Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus. Tačiau tarnyba prognozuoja, kad šis ruduo sunkmečio metu bus kitoks, darbuotojai taps pastovesni.
O „Sodra“ suskaičiavo, kad už minimumą dirbę žmones šiuo metu vidutiniškai gauna 420–460 eurų dydžio nedarbo išmokas. Tokių žmonių šiuo metu yra 3,5 tūkst.
Panašią nedarbo išmoką gauna ir portalo tv3.lt skaitytoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Ji pasakojo, kad kartais dirbti už minimumą neapsimoka, nes nedarbo išmoka beveik tokia pati, kaip ir atlyginimas.
„Dirbau padavėja, mano darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas, taip pat gaudavau arbatpinigių. Dabar sumažėjo klientų srautas, tad teko iš darbo išeiti.
Iš karto kreipiausi į Užimtumo tarnybą ir „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Ji siekia kelis šimtus eurų. Užimtumo tarnyba jau siūlo kitą darbą. Taip pat kavinėje. Tačiau šįkart alga siekia tik minimumą“, – sakė moteris.
Ji pasakojo ketinanti šito pasiūlymo atsisakyti.
„Ieškosiu kito darbo su didesniu atlyginimu. Juk dabar dirbti už minimalią algą man neapsimoka. Tačiau paieškos ilgai tęstis negalės, nes nedarbo išmoka vis mažės, o galiausiai iš viso bus nutraukta“, – skundėsi Rima.
Kiek pinigų galima gauti
„Sodros“ teigimu, nedarbo išmoka kiekvienam gavėjui yra apskaičiuojama individualiai pagal jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
„Nedarbo išmokos dydį sudaro pastovi ir kintamoji dalys. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo šių metų sausio MMA yra 730 eurų, todėl pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 169,87 euro.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus įsiregistravo Užimtumo tarnyboje šių metų lapkričio mėnesį, bus vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 2020 metų balandžio iki 2022 metų rugsėjo“, – skaičiavo „Sodra“.
Anot jos, situacijos yra skirtingos – per 30 mėnesių vienas gavėjas galėjo nuolat gauti vienodo dydžio darbo užmokestį, kitas iš tų 30 mėnesių dirbo tik 12 mėnesių ir apskaičiuotos vidutinės pajamos dėl to bus mažesnės, dar kitas galėjo turėti papildomų pajamų, kurios taip pat vertinamos apskaičiuojant nedarbo išmoką.
„Jei gyventojas, kuris lapkričio mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas, visus 30 mėnesių, kurių pajamos vertinamos apskaičiuojant nedarbo išmoką, gavo minimalią mėnesinę algą, nė karto nėra gavęs ligos išmokos ar kitų išmokų, per visą nurodytą laikotarpį dirbo nepertraukiamai visą mėnesį ir neturėjo jokių kitų pajamų, preliminariai galima skaičiuoti (įvertinant, kad 2020, 2021 ir 2022 metais MMA dydžiai buvo skirtingi), kad 1–3 mėnesį toks žmogus gautų 424 eurų nedarbo išmoką, 4–6 mėnesį 373 eurų, 7–9 mėnesį 322 eurų.
Šiuo metu 420–460 eurų dydžio nedarbo išmoką gauna 3,5 tūkst. žmonių. Tačiau negalima teigti, kad visi šie žmonės anksčiau uždirbo minimalų atlyginimą. Kiekvienas atvejis yra individualus“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Gyventojai rudenį dažniau keičia darbus
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio mėnesį tarnybos skyriuose užsiregistravo 26,3 tūkst. klientų, iš jų – 7,7 tūkst. (29,3 proc.) per vienerių metų laikotarpį kreipėsi pakartotinai.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, kad paprastai pakartotinai tarnyboje besiregistruojančių asmenų srautas rudens pabaigoje išauga, tokia tendencija stebima ir šiais metais.
„Šių metų kovo ir balandžio mėnesiais pakartotinai besiregistruojantys sudarė mažesnę dalį nei įprastai dėl užsiregistravusių nuo karo pasitraukusių ukrainiečių – pavasario pradžioje pakartotinai tarp besiregistruojančių galėjo būti tik labai maža dalis“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Anot M. Jankauskienės, žmonės keičia darbus dėl įvairių priežasčių, jų netenkina darbo pobūdis, atlyginimas ar kitos priežastys.
„Apskritai pandemija turėjo įtakos darbo vietų pokyčiams ir pakeitė nemažai darbuotojų požiūrį į darbą, sąlygas ir darbo užmokestį. Padirbėję nuotoliniu, kai kurie nenori grįžti į biurus, nori lanksčiau derinti darbą ir poilsį. Yra labiau dėmesio skiriančių sveikatai, ypač kai dirbama nekvalifikuotus darbus ir siūlomas minimalus atlyginimas. Atokesnių kaimiškų vietovių gyventojai susiduria ir su ribotomis susisiekimo galimybėmis.
Darbo aplinka irgi turi didelės įtakos – iš darbo išeinama dėl vadovų elgesio arba nepagarbos, taip pat dėl didelio krūvio. Keičiasi kartos, vyresni asmenys kantresni, o jaunesni – kelia reikalavimus. Ieškoma darbo, kur šalia darbo užmokesčio būtų ir motyvaciniai paketai (įvairūs mokymai, sveikatos ar gyvybės draudimas, nemokami pietūs ir kt.)“ – vardijo specialistė.
Gyventojai patys kuriasi darbo vietas, mokosi
M. Jankauskienės teigimu, šį rudenį tendencijos yra panašios kaip ir ankstesniais metais – po vasaros poilsio aktyviau ieškoma darbo ir greičiau priimami darbo pasiūlymai.
„Rugsėjį ne tik daugiau Užimtumo tarnybos klientų įsidarbino, tačiau ir daugiau pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse ar pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą – dirbti pradėjo 21,4 tūkst. darbo neturėjusių asmenų (4,2 tūkst. daugiau nei rugpjūtį).
Į remiamo užimtumo priemones, padedančias grįžti į darbo rinką, įsitraukė 4,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš jų – beveik tūkstantis pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas, 1,4 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 1,2 tūkst. suteikta parama judumui. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 9,2 tūkst. – beveik tūkstančiu daugiau nei rugpjūtį“, – komentavo tarnybos atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastovumą ir nuosaikesnius karjeros sprendimus lemia ne sunkmečio iššūkiai, bet apskritai žmogaus asmenybė ir net jo profesinė kvalifikacija.
„Kvalifikuoti ir geriau uždirbantys darbuotojai dažniausiai rečiau keičia darbus nei žemos kvalifikacijos, mažesnį darbo užmokestį gaunantys žmonės.
Pastarieji metai buvo palankūs norintiems keisti darbą ir ieškantiems pokyčių. Visgi šiuo metu lėtėjanti darbo rinka ir energetinė krizė, išaugusios kainos, matyt, paskatins ne vieną geriau pagalvoti, ar verta keisti darbą, nedirbti arba nepriimti darbo pasiūlymo“, – sakė M. Jankauskienė.
