Mūsų šalies bankų atstovai tikina, kad daugiau pinigų iš lietuvių prašo dėl to, kad padidėjo tarpbankinės palūkanų normos Europoje ir centrinio banko reikalavimai.
Tačiau Lietuvos bankas (LB) sako, kad tą lemia per didelė rinkos koncentracija – bankai gali kelti palūkanas, nes konkurencija tarp jų nėra pakankama.
Bankui atiduoda kone dvigubai daugiau
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje siekė 22,5 proc. Pagal prekių ir paslaugų kainų augimo tempą nusileidome tik estams, kuriems kainos išaugo 24,1 proc.
Tuo metu naujausi Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad rugsėjį būsto paskolos vidutinė palūkanų norma buvo 3,45 proc. Šis rodiklis yra didžiausias iš visų euro zonos valstybių.
Pavyzdžiui, eurą taip pat turinčioje Latvijoje vidutinė palūkanų norma yra 3,34 proc., Estijoje – 3,18 proc., Suomijoje – vos 2,54 proc. Mažiausios būsto paskolų palūkanos yra Prancūzijoje (1,68 proc.) ir Maltoje (1,99 proc.).
Didesnė palūkanų norma reiškia, kad paskolas paėmę ar dar tik imsiantys žmonės bankams turės sumokėti daugiau pinigų už palūkanas.
Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Robertas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Portalui tv3.lt pasakojo, kad naujos statybos butą sostinėje pirko daugiau kaip prieš 15 metų.
Tuomet už pirkinį jis sumokėjo daugiau kaip 50 tūkst. eurų, taip pat papildomai pasiskolino jo įrengimui.
„Kaip turbūt ir visi, ėmiau paskolą su kintamomis palūkanomis. Man jas perskaičiuoja kas pusmetį. Tai jau gavau mokėti ir perskaičiuotas. Žodžiu, jei anksčiau per mėnesį bankui mokėjau 200 eurų, tai dabar turiu mokėti 360 eurų.
Aišku, didesnių problemų pats susimokėti gal ir neturėsiu, nes uždirbu gana neblogai. Bet įsivaizduoju, kad gyvenantiems nuo algos iki algos toks palūkanų padidėjimas tikrai bus galvos skausmas“, – svarstė skaitytojas.
Mokame daugiau, nes esame su niekuo nepalyginami?
Šalies komercinius bankus vienijančios Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė paaiškino, kad lietuviai didesnes palūkanas turi mokėti dėl kelių priežasčių.
„Palūkanų normų skirtumams reikšmingos įtakos turi ir kapitalo, ir operacinių sąnaudų reguliavimas skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, šiemet įsigalioję LB reikalavimai kredito įstaigoms dėl papildomo 2 proc. kapitalo rezervo būsto paskolų portfeliui, kuriais siekiama pristabdyti kaistančią būsto rinką ir mažinti rizikas finansiniam stabilumui.
Būsto paskolų palūkanų vidurkiui atsiliepė ir euribor tarpbankinės palūkanų normos didėjimas – kadangi būsto paskolų rinkoje dominuoja kreditai su kintamosiomis palūkanomis, euribor pokyčių poveikis statistikoje matomas labai greitai“, – komentavo asociacijos atstovė.
Pasak jos, nereikėtų lyginti palūkanų normų taip, kaip daro, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas.
„Apskritai kalbėti apie palūkanų lygį euro zonos šalyse tikslingiausia vertinant tik konkrečios šalies rinką arba lyginant tarpusavyje panašias, nes palūkanų aplinką lemia įvairūs individualūs veiksniai: pačios šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka ir paskolų teikėjų rinka“, – aiškino V. Kiguolienė.
Ji pripažino, kad bendros ES taisyklės dėl prekių ir paslaugų judėjimo yra tos pačios. Bet kiekvienoje šalyje yra vietos kredito rinką reguliuojančių įstatymų ir institucijų. Jų reikalavimai skiriasi – pvz., mūsiškio dėl papildomo rezervo kitur gali ir nebūti.
V. Kiguolienės teigimu, užsienyje veikiantys bankai teoriškai galėtų teikti pigesnes būsto paskolas lietuviams.
„Teoriškai tikrai galima, o praktiškai – kaip kitoje valstybėje veikiančiam bankui įsivertinti vietines rizikas, nežinant lietuviškos nemokumo reguliavimo arba hipotekos registravimo tvarkos? Išeina, kad reikėtų, jog ES taptų dar labiau homogeniška“, – svarstė pašnekovė.
Didelė bankų koncentracija
LB Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje virš 90 proc. visų būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu.
„Kintama palūkanų dalis mūsų šalyje dažniausiai susiejama su Europos tarpbankinės rinkos skolinimo palūkanų norma euribor. Būtent didėjantis euribor ir lemia pastarojo meto būsto paskolų palūkanų normų didėjimą tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse.
Tiesa, dėl būsto paskolų kainodaros skirtumų, pavyzdžiui, palūkanas fiksuojant ilgesniam terminui, nei įprasta Lietuvoje, konkurencinės aplinkos ypatumų, skirtingose šalyse palūkanos trumpuoju laikotarpiu gali didėti skirtinga sparta. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje būsto paskolų palūkanos pradėjo didėti anksčiau nei Lietuvoje, o nuo gegužės iki rugpjūčio Lietuvoje būstui buvo galima pasiskolinti netgi pigiau nei Vokietijoje“, – pastebėjo N. Valinskytė.
Anot jos, ilgesnėje perspektyvoje palūkanų normų dydį lemia daugiau veiksnių: finansavimo ar kapitalo kaina, kuria bankai patys skolinasi, paskolos gavėjų rizikos vertinimas.
„Tam, kad kredito įstaigos galėtų veikti stabiliai, nustatydamos palūkanas, jos privalo kruopščiai įvertinti kredito gavėjo riziką, o dėl padidėjusių rizikų ir prastesnių ekonomikos perspektyvų potencialūs paskolų gavėjai ir jų pajamų tvarumas įprastai vertinami dar atidžiau. Skirtingai vertinama rizika gali turėti įtakos palūkanų skirtumui tarp Baltijos šalių ir euro zonos vidurkio“, – svarstė LB atstovė.
Jos teigimu, Lietuvoje palūkanų dydį, o tiksliau maržos dalį, lemia ir konkurencinė aplinka, t. y., palyginti su kitomis euro zonos šalimis, sąlyginai vis dar didelė koncentracija Lietuvos bankų rinkoje.
Tiesa, pasak jos, per pastaruosius kelerius metus ne didžiųjų bankų išduodamų būsto paskolų dalis padidėjo septynis kartus – nuo maždaug 3 proc. (2017–2018 m.) iki 21 proc.
Kodėl paskolų neteikia užsienio bankai
Pasak N. Valinskytės, kredito davėjai retai teikia būsto paskolas užsienio šalyse neįsteigę jose patronuojamosios įstaigos ar filialo (angl. cross-border lending). Tokia praktika susiformavo dėl įvairių veiksnių ir praktinių sunkumų.
„Pirma, užsienio kredito teikėjai dažniausiai neturi galimybės patikrinti informacijos apie besiskolinantįjį, jo pajamas, įkeičiamą turtą vietos duomenų bazėse, taigi negali patikimai įvertinti kredito gavėjo galimybių grąžinti būsto paskolą.
Antra, būsto rinkos yra gana skirtingos ir kreditų teikimo reguliavimas nėra visiškai suderintas ES lygiu, todėl kredito davėjas turėtų įsigilinti į užsienio šalies teisinę ir mokestinę sistemą, vartotojų apsaugos, nekilnojamojo turto vertinimo ir įkeitimo, skolos išieškojimo, užstato pardavimo specifiką, o tai gali būti sudėtinga, ypač nesuprantant vietos kalbos“, – aiškino pašnekovė.
Be to, siekdamas tinkamai vertinti paskolos kredito riziką ne tik suteikiant paskolą, bet ir visu jos laikotarpiu, užsienio kredito davėjas esą turėtų gerai suprasti kitos šalies ekonomikos ir būsto rinkos situaciją, pritaikyti savo kredito rizikos vertinimą tos šalies rinkai, o tai didintų paskolos administravimo sąnaudas.
N. Valinskytės teigimu, Lietuvoje kapitalo reikalavimai, net ir įskaičiavus papildomą sektorinį reikalavimą, nėra didžiausi, palyginti su kitomis euro zonos ar ES šalimis – esame tarp vidutinio dydžio kapitalo reikalavimus turinčių šalių.
„Mūsų vertinimu, kapitalo reikalavimo padidinimas neturėjo reikšmingos įtakos paskolų palūkanoms“, – netiesioginį bankų asociacijos kaltinimą, kad dėl aukštesnių palūkanų kalti LB reikalavimai, atrėmė jo atstovė.
