Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu brangsta ne tik būtini kasdieniai pirkiniai, kaip maistas ar komunalinės išlaidos, bet ir bilietai į renginius.
„Dabar be 20 eurų niekur nebeišeisi. Spektakliai, koncertai viskas brangsta. O jeigu dar pirksiu bilietą ne tik sau, bet ir šeimos nariams, suma dvigubėja ar trigubėja.
Pramogas, matyt, sau galėsime leisti tik švenčių proga, pavyzdžiui, per Kalėdas“, – guodėsi moteris.
Pasak jos, šiuo metu net pasisėdėjimas kavinėje tapo brangia pramoga.
„Pyragas su kava šiandien jau beveik 10 eurų kainuoja. Todėl toks pasisėdėjimas su vyru ir dukra jau atsieina beveik 30 eurų. O jeigu užsisakytume ne tik po desertą, bet ir pietus ar vakarienę, suma išaugtų gal dvigubai ar trigubai. Panašūs išėjimai į kavines, įvairius renginius taps retesni, bet jau žiemą, kol pasibaigs šildymo sezonas“, – pasakojo Emilija.
Kino centruose žiūrovų sumažėjo
Kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė pastebėjo, kad žmonės rečiau perka bilietus. Tačiau ji tai siejo ne su tik išaugusiomis kainomis ir infliacija, bet pasikeitusiais žiūrovų įpročius.
„Pandemijos metu gyventojai įprato filmus žiūrėti namuose. Nežinia, ar vėl turėsime tokią situaciją, kokia buvo prieš pandemiją. Kino teatrai tiesiog turės prisitaikyti prie pasikeitusių žiūrovų įpročių. Matome, kad žiūrovai tikisi iš kino teatrų filmų-įvykių. Nebeužtenka tik rodyti filmus, kurie yra prieinami namų platformose.
Tačiau žmonės domisi festivaliais. Žiūrovai nori turinio, kuris nėra prieinamas namuose arba tokio, kuris kuria pridėtinę vertę. Tai yra filmų pristatymai, susitikimai su aktoriais, režisieriais. Daugumos festivalių lankymas jau grįžo į priešpandeminį lygį. Yra tokių, kurie ir negrįžo, tai galėjo lemti per didelė kaina ar tiesiog netinkamas metas. Šiemet „Kino pavasaris“ prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po karo Ukrainoje pradžios. Žmonėms tuo metu ne kinas buvo galvoje,“ – pastebėjo V. Levickaitė.
Anot jos, kainų augimą jaučia visi – tiek gyventojai, tiek įvairios įstaigos.
„Mums irgi kyla šildymo ,elektros ir kitų paslaugų kainos. Bilietų kainas jau pakėlėme nuo sausio 1 d. Tačiau mes esame savivaldybės įmonė, mums neegzistuoja atsiperkamumas. Šiek tiek gauname ir viešųjų pinigų, kad galėtume pasidengti visus kaštus,“ – komentavo kino centro direktorė.
Tuo metu Vilniaus mažojo teatro atstovai nepastebėjo, kad bilietų į spektaklius būtų nuperkama mažiau.
„Priklauso nuo spektaklio. Į vienus žiūrovai išperka visus bilietus, į kitus ne. Tikrai nepastebime, kad žmonės staiga nebeina į teatrą,“ – sakė teatro atstovai.
Kultūros sektorius prašo PVM lengvatos
Šalies kultūros sektorius vienijasi energetinės bei ekonominės krizės akivaizdoje ir valdžios atstovų prašo palikti neribotam laikui galioti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kuris buvo patvirtintas praėjusių metų vasarą ir bus taikomas iki kitų metų pradžios.
„Kultūra – valstybingumo pamatas, negriaukime jo patys, nuolatos apkraudami didžiausiais įmanomais mokesčiais“, – sakė savo vardo teatrą įkūręs žinomas šalies režisierius Oskaras Koršunovas.
„Ar norime, kad žmonės nebeišgalėtų nusipirkti bilietų į renginius?“ – retoriškai klausė dainų autorius ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.
Politikams viešai diskutuojant apie lengvatinio PVM tarifo kultūros sektoriui reikalingumą, daugybę vienaip ar kitaip su kultūros ir kūrybos industrija (KKI) susijusių organizacijų vienijančios Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diavara mano, kad prieš priimant sprendimus yra itin svarbu apžvelgti visą vaizdą Europoje.
Pasak jos, iš oficialios Europos Komisijos (EK) svetainės surinkti duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas toli gražu nėra pats žemiausias Europos Sąjungoje, o grąžinus 21 proc. PVM tarifą, būtų vienas didžiausių.
Kitose šalyse – jokio PVM
„Didžiausias lengvatinis tarifas taikomas Vengrijoje – 18 proc. (standartinis tarifas šioje šalyje yra net 27 proc.). Austrijoje taikomas 13 proc. tarifas, o 10 proc. dydžio lengvatinį tarifą rasime tokiose šalyse kaip Suomija, Italija. Mažesni nei Lietuvoje lengvatiniai tarifai yra Liuksemburge (3 proc.), Kroatijoje (5 proc.), Kipre (5 proc.), Švedijoje (6 proc.), Belgijoje (6 proc.), Vokietijoje (7 proc.), Lenkijoje (8 proc.).
Regis, labiausiai šiuo metu savo kultūros sektoriui padeda Danija, kurioje renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės mokėti PVM (standartinis tarifas šioje šalyje – net 25 proc.). Mūsų kaimynė Latvija taip pat taiko „nulinį“ tarifą renginių bilietams ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms, nors standartinis PVM tarifas Latvijoje toks pat kaip ir Lietuvoje – 21 proc.. Tai tik sausi skaičiai, bet kalbėdami apie kultūrą nepamirškime, kad ji sukuria gerokai daugiau pridėtinės vertės, kurios negalime įvertinti nei eurais, nei jokia kita valiuta“, – sakė Ž.Diavara.
Jai pritarė ir muzikos autorė bei atlikėja, Asociacijos LATGA tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle: „Norėtųsi, kad kultūros sektoriaus veikla Lietuvoje nebūtų vertinama kaip nelabai svarbių pramogų kūrimas. Juk kultūra – viena esminių mūsų tautinės tapatybės detalių. Štai Ukraina, kovodama Rusijos sukeltame kare, kaip niekada anksčiau suvokia savo kultūros svarbą ir galią. O mes? Mes visada randame pasiteisinimų, kad kitos sritys svarbesnės. Gal jau metas bent jau tokiu būdu – PVM lengvatos pritaikymu – pamatuoti tą niekaip nepasveriamą ir neapskaičiuojamą kultūros, iš kurios visi semiamės stiprybės, vertę? Juk prašome visai nedaug!“
Kentės visas sektorius
Teatro režisierius, OKT įkūrėjas O.Koršunovas atkreipė dėmesį, kad vienodas PVM tarifas kultūros organizacijoms ir pelno siekiantiems verslo subjektams mažų mažiausiai yra nesusipratimas.
„Kultūra – valstybingumo pamatas, negriaukime jo patys, nuolatos apkraudami didžiausiais įmanomais mokesčiais.
Mažesnis PVM tarifas mums, nepriklausomam teatrui, leido kvėpuoti per COVID pandemijos apribojimus, tačiau dabar, ekonominės krizės akivaizdoje, kuomet kainos kone kasdien šoka aukštyn, jis tampa dar reikalingesnis. Lengvatinis PVM tarifas kultūrai tapo įprastu dalyku Europoje. Ar mes tikrai norime būti išimtimi?“ – retoriškai klausė menininkas.
„Kultūrinė ir kūrybinė veikla duoda labai daug naudos visuomenei, tačiau ji dažnai tampa mažai apčiuopiama pačiam autoriui ar atlikėjui. Dažnai tenka išgirsti pasipiktinimų, kad bilietai į renginius labai brangūs, bet suskaičiavę, pamatysime, kad atmetus visas organizacines išlaidas, mokesčius iš, sakykime, 100 eurų atlikėjams lieka labai nedaug, gal koks 20 eurų. Padidinus PVM tarifą iki 21 proc., bilietai dar labiau brangs, taip kultūra taps dar mažiau pasiekiama. Ar norime, kad žmonės nebeišgalėtų nusipirkti bilietų į renginius?“ – retoriškai klausė muzikos autorius ir atlikėjas, LATGA tarybos narys S.Stavickis-Stano.
LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad lengvatinis PVM tarifas leis bent šiek tiek lengviau atsikvėpti visam kūrybiniam sektoriui, kur visi itin glaudžiai susiję.
„Nors atstovaujame autoriams, bet negalime nepalaikyti ir kitų kultūros ekosistemos dalyvių – renginių organizatorių, teatrų, atlikėjų – prašymo palikti ilgesniam laikui galioti lengvatinį PVM tarifą su kultūros sektoriumi susijusioms veikloms. Jeigu brangs bilietai, mažės renginių, lankytojų, mes surinksime mažesnį atlyginimą autoriams.
Be to, kultūros sektorius siekia įdarbinti ne tik mūsų, bet ir nuo karo kenčiančios Ukrainos autorių kūrybą, o tai nebus įmanoma, kai bilietai į koncertus, spektaklius ir kitus renginius lietuviams taps prabangos preke“, – sakė ji.
