Lietuvos verslas

Dėl permainingų orų gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos elektros kainoms gruodį turėjo mėnesio pabaigoje vyravę vėjuoti, bet šilti orai.

Ar gali būti, kad didžiausias šalies prekybos tinklas pirkėjus apgaudinėja dėl to, kiek tiksliai jie turėtų mokėti kasoje? Būtent tokiais įtarimais pradėjo dalytis pirkėjai, pastaruoju metu apsipirkinėję „Maximoje“. Ne vienas jų atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose elektroniniuose kvituose nurodomos apmokėtos sumos už pirkinius, regis, yra didesnės, nei turėtų būti sudėjus pačiuose kvituose nurodytas sumas. Vis dėlto „Maxima“ ramina, kad pirkėjai tikrai nepermokėjo.

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai. Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Valstybės kontrolė, (VK) kaip ir Finansų ministerija, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs beveik 2 procentais.  „2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė papildomą 588,9 tūkst. eurų kvietimą žaliąsias inovacijas diegiančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms ne pramonėje. Jos galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, ketvirtadienį pranešė ministerija.  „Paskelbę pirmąjį kvietimą sulaukėme išties daug konkurencingų inovatyvių sprendimų.

Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinančiai bendrovei Vilniaus daugiafunkcis kompleksas pradeda vadovauti buvusi pastatų priežiūros ir administravimo bendrovės „SOL Baltics“ vadovė Agnė Grendelė. Ji pakeitė praėjusių metų lapkritį nušalintą buvusį fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) partnerį Šarūną Stepukonį, pranešė „BaltCap“. „Agnė konsultavo „BaltCap“ komandą valdant ir integruojant atskiras šio itin sudėtingo projekto dalis, todėl iškart gali įsitraukti į darbą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.

Turto bankas iki 2027 metų ketina atnaujinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pastatą Vilniuje. Šiam projektui numatyta skirti 7,3 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Turto bankas. „Atnaujinus LAT pastatą bus ne tik pagerintos sąlygos teismo darbuotojams, teisėjams, bet ir sumažinti teismo išlaikymo kaštai didinant energinį pastato efektyvumą, gerinant išplanavimą“, – teigiama pranešime. Baigus projektą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taps Turto banko klientu.

Nuo sausio padidėjus dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) akcizams, degalinių atstovas teigia, kad tai neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją, nors degalinės pokyčių neturėtų pajusti. Tuo metu ekonomistai sako priešingai – didesnių mokesčių įtaka tiek visai ekonomikai, tiek infliacijai bus labai maža. „Čia labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiko, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Energetikos rinkos reguliuotojas siūlo 57,1 mln. eurų ESO skolą buitiniams vartotojams grąžinti per dvejus metus ir 3 mėnesius iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų įmonėms – per septynerius metus ir 9 mėnesius iki 2031 metų pabaigos.

Didžioji dalis gyventojų kiekvieną mėnesį susimoka už komunalines paslaugas. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai per klaidą paslaugų teikėjui laiku nesumokėti keli eurai gali užvirti tikrą peklą. Kliento gali reikalauti susimokėti skolos administravimo mokestį, o to nepadarius – grasinti teismais.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Rimantas (tikras vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį pareiškė, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip šios kadencijos Seimas galėtų grįžti ir galop priimti įstatymą dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. „Sunkiai, vargiai įsivaizduoju, kaip būtų galima grįžti ir efektyviai priimti šį mokestį“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Pritrūko paaiškinimo žmopnėms, kurie galėtų būti pliusai tokio mokesčio“, – pridūrė ji.

Kiekvienas pirkėjas turėtų suklusti – jeigu dar neišnaudojote lojalumo kortelėse sukauptų pinigų už praėjusius metus, netrukus juos galite prarasti. Prekybininkai sako, kad tam yra nustatytas konkretus terminas. Tūkstančiai gyventojų naudojasi skirtingomis lojalumo kortelėmis. Tuo metu prekybininkai skelbia, iki kada galioja jūsų turimose lojalumo kortelėse ar virtualiose programėlėse sukaupti pinigai.

Prekybos tinklui „Rimi“ informavus pirkėjus skubiai grąžinti galimai nesaugius „Beatos virtuvės“ prekės ženklo šaldytus koldūnus su kalakutiena, verslininkė Beata Nicholson teigia, jog produktai yra saugūs vartoti. „Koldūnai saugūs, atšaukti vardan saugumo! (...) Termiškai apdoroti jie yra saugūs vartoti“, – trečiadienį „Facebook“ socialiniame tinkle parašė B. Nicholson.

Viešojoje erdvėje pasirodžius nuotraukoms, kad Rusijos prekybos centruose vis dar prekiaujama „Pergalės“ šokoladais, bendrovės marketingo vadovas Justas Razmus tvirtina, kad dėl šios situacijos veiksmų ėmėsi dar 2022 metų pabaigoje, o likusi parduodama produkcija yra likučiai.

Kai kurie gyventojams mokamų išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai pagal įstatymą perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį atsižvelgiant į pasikeitusį vidutinį darbo užmokestį. Nuo sausio prasidėjo naujas ketvirtis, dėl to išmokų dydžiai buvo vėl perskaičiuoti. Vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, nuo šių metų sausio iki kovo pakilo 18,1 euro iki 2005,9 euro. Taigi „Sodra“ skelbia, kiek dėl to padidėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo ir kitos išmokos.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones sostinės gyventojai nuo antradienio atsiimti gali ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse. Įsigaliojus naujai tvarkai, vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos reikės tvirtai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo kailių fermų draudimo įstatymas, o nuo 2027 m. sausio 1 d. bus draudžiama laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad stabdantiems šį verslą numatomos kompensacijos. Vis dėlto, ministerijos duomenimis, bent jau 2024 m. žvėrininkystės atstovai verslo nutraukti neketina.

„Amber Grid“, kartu su Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojomis susitarė įgyvendinti žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studiją.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų didinimai. Taip pat tvarkos apraše įtvirtintas didesnių lėšų skyrimas vadovėlių ir skaitmeninių priemonių įsigijimui. „Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet ketina keisti pavadinimą. Bendrovė kol kas neskelbia nei būsimo pavadinimo, nei kada jis bus keičiamas.  Direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų. „Gavus akcininko pritarimą planuojama keisti įmonės pavadinimą ir atnaujinti prekės ženklą“, – teigiama LAKD pranešime.

Automatinių degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ nuo sausio mėnesio atsisako vienkartinių pirštinių degalų pardavimo vietose. Planuojama, kad jų tinklo degalinėse turėtų nebelikti iki sausio vidurio.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą, rašoma pranešime spaudai.

Prekybos tinklo „Iki“ autonominė parduotuvė, įsikūrusi judrioje Vilniaus vietoje, ant Baltojo tilto, pirkėjus jau pasitinka atsinaujinusi. Metams besibaigiant į jos rekonstrukciją investuota 60 tūkst. eurų, kad apsipirkti visą parą būtų dar patogiau ir greičiau. „Parduotuvių tobulinimas – nenutrūkstantis procesas. Tai yra vienas mūsų prioritetų, kad nuolat keltume kartelę kuo sklandesnei apsipirkimo patirčiai.

Prasidėjus naujiems 2024 metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus šiais metais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, EBPO, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti nuo 1,2 iki 1,8 proc. Optimistiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai – jie  prognozuoja atitinkamai 2,5 proc.

Policija pradėjo tyrimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei statinių, kur vykdoma pavojinga veikla, galimo priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, antradienį Kaune kilus gaisrui bendrovėje „Dirbtinis pluoštas“. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą trečiadienį pranešė Policijos departamentas. Apie 14.40 min., antradienį, Kaune, Pramonės prospekte, įmonės gamybinėse patalpose, kilo gaisras. Per jį apdegė pastato vidaus patalpos bei nukentėjo du įmonės darbuotojai.

Nyderlandų kapitalo Ukmergės drabužių prekybininkės „Grosso Moda Lithuania“ įsteigtai drabužių mažmeninės prekybos bendrovei „Textilite“ paskelbtas neteisminis bankrotas – iš trijų parduotuvių Vilniuje, Kaune ir Ukmergėje dirba tik pastaroji, pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Grosso Moda Lithuania“ direktorė Ala Guzova teigė, kad mažmeninę prekybą prieš pusmetį buvo nuspręsta atskirti į atskirą įmonę, tam ir įsteigta „Textilite“, tačiau planai nepavyko – keletą mėnesių buvo fiksuojamas p...

Vyriausybė trečiadienį patvirtino aiškesnes taisykles būsimuose vėjo parkų Baltijos jūroje konkursuose dalyvausiantiems investicijų fondams, taip pat detalizuotas vertinimas, ar jie atitinka finansinius reikalavimus.  Pasak Energetikos ministerijos, 2022 metų spalį Vyriausybės patvirtinti reikalavimai būsimiems vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojams keičiami atsižvelgiant į gruodį Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nuo 2024 m.  panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Kainų pokytį gyventojai pajuto iš karto – jau nuo sausio 1 d. dujų balionus perka gerokai brangesnėmis kainomis.

Ministerijos siūlymas keisti alkoholinių gėrimų licencijavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis renginiuose yra minimalūs, nekeičiantys valstybės politikos krypties, tačiau logiški ir reikalingi, sako Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.  „Pasiūlymai yra logiški, racionalūs ir tikrai nekeičiantys, nors kas nors ir bandys sakyti, jie tikrai nekeičia valstybės krypties alkoholio politikos atžvilgiu“, – BNS antradienį sakė M. Zakarka.

Gerinant verslo aplinką ir sudarant palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti licencijų reglamentavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis. Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 5,3 proc., tuo metu biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 3,2 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 37,5 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos 2024 metams prognozuojamos 2 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Komunikacijos specialistas Giedrius Galdikas nuo sausio palieka viešųjų ryšių agentūrą „INK agency“ bei dirbs laisvai samdomu komunikacijos konsultantu. Apie tai jis antradienį pranešė savo „Facebook“ ir „LinkedIn“ paskyrose.  „Naujus metus pasitinku su pokyčiais profesinėje veikloje. Sakau milžinišką ačiū „INK agency“ ir Kęstučiui Gečui („INK agency“ vyresnysis partneris – BNS) už beveik trejus metus trukusią kelionę.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,7 euro už megavatvalandę (MWh). Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Lietuvos gynybos pramonės įmonėms skundžiantis, kad šalies bankai dažnai vengia joms atidaryti sąskaitas, Lietuvos bankų asociacija teigia, kad dėl to priimami individualūs sprendimai, sąskaitos atidaromos visoms įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

Pernai šalies įmonėms ir įstaigoms 234 kartus privalomai nurodyta pašalinti aplinkosauginius pažeidimus, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Daugiausia – 37 proc. – tokių nurodymų skirta dėl atliekų tvarkymo, 26 proc. – įvairios dokumentacijos sutvarkymo, 15 proc. – nuotekų tvarkymo, 10 proc. – su oro tarša susijusių pažeidimų, 3 proc. – laukinių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų, 3 proc. dėl kraštovaizdžio ir miško, 6 proc. sudaro kiti pažeidimai.

Nuo sausio padidėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA). Dėl to keičiasi kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, primena „Sodra“. Nuo sausio 1 d. dalis šalies gyventojų turi mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“ Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti VSD ir PSD įmokas.

Paprastai metų pradžioje daugelyje darboviečių sudaromas darbuotojų būsimų atostogų grafikas. O renkantis kasmetines atostogas, jas pravartu derinti su ilgaisiais savaitgaliais. Taip poilsio dienų galima gauti daugiau, taip pat galima išlošti dėl didesnių atostoginių. Darbo kodekse numatytos šventinės dienos, per kurias darbuotojai paprastai nedirba. Jeigu tokios dienos išpuola pirmadienį ar penktadienį, tuomet išeina ilgasis trijų dienų savaitgalis.

Nuo sausio 1 d. sostinėje įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžiniuose vienkartiniuose maišeliuose ir tvirtai užrišus juos įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Visiems sostinės gyventojams Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) nemokamai suteikia rūšiavimo priemones – specialius oranžinius maišelius ir kibirėlius, kuriuos bus galima atsiimti ir trijose „Lidl“ parduotuvėse.

Vyriausybės pradėta ir neužbaigta mokesčių reforma šiuo metu yra tokia, kad prie jos grįžti bus sudėtinga bet kokiai naujai Seimo daugumai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pagrįstai įpareigota laikinai stabdyti 0,99 mln. eurų vertės konkursą, kol teisme bus galutinai išspręstas ginčas su Vilniaus krovininių ir keleivinių vagonų dalių ir remonto įmone „Vagoneta“, nusprendė teismas.

Dabartinė Vyriausybė mokesčių reformos iš karto po 2020 metų rinkimų nesiėmė, nes daug laiko skyrė diskusijoms su socialiniais ir politiniais partneriais, tačiau tokia strategija nebūtinai pasiteisino, LRT portalui teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Buvo labai daug investuota į kažkokio mažiausio konflikto paiešką, bent jau diskusijos pradžioje, ir akivaizdu, kad nebūtinai ta strategija pasiteisino“, – antradienį publikuotame sako I. Šimonytė.

Išieškant 23,8 mln. eurų skolą Kauno alkoholio gamybos bendrovei „Boslita ir Ko“ ir jos vadovui bei stiklo taros prekybos endrovei „Baltijos stiklas“ neleista naudoti bankrutavusio Ūkio banko buvusio didžiausio akcininko Vladimiro Romanovo sesers Olgos Gončaruk ir jos sutuoktinio nekilnojamojo turto.

Kiekvieną dieną – net 40 tūkst. laimingų „Iki“ lojalumo kortelių, kurių turėtojai prie kasos ypač maloniai nustebs. Prekybos tinklas „Iki“ paskelbė visą mėnesį vyksiančią akciją „Sausio akcentas – viskas po centą“. Tereikia perkant pasinaudoti „Iki“ lojalumo kortele, ir kasdien tūkstančiai pirkėjų už kiekvieną prekę savo pirkinių krepšelyje mokės tik po vieną centą. „Džiaugiamės, kad praėjusiais metais subūrėme dar didesnį lojalių pirkėjų ratą.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.