Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.
Pinigai pervesti nepažįstamam žmogui
Portalo tv3.lt skaitytoja kaunietė Ilona (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad sukčiai iš jos išviliojo 18 tūkst. eurų.
Supratusi, kad ją apgavo, moteris iš karto kreipėsi į banką, tačiau pinigų susigrąžinti nepavyko.
„Šiaulių banke turiu dvi sąskaitas, vienoje taupau pinigus, ten man pervedamas ir atlyginimas. Kartą per mėnesį iš šios sąskaitos pervedu dalį pinigų į kitą sąskaitą, kuria naudojuosi beveik kasdien.
Taigi vieną vakarą ir ketinau iš vienos sąskaitos pervesti dalį pinigų į kitą. Atsidariusi paieškos langą kompiuteryje įvedžiau banko raktinius žodžius ir įėjau į pačią pirmą internetinę svetainę, kuri buvo rasta paieškoje. Ji įtarimų nesukėlė“, – pasakojo moteris.
Internetinėje svetainėje ji suvedė prisijungimo duomenis, tačiau puslapis užstrigo.
„Perkroviau iš naujo internetinę svetainę ir vėl pabandžiau prisijungti. Užstrigęs internetinis puslapis įtarimų irgi nesukėlė. Tai nebuvo pirmas kartas, kai banko sistema strigo. Tačiau prisijungti prie savo paskyros taip ir nepavyko.
Tada pabandžiau prisijungti per kitą naršyklę. Galiausiai patekau į savo paskyrą, tačiau pamačiau, kad ką tik mano 18 tūkst. eurų buvo pervesti nepažįstamam žmogui Ispanijoje“, – pasakojo moteris.
Padėti niekas neskubėjo
Ilona pasakojo, kad vos pamačiusi, kas įvyko, ji iš karto paskambinusi į banką.
„Tačiau vakare susisiekti su banku taip paprastai nepavyko. Galiausiai prisiskambinau merginai, kuri prisistatė bendradarbiaujančios įmonės atstove. Ji buvo net ne banko atstovė. Paprašiau, kad užblokuotų mano sąskaitą ir sustabdytų 18 tūkst. eurų pavedimą. Tačiau darbuotoja tikino, kad gali užblokuoti tik banko kortelę. Tačiau tai manęs nebeišgelbėjo.
Pasikalbėjusi su ja paskambinau policijai, tačiau ji irgi tik užfiksavo įvykį ir rekomendavo dar kartą susisiekti su banku. Galiausiai pamačiau, kad viename prekybos centre dar dirba banko padalinys. Nuvykusi ten paprašiau, kad užblokuotų mano pavedimą. Tačiau banko darbuotojos sakė, kad buvo padarytas momentinis pavedimas, todėl jo atšaukti negali“, – piktinosi moteris.
Ji tikino, kad įprastai bankas neleidžia pervesti didelių sumų, prieš pervesdamas pinigus bankas juos įšaldo ir prašo kliento patvirtinimo.
„Tačiau mano atveju nieko panašaus nebuvo. Bankas lengva ranka leido pinigams iškeliauti.
Kreipiausi ir į Lietuvos banką, tačiau visi kaltę suvertė man, kad nutekinau savo asmens duomenis. Taip, juos nutekinau, tačiau nebuvo jokių ženklų, kurie rodytų, kad esu fiktyviame banko internetiniame puslapyje. Viskas atrodė labai tikroviškai“, – sakė moteris.
Anot jos, bankas pareiškė, kad jis neprivalo tikrinti, kiekvienos pinigų operacijos.
„Tačiau bankas turėjo matyti, kad iš savo sąskaitos daugiausiai pervesdavau apie 1 tūkst. eurų per mėnesį. Be to, ją labai retai naudoju. Tačiau niekam nekilo įtarimų, kad kažkur į Ispaniją ketinama pervesti 18 tūkst. eurų.
Keista, kad bankas nesiima visų priemonių apsaugoti savo klientus, netikrina jų neįprastų veiksmų su pinigais“, – skundėsi Ilona.
Pataria tikrinti banko internetinį puslapį
Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė tikino, kad bankas nuolat stebi mokėjimus ir stengiasi sustabdyti situacijas, kuomet klientai ketina atiduoti lėšas sukčiams.
„Apie tokias pastebėtas situacijas bankas reguliariai informuoja klientus savo interneto puslapyje ar tiesiogiai. Taip pat dalijamės sukčiavimo pavyzdžiais, kad susidūrus su sukčiais – būtų lengviau juos atpažinti.
Banke taip pat yra įdiegtos sukčiavimo prevencijos sistemos, kurios padeda nustatyti ir užkardyti sukčiavimo atvejus, tačiau sukčiavimo technologijos taip pat tobulėja, todėl raginame savo klientus būti budriais ir atidžiai įsivertinti prisijungimo, nuorodų adresus“, – komentavo banko atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prie banko puslapio geriausia jungtis tiesiogiai, į adreso eilutę įrašant banko interneto puslapio adresą, o ne per paieškos sistemą.
„Suvedus adresą į paieškos sistemą, yra tikimybė patekti į suklastotą interneto puslapį. Bet kokiu atveju, bankas, turėdamas informaciją, kad sukčiai pasinaudojo kliento duomenimis, deda visas pastangas sugrąžinti prarastas klientų lėšas, tačiau ne visi tokie atvejai yra sėkmingi – neretai lėšos jau būna panaudotos – pervestos į kitą banką ar išgrynintos.
Todėl akcentuojame, kad yra itin svarbu patikrinti ir atidžiai įvertinti savo telefono ekrane matomą prašymą įvesti turimos prisijungimo priemonės slaptažodį, o esant bent menkiausiam įtarimui, rekomenduojame nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ar prisijungimus bei kreiptis į banko specialistus arba policiją“, – patarė M. Rožytė.
Gyventojai gali kreiptis į Lietuvos banką
Lietuvos bankas komentavo, kad bankas turi teisę nurašyti inicijuotos mokėjimo operacijos sumą iš karto, kai tik gauna mokėjimo nurodymą.
„Kai atsiskaitoma mokėjimo kortele, lėšų rezervacijos iki faktinio mokėjimo operacijos įvykdymo mechanizmą nustato tarptautinių kortelių asociacijos taisyklės. Inicijavus mokėjimo operaciją kortele, lėšos su kortele susietoje sąskaitoje, siekiant užtikrinti vėlesnį lėšų nurašymą, pirmiausia yra rezervuojamos.
Kai kortelės turėtojas patvirtina mokėjimo operaciją su savo prisijungimo priemone, mokėjimas jau būna įvykdytas ir rezervacijos panaikinimas lėšų gavėjui ar lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, negalimas“, – aiškino Lietuvos bankas.
Anot jo, jeigu vartotojas mano, kad bankas pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, susijusius su teikiamomis finansinėmis paslaugomis, ir jo netenkina banko priimti sprendimai, vartotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo.
