Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams. Dalis ekonomistų ragina minimalų uždarbį didinti ne iš karto, o per kelis sykius. Tačiau valdžia to daryti neketina.
Liudvinavo miestelio darbininkų Vido ir Algio užduotis – sutvarkyti kapinių prieigas. Už tokius ir panašius darbus per mėnesį „į rankas“ jie gauna po 550 eurų. Esą kone visą suma išleidžia šaldytuvo turiniui: „Ministras Kreivys sakė, kad kainos už elektrą yra įkandamos. Bet jis, žmogus, neprotauja, kad su ta pačia elektra duoną kepa ir aš už tą duoną kiek moku? Daug daugiau.“
Darbininkai svarsto, kokia minimali alga turėtų būti, kad nereiktų skaičiuoti kiekvieno cento: „1300 ar panašiai. – Į rankas, aišku.“
Deja, tokia svajonė greit neišsipildys. Net ir vidutinė alga Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms nesiekia 1200-ų eurų. Derėdamosi dėl naujo minimalios algos dydžio profsąjungos su darbdaviais ne vieną mėnesį marškinius plėšėsi dėl daug kuklesnių sumų.
Sukilus infliacijai, profesinės sąjungos reikalauja ją kelti panašiai tiek kiek padidėjo kainos – 20 proc., „popieriuje“ tai būtų kone 890 eurų. Verslas prašo apsiriboti 800-ais eurų. Kadangi abi pusės, praėjusią savaitę apsipykusios Trišalėje taryboje, išsiskirstė be rezultatų, sprendimą siūlo Vyriausybė.
„MMA dydį didinti 15 proc. iki 840 eurų“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tai Vyriausybė vadina kompromisu. 16 proc. didinti ministrai siūlo ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Visa tai sudėjus minimali alga „į rankas“ didėtų 83-is eurais ir pasiektų 633 eurus. Tačiau verslas aiškina, kad valdžia užsimojo per daug.
„Būtų per didelis šokas. Todėl mūsų organizacija siūlo, kad būtų etapinis kilimas – nuo sausio iki 800, o jei ekonomika atlaiko energetinio karo spaudimą, kitų metų viduryje galėtų kilti dar 10 proc., kaip siūlo Lietuvos bankas, iki 880“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Ir administravimo iššūkiai yra dideli, kai du kartus per metus, ypač jei kalbam apie abu instrumentus – MMA ir NPD. Geriausia priimti sprendimą ir žinoti, kaip gyveni visus metus“, – tvirtina M. Navickienė.
Tačiau toliau pyksta ir profesinės sąjungos. Nors ministrė Navickienė žada dar sykį bandyti laimę Trišalėje taryboje, Inga Ruginienė atkerta, kad nė neverta – profesinės sąjungos nenusileis.
„Jei kalbame apie 900 eurų – jau dabar darbuotojai pasisako, kad tų pinigų neužtenka išgyventi ir tai rodo ne tik „Maisto banko“ klientų didėjantis skaičius, bet ir išaugusios eilės dėl šildymo kompensacijų“, – tikina I. Ruginienė.
„Atjautos verslui nesuteikimas iš profsąjungų galiausiai baigiasi tuo, kad įmonės stabdo veiklą, žmonės eina į prastovas“, – sako A. Romanovskis.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi aiškina, kad gerais norais pragaras grįstas.
„Mes galime matyti ir toliau didėjančias kainas, o tai būtų papildoma našta vartotojams. Ir kai kurios įmonės, kurios turės ribotas galimybes didinti kainas, jos bus priverstos ieškoti galimybių susimažinti sąnaudas. Viena iš tų sąnaudų gali būti sprendimas atsisakyti dalies darbuotojų“, – komentuoja N. Mačiulis.
„Tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos analitikai, tiek Lietuvos bankas teigia, kad įtaka infliacijai nėra reikšminga, iki 1 proc.“, – tvirtina M. Navickienė.
„Galim tai užfiksuoti kaip tam tikrą vidurio pasiūlymą, su kuriuo Vyriausybė ateina pas darbdavius ir profsąjungas ir pasiūlo tuo pagrindu susitarti“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Neapmokestinamąjį pajamų dydį ketina didinti 85-iais eurais iki 625-ių. Tai yra 15 eurų mažiau nei siūlo prezidentas. Biudžetui tai kainuos 160 mln. eurų, o algų padidėjimą dėl NPD pajus tie žmonės, kurie „į rankas“ uždirba maždaug iki 1200 eurų.
