Ypatingos pensijos Lietuvoje: užtenka ir 20 metų darbo, o ją galima gauti ir nuo 40-ies

Tokia privilegija mėgaujasi įvairių institucijų darbuotojai, pretenduojantys į valstybines pareigūnų ir karių pensijas. Jų dydis priklauso ne nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta, o koks atlyginimas buvo gautas. Pareigūnai ir kariai gali patys pasirinkti 12 mėnesių didžiausią algą, pagal kurią jiems bus mokama valstybinė pensija.

Kai kurie iš jų iki šiol bando jas pasididinti dėl to, kad penkerius metus nuo 2009 m. iki 2013 m. gavo sumažintą atlyginimą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pragyvenimui pensijos nebeužtenka: toliau dirba ir 90 metų sulaukę žmonės

Siūlo grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo: štai kam siūlo duoti pinigų

Seime – siūlymas 2 kartus padidinti dalį mažiausių pensijų

Paprasti pensininkai gali tik pavydėti

Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį ir tarnybos laiką. 

Skiriant pensiją, skaičiuojama po 1–1,5 proc. šio vidurkio už kiekvienus tarnybos metus. Pavyzdžiui, jei žmogus tarnavo 20 metų, jo pensija sudarys 20 proc. atlyginimo vidurkio.

„O skiriant pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas – papildomai atsižvelgiama į darbingumo lygį ir darbingumo praradimo priežastis“, – atsiųstame komentare nurodė ministerija.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos, kai asmenys ištarnauja 20–25 metus. 5 metus, jeigu asmuo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos arba sukanka statutinį (senatvės pensijos) amžių. Taigi, jei pareigūnu pradėta dirbti sulaukus 20 metų, pareigūno pensiją galima gauti jau ir nuo 40 metų.

Pagal įstatymą teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją turi:

• Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;
• Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;
• profesinės karo tarnybos kariai;
• Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai;
• prokuratūros pareigūnai;
• Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;
• muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą;
• vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
• Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.

Tiesa, tarnaujantiems asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Kita vertus, jeigu jie palikę tarnybą dirba įprastą darbą, valstybinė pensija jiems mokama. Pavyzdžiui, tokia pensija mokama kai kuriems dabartiniams Seimo nariams, anksčiau buvusiems pareigūnais.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu valstybines pareigūnų ir karių pensijas Lietuvoje gauna 23,2 tūkst. gyventojų. Vidutinė tokia pensija siekia 334 eurų. 

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas teisę į socialinio draudimo (paprastą) pensiją įgyja tuomet, kai jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

Į klausimą, kodėl pareigūnai turi teisę gauti antrą pensiją, o kitų profesijų žmonės tokios teisės neturi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakė taip:

„Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos dėl tarnybos ypatumų. Ne tik pareigūnai ir kariai gali gauti antrą pensiją, ir kai kurios kitos profesinės grupės kartu su socialinio draudimo pensija gauna valstybines pensijas: pavyzdžiui, teisėjai, mokslininkai.“

Ginčas dėl krizės laikotarpio

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl įstatymo, kuris nustato, kaip bus grąžinama per ankstesnę ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis.

Tiksliau, įstatymo nuostatų taikymo, perskaičiuojant pareiškėjui anksčiau paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

Teismas pažymėjo, kad įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatos taikomos tik tiems pensijų gavėjams, kurie pasirinko atlyginimo vidurkį pensijoms apskaičiuoti 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir jeigu šiuo laikotarpiu tokių pensijų gavėjų darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo paties pasirinkto kito laikotarpio, kai jo darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės nebuvo sumažintas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirtosios valstybinės pensijos dydžio skirtumas, susidaręs ne dėl sumažinto darbo užmokesčio, o dėl to, kaip jis laikotarpį, pagal kurio atlyginimo vidurkį bus skiriama pensija už tarnybą, nelaikytinas kompensuotinu praradimu.

Už krizinį laikotarpį būtų gavęs daugiau

Komentuodama šią bylą, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad bet kokiu atveju pensija gali būti perskaičiuota ir padidinta.

„Ir taip atsitiko šiuo atveju, kai žmogus patikslino duomenis ir nurodė, kad nori, jog pensija būtų paskaičiuota pagal kitą laikotarpį. Taip, kaip, pavyzdžiui, paprastą pensiją gaunantis žmogus būtų pateikęs papildomą stažą įrodančius dokumentus, jam pensija perskaičiuojama.

Ir šiuo atveju pareigūnas pateikia prašymą, kad pensija būtų skaičiuojama iš kito laikotarpio. Tokiu atveju nuo prašymo pateikimo perskaičiuota pensija mokama nuo kito mėnesio 1 dienos. Taigi šiam byloje dalyvaujančiam žmogui pensija yra perskaičiuota ir dabar yra mokama tokia, kokios jis norėjo“, – komentavo M. Kozič.

Tačiau, pasak jos, šiuo atveju žmogus norėjo, kad jam būtų grąžinti pinigai nuo pensijos skyrimo dienos, tai yra už tą laiką, kai jis gavo mažesnę pensiją, nei būtų gavęs, jei rinktųsi krizinį laikotarpį. Bet kai rinkosi, nežinojo, kad pinigai už krizę bus grąžinti ir kad galutinai pensija už krizinį laikotarpį būtų didesnė nei už nekrizinį.

„Tai štai atgaline data pinigai negali būti grąžinti, kadangi teismas konstatuoja, kad žmogus pats savo valia, matydamas skirtingų laikotarpių pajamas, pasirinko jam palankesnį laikotarpį. 

O žmogus sako, kad jeigu jis žinotų, kad pinigai už krizę bus grąžinti, tuomet rinktųsi krizinį laikotarpį, bet dėl valstybės kaltės nesirinko, kadangi tuomet atlyginimai buvo sumažinti ir nebuvo žinoma, kad bus grąžinti“, – komentavo „Sodros“ atstovė.