Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių iš 10 valstybių – JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Infliacija lietuviams kelia daugiausia nerimo, bet ką daryti, nežino
Apklausoje dalyvavę žmonės įvardijo, kaip kainų kilimas paveikė asmeninių finansų tvarkymą ir pasitikėjimą savimi būtent šioje srityje. Beveik pusei tyrime dalyvavusių europiečių, amerikiečių bei australų kasdienius finansus tvarkyti pavyksta sklandžiai net ir vyraujant aukštai infliacijai, kai Lietuvoje šiam klausimui pritarė vos penktadalis. Įdomu tai, kad pasitikėjimo tvarkant kasdienius šeimos finansus lietuvės moterys jaučia šiek tiek daugiau nei vyrai (atitinkamai 24 ir 22 proc.).
Kylanti infliacija ir nežinia, ką tokiomis aplinkybėmis daryti, lietuvius veikia stipriausiai – su šiuo teiginiu sutiko net 27 proc. tautiečių, kai kitose šalyse apklaustųjų skaičius nesiekė penktadalio. Nors asmeninių finansų tvarkymas lietuviams kelia nerimo ir daugelis nežino, kaip su infliacija kovoti, lietuviai nėra linkę pasitikėti ir kitų patarimais: finansų konsultantais ar artimųjų patarimais pasikliauja vos 3 proc. apklaustųjų. Labiausiai kitų finansiniais patarimais linkę pasitikėti britai bei amerikiečiai (11 proc.), italai (10 proc.), australai, prancūzai bei lenkai (9 proc.).
Ne visiems ekonomikos iššūkiai kelia streso ar kitų neigiamų emocijų, kai kurie į šį laikotarpį žiūri kaip į galimybę ir ieško būdų gyventi dar geriau. Labiausiai savo finansų žiniomis pasitiki ir jomis pasinaudoti ketina vokiečiai (23 proc.). Galimybių mažiausiai įžvelgia italai (8 proc.), nedaug pozityvesni ir lietuviai (10 proc.). Moterys čia savimi pasitiki gerokai mažiau vyrai – atitinkamai 13 ir 18 proc.
Pinigų temos daugeliui išlieka tabu
Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių žmonių (86 proc.) sutiko, kad finansinis raštingumas turėtų būti ugdomas nuo vaikystės mokykloje bei gailėjosi, kad tokių žinių negavo ar gavo nepakankamai patys, čia neišsiskyrė ir lietuvių nuomonė. Nepaisant to, patiems apie pinigus kalbėti daugeliui vis dar nejauku, kas tai bebūtų – ar prašymas pakelti algą darbe, ar tiesiog klausimas dėl nuolaidos parduotuvėje, ar pažįstamo pasiteiravimas apie mėnesio pajamas, išlaidavimo įpročius, papildomą uždarbį.
Pinigų tema išlieka tabu visiems apklaustiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės – nejaukiai jaučiasi bent du trečdaliai. Tiesa, kultūriniai skirtumai egzistuoja ir tabu temos skirtingose šalyse skiriasi: amerikiečiams, australams ir britams sunkiausia prašyti pakelti algą, o italams, ispanams, vokiečiams bei prancūzams nejaukiausia sulaukus klausimo apie turimas santaupas.
Mažiausia tabu pinigų temomis jaučia vokiečiai, kiek atsilieka britai bei ispanai. Lyčių skirtumai taip pat egzistuoja: jei apie pinigus drąsiai kalba bent 35 proc. vyrų, tai moterų skaičius siekia 30 proc. Įdomu tai, kad kas dešimtam apklaustajam su finansais susijusiomis temomis nejauku kalbėti net su savo artimiausiu žmogumi, gyvenimo partneriu.
Finansinis raštingumas santykiuose svarbesnis nei jausmai?
Tyrime dalyvavusių žmonių klausta, kiek sklandžiai tvarkomi finansai lemia darnius santykius šeimoje ar poroje, ypač ekonominių sunkumų kupinais laikais. Daugelyje šalių apie pusė apklaustųjų sutiko, kad finansų klausimai yra vieni esminių santykiuose, lietuviai čia buvo nuosaikesni ir pritarė tik trečdalis. Daugiau tam pritarė ir lietuvių moterų (36 proc.) nei vyrų (31 proc.). Pragmatiškesni buvo ir jaunesni 18-34 m. lietuviai (pritarė 42 proc.), palyginus su vyresniais – 45-54 m. kategorijoje pritariančių buvo jau tik 30 proc., vyresnių nei 54 m. – 28 proc.
Maždaug dešimtadalis vis dėlto galvoja, kad santykiuose svarbiausi yra jausmai, daugiausia romantikų – Italijoje (16 proc.), Prancūzijoje (14 proc.), Lenkijoje (13 proc.). Jausmams pirmenybę Lietuvoje teikia 10 proc. apklaustųjų. Daugiau tam pritaria vyrų nei moterų (atitinkamai 14 ir 8 proc.). Ryški ir kita tendencija: kuo jaunesni lietuviai, tuo stipresnis pragmatiškas požiūris į santykius: 25-34 m. amžiaus kategorijoje jausmas pirmumą teikia vos 6 proc., o 45-54 m. – jau 13 proc.
Akivaizdi ir kita tendencija – pinigų klausimai šeimoje paaštrėja ekonominių sunkumų laikotarpiais. Su tuo sutiko 15 proc. lietuvių, moterys čia taip pat buvo linkusios labiau pritarti nei vyrai. Vos 3 proc. apklaustų lietuvių manė, kad pinigai išvis nesvarbūs santykiuose, kol poros nesieja bendras turtas, nors daugelis europiečių bent keletu procentų labiau buvo linkę tam pritarti.
Moterys mažiau finansiškai raštingos nei vyrai?
Tyrime bandyta išsiaiškinti, ar finansinio raštingumo klausimas yra jautrus lyčių nelygybei. Daugiau nei pusė (57 proc.) visų apklaustų žmonių sakė, kad lytis neturi nieko bendro su finansų valdymo žiniomis, lietuviai čia buvo tarp labiausiai pritariančių ir teigiamai atsakė net 71 proc. respondentų. Įdomu tai, kad vyrai yra linkę labiau pritarti šiam teiginiui (72 proc.) nei moterys (69 proc.), tad panašu, kad lyčių nelygybės aspektas vis dėlto egzistuoja.
17 proc. žmonių bendrai visose šalyse sutinka, kad dėl daugybės socialinių, ekonominių ir kultūrinių priežasčių moterų finansinio raštingumo žinios prastesnės nei vyrų, moterys su šiuo teiginiu sutinka dažniau nei vyrai.
Moterų nelygybę labiausiai įžvelgia australai, britai, amerikiečiai bei ispanai. Manančių, kad vyrų finansų valdymo žinios prastesnės nei moterų, bendras procentas tesiekia 13, daugiausia tam pritariančių buvo Rumunijoje (18 proc.), Lietuvoje pritarė 4 proc.
Jaunesnė arba vadinamoji Z karta lietuvių, kaip ir kitų europiečių, buvo linkusi labiau pastebėti lyčių nelygybės problemą. 18-24 m. kategorijoje 13 proc. atsakiusių sakė, kad moterys turi prastesnes finansų valdymo žinias nei vyrai, o taip manančių 55-64 m. kategorijoje tebuvo jau tik 5 proc. Z kartos lietuviai buvo mažiau kategoriški ir ne taip dažnai teigė, kad lytis išvis susijusi su finansiniu raštingumu, daugiau įžvelgiančių nelygybę buvo ir didesniuose mūsų šalies miestuose.
