos oro uostai. Visi trys Lietuvos oro uostai spalį aptarnavo 548 tūkst. keleivių – 49 proc. daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei 2019-ųjų spalį. Per mėnesį aptarnauta 4,7 tūkst. skrydžių – atitinkamai 15 proc. daugiau ir 20 proc.

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai ir išteklių valdymui 2021 metais siekė 388 mln. eurų – 60 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jos siekė 243,3 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Išlaidos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti ir išlaidos atliekoms rinkti ir tvarkyti pernai sudarė didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį – jos siekė 314,6 mln. eurų ir buvo 43,5 proc. didesnės nei 2020 metais. Oro apsaugai pramonės įmonės skyrė 30,3 mln.

Šiemet rugsėjį prekių eksportuota už 4,41 mlrd. eurų – 2,1 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu importas siekė 5,24 mlrd. eurų – atitinkamai 5 proc. ir 56,1 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 830 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių rugsėjį eksportas siekė 2,52 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 3,6 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 4,1 proc. Per metus jis augo 24,9 proc., be mineralinių produktų – 20,4 proc.

Įvyko asociacijų „Lyderė“ ir „Personalo valdymo profesionalų“ (PVPA) bendras forumas „Šeimos ir karjeros derinimas: praktikos ir rekomendacijos“. Renginio metu buvo pristatyta studija ir rekomendacijos Lietuvos darbdaviams, kaip pagerinti šeimos ir karjeros derinimo sąlygas darbovietėse. Taip pat įmonių „Sorainen“, „Nasdaq Vilnius“, „Wix“ ir „Western Union Processing Lithuania“ atstovai dalinosi sukaupta patirtimi diegiant gerąsias praktikas.

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių mažmeninį tinklą „Depo DIY“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ praėjusiais metais pasiekė 126,3 mln. eurų apyvartą – beveik 10 proc. daugiau nei 2020-aisiais. „Depo DIY LT“ uždirbo 477,8 tūkst. eurų grynojo pelno – 7,9 proc. mažiau nei 2020 metais. Bendrovė metų pabaigoje buvo sukaupusi 8,99 mln. eurų nepaskirstytų nuostolių. „Vadovybė mano, kad finansiniai metai buvo sėkmingi.

Verslui priekaištaujant, kad iš Lietuvos nėra patogių skrydžių, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars jų poreikį ir krypčių plėtrą.  Komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad šalies investicinis patrauklumas priklauso ir nuo patogaus susisiekimo su Lietuvos rinkomis, tačiau šiuo metu šalis regione atsilieka patogių verslui skrydžių pasiūla.

Vyriausybė spręs dėl pastatų Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje perdavimo Geros valios fondui, administruojančiam kompensacijas už žydų religinių bendruomenių turtą. Fondui numatoma perduoti šiuo metu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus valdomą pastatą Pylimo gatvėje, kuriame įsikūręs ir pats fondas, ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar sugriežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą bei suvienodinti jų reguliavimą. Energetikos ministerija siūlo nustatyti griežtesnius reikalavimus tokios įmonėms – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms  negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Laidoje „Dėmesio centre“ – karšta. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Radviliškio rajono ūkininkas, Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ignas Hofmanas diskutavo apie esmines žemės ūkio problemas.

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą Lietuvoje, bus mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tuo siekiama suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, tokiu būdu užkertant kelią tolesniam ligos plitimui, rašoma pranešime. „Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje bet ir daugelyje Europos šalių.

SEB banko atstovai perspėja klientus apie suaktyvėjusius telefoninius sukčius, kurie bando išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Kaip teigia bankas, sukčiai iš klientų bando išvilioti svarbius duomenis, todėl gyventojai turi neprarasti budrumo. „Sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta loterijų organizatoriais, išvilioja kortelių, prisijungimo prie banko, kitus duomenis.  Nespauskite įtartinų nuorodų ir neveskite savo duomenų. SEB bankas.

Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ valdytoja „EuroChem Group“ teigia suteikusi didelių nuolaidų, kad „Lifosa“ galėtų atnaujinti dalį gamybos. Anot „EuroChem“ pranešimo, bendradarbiaujant su įmonės laikinuoju administratoriumi buvo panaikinti kai kurie tiekimo apribojimai. Veiklą įmonė planuoja atnaujinti gruodžio pradžioje.