„Kurį laiką buvo laukta infliacijos piko Lietuvoje ir jį matome šiuo metu, metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, lyginant su rugsėju, bet yra ir daugiau ženklų, rodančių, kai kainos išsikvepia – matome, kad mėnesiniai pokyčiai yra kuklesni nei pirmąjį šių metų pusmetį, kai kiekvieną mėnesį kainos padidėdavo šiek tiek daugiau nei 2 proc., o pastaruosius keturis mėnesius matome apie 1,5 proc. siekiantį augimą“, – BNS ketvirtadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat mano, jog infliacija nebeturėtų didėti, nes jos pikas jau pasiektas ir dabar ji juda aukštyn tik iš inercijos. Anot jo, kainos mažės, nepaisant artėjančio Kalėdų meto – tradiciškai geriausio laiko prekybininkams.
„Infliacijos aukštikalnė pasiekta. Yra tik kelių mėnesių paklaida, bet ji artimiausiu metu turėtų mažėti, nes šita žiema bus netipinė – sudėtinga finansiškai ir tas pasimatys – artėja išbandymų tiesioji“, – BNS sakė ekonomistė.
„Vis tik artėja šaltasis sezonas – šildymo sąskaitos pasieks gyventojus ir tikrai ne vieną namų ūkį privers keisti savo elgseną, o Kalėdas švęsti gerokai kukliau“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Anot N. Mačiulio, šis pikas šiek tiek pavėluotas, jos buvo galima tikėtis anksčiau, tačiau kai kurie kainų šuoliai, pavyzdžiui, maisto, buvo sunkiai pagrindžiami objektyviais veiksniais.
„Dalis šių metų kainų šuolio buvo labai nenatūralūs ir kai kuriais atvejais nepagrįsti objektyviais veiksniais. Pavyzdžiui, maisto produktai Lietuvoje pabrango 33 proc. per metus, o nei energetinių išteklių, nei darbo sąnaudų, nei žaliavų brangimas nepagrindžia tokio galutinio vartotojų kainų šuolio“, – sakė analitikas.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, kainų augimą šalyje lemia ne tik fundamentalūs veiksniai, bet ir geresni nei prognozuoti ekonominiai rodikliai.
„Nedarbo lygis yra rekordiškai mažas, atleidimų ir bankrotų paūmėjimų vis dar nėra, ekonomikos sveikata eksportuojančių sektorių prasme itin gera, todėl nesant neigiamų duomenų srauto nėra ir priežasčių kardinaliai keisti ekonomikos dalyvių lūkesčius bei atitinkamai stabdyti kainų augimo“, – BNS sakė ekonomistė.
„Tango šokamas dviese: nėra taip, kad tik prekybinininkai kelia kainas. Kol pirkėjai taikstosi su aukštesnėmis kainomis, natūralu, kad yra erdvės joms augti“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
N. Mačiulis sako, kad kai kurių maisto prekių grupių kainos artimiausiu metu gali mažėti – šis ir kiti veiksniai nulems, kad ateityje infliacija dar labiau mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos.
„Atpigusios žaliavos, ženkliai sumažėjusios transportavimo kainos, ypač gabenant prekes iš Kinijos ir kitų Azijos valstybių, atslūgo kiti išoriniai infliacijos veiksniai. (...) Visi veiksniai rodo, kad ir toliau matysime atslūgstančią metinę infliaciją, o kitais metais bus ne vienas mėnuo, kai bus ir ir defliacija. Taip pat tikėtina, kad ir energetinių išteklių kainos nedidės, visa tai atsispindės infliacijos rodikliuose ateityje“, – sakė „Swedbank“ analitikas.
Anot jo, vienintelis veiksnys, kuris kitais metais galėtų didinti infliaciją, yra atlyginimų augimas.
„Žiūrint į 2023 metus turbūt vienintelis didelis infliacijos veiksnys, kuris gali išlikti Lietuvoje, yra atlyginimų augimas, nes didėja 15 proc. minimalus mėnesinis atlyginimas, panašu, kad didės ir vidutinis darbo užmokestis. Tik dėl šių priežasčių matysime šiek tiek didesnę infliaciją“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, metinė infliacija iki kitų metų vidurio nesieks 10 proc., o iki metų pabaigos bus mažesnė nei 5 procentai.
„Mes prognozuojame, kad kitų metų vasarą jau metinė infliacija bus vienženklė, nesieks 10 procentų, o metų pabaigoje nesieks 5 procentų“, – sakė N. Mačiulis.
Rugsėjį metinė infliacija siekė 24,1 proc., o išankstinis spalio metinės infliacijos įvertis buvo 22 procentus.
Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 procento.
