• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą, rašoma pranešime spaudai.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

„2023-ieji, mūsų komandai buvo intensyvaus darbo metai: gerokai pasistūmėta į priekį, įgyvendinat „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektą, pagaliau pradėti fiziniai darbai kelyje Vilnius–Utena, sparčiau pradėti tvarkyti šalies tiltai ir viadukai, suremontuotas rekordinis skaičius magistralinių kelių. Visi šie darbai žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro gerino šalies kelių būklę, mūsų keliones darė saugesnėmis ir patogesnėmis“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak įmonės vadovo, 2023 metai LAKD ir jos darbuotojams buvo ir vidinės transformacijos metai: bendrovėje įvyko struktūriniai pokyčiai, sustiprinta išorinė ir vidinė kontrolė, pradėtas racionalesnis finansinis planavimas, sprendimai tapo ne tik labiau apgalvoti, bet ir greitesni, pradėti taikyti griežtesni reikalavimai rangovų atliekamų darbų kokybei: beveik 300 kelių objektų kokybę Kelių direkcija patikrino mobilią tyrimų laboratoriją, kuri leidžia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę, atliktų darbų kokybę. Atliktų darbų kokybę vertino ir akredituotos šalies laboratorijos.

REKLAMA
REKLAMA

2024 metais Kelių direkcija žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą.

„Tarp svarbiausių prioritetų išlieka šalies tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių bei karinio mobilumo projektų įgyvendinimas, toliau tęsime ir įmonės transformaciją“, - sako M. Švaikauskas.

Svarbiausi LAKD darbai 2023 metais

  • Rekonstruota 12,5 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpa: baigti darbai dviejuose šio magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožuose. Kelias rekonstruotas į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamieji ir jungiamieji keliai, vos per metus pastatyti 4 viadukai, 4 tiltai, 1 tunelinis pravažiavimas ir 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Darbai aktyviai vykdyti ir pirmajame atnaujinamo kelio ruože.
  • Pradėtas rekonstruoti vienas prasčiausių magistralinių kelių Vilnius-Utena. Jo rekonstrukcija prasidėjo nuo ruožo esančio ties Utenos miestu. Šiame ruože planuojamos dvi eismo juostos, bus paklota nauja asfalto danga, sutvarkytos, atnaujintos ar naujai įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos ir kt. Rekonstruojamoje gatvėje ir sankryžose bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams. Taip pat pradėtos viešųjų pirkimų procedūros dėl rangos darbų kelio atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos pirkimo, pradėta projektuoti ir šio kelio atkarpa nuo Riešės iki Molėtų. Kitų metų pradžioje paaiškės, kaip ir kada šiame kelyje darbai turėtų būti tęsiami.
  • Įgyvendintas didžiausias iki šiol šalies nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbus karinio mobilumo projektas. Per pusmetį šalia didžiausio šalyje karinio poligono teritorijos kapitaliai suremontuota beveik 6 km ilgio kelio Pabradė–Meškerinė atkarpa. Pirmą kartą Kelių direkcijos vykdomuose projektuose dangos konstrukcija įrengta su voluojamojo betono danga. Toks sprendimas priimtas įvertinus dėl karinės technikos judėjimo keliui tenkančias apkrovas ir atlikus dangos konstrukcijos skaičiavimus. Taip pat pasirengta įgyvendinti infrastruktūros projektus, susijusius su Pabradės, Rūdninkų, Ruklos poligonų pasiekiamumu valstybinės reikšmės keliais.
  • Sutvarkyta 18 tiltų ir viadukų. Tarp jų svarbiausi – Vilainių tiltas per Nevėžį ir Paparčių viadukas.
  • Baigti 13 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų tako Smiltynė–Nida ruožai nuo Smiltynės iki Juodkrantės statybos darbai. Pradėti tiesti pėsčiųjų ir dviračių takai prie Birštono ir nuo Kretingos iki Vydmantų.
  • Gerinta kelių būklė, atlikti remonto darbai pagrindinėse šalies automagistralėse, magistraliniuose ir krašto keliuose.

Prioritetiniai LAKD darbai 2024 metais

  • Tolesnis didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos įgyvendinimas – darbai bus tęsiami techniškai sudėtingiausioje ir ilgiausioje, beveik 16 km siekiančioje atkarpoje.
  • Tęsiami darbai prasčiausios būklės magistraliniame kelyje Vilnius–Utena: ketinama užbaigti kelio atkarpos nuo Riešės iki Molėtų projektavimo darbus bei paskelbti naujausius planus dėl ruožo nuo Molėtų iki Utenos atnaujinimo.
  • Netoli Ruklos karinio poligono planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio statybos darbus, pertvarkyti šalia Rūdininkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai, pradėti kelio Mikašiūnai–Rūdininkai ir kelio Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai. atnaujinimo darbai.
  • Bus tęsiama tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija, vykdomas kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinis remontas, planuojamas atnaujinti Trakų viaduko kapitalinį remontą, pradėti rekonstruoti tiltus per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėti laikinojo tilto per Kruną statybas.
  • 2024 m. Kelių direkcija planuoja pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka bei nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus. Čia bus tęsiami pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu bei pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbai, planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje.
  • Toliau tęsis ir šiemet pradėta LAKD transformacija. Gavus akcininko pritarimą, planuojama keisti įmonės pavadinimą ir atnaujinti prekės ženklą, gerinti klientų aptarnavimą, susitelkti ties veiklos efektyvinimo procesais.

 

tv3.lt


Vištą pavogsi – eisi į kalėjimą. Pavogsi milijoną – konservatoriai pakvies tapti jų klano nariu.
Ką reikia padaryti, kad šios valdžios atstovai – laisviečiai, konservatoriai ir liberalai – prarastų postus visam laikui? Pedofilija, čekučių skandalas, korupcijos byla – tai valdančiųjų neveikia? Kodėl niekas netiria pinigų plovimo schemų energetikoje, kodėl mokesčių mokėtojų milijonai vis dar plaukia į neaiškias ofšorines įmones? Kas atsakys, ar ne iš jų minta tie patys konservatoriai? Kaip klanas labai stipriai traukia „savus“ iš skandalų, kurie normaliomis sąlygomis turėtų būti priežastimi šią valdžią patraukti iš valdžios visiems laikams?
Žmonės neįvertina šios valdžios patyčių iš tautos masto.
Už narkotikų dekriminalizavimą pasisakanti ir viešai kanapes reklamuojanti Seimo narė Morgana Danielė yra Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė. Dėl to iš jos pasitraukė dalis parlamentarų, kurie nesuvokia tokio absurdo – kaip komisija, kuri turi mažinti narkotinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, ima kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą. Taip pat absurdas tame, kad ta pati Seimo narė priklauso ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbo pedofilija kaltinamas konservatorių aktyvo atstovas Kristijonas Bartoševičius. Ar ne absurdas, kad toks asmuo sprendė vaikų ugdymo klausimus? Ir svarbus ne tik pats skandalas, bet ir TS-LKD frakcijos Seime seniūnės bandymai užkirsti kelią to skandalo viešumui, skambinant į egzotišką šalį tuomet dar parlamentarui K. Bartoševičiui. Matyt, paslaugiai patarta pačiam atsisakyti mandato, o tai būtų leidę sumažinti ir šios žinios viešumą. Tačiau planas neišdegė ir niekas „spontanišku“ ir „nuoširdžiu“ noru baigti politinę karjerą nepatikėjo.
Čia tik du pavyzdžiai, o kiek dar jų yra, ir kodėl valdžia stengiasi, kad žmonės visa tai pamirštų?
- Landsdergiu rojus!
- Landsdergiu rojus!
„2023-ieji, mūsų komandai buvo intensyvaus darbo metai: gerokai pasistūmėta į priekį, įgyvendinat „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektą, pagaliau pradėti fiziniai darbai kelyje Vilnius–Utena, sparčiau pradėti tvarkyti šalies tiltai ir viadukai, suremontuotas rekordinis skaičius magistralinių kelių. Visi šie darbai žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro gerino šalies kelių būklę, mūsų keliones darė saugesnėmis ir patogesnėmis“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Kas dar suniui pakels uodega jei ne pats? Cia tokie pat debiliski kliedesiai kaip ir ozio kubiliaus...
Jau nuo 1975m. turiu teises ir labai daug vazineju ypac anksciau, LTSR buvo geriausi keliai tarp kaimynu iskaitant ir PL...
DABAR patys blogiausi...- o kiek MILIJARDU, -"ISISAVINTA"? T.y., - isvogta;- kiek "saleliu", - ''policininku priguldyta", - greiti ribojanciu zenklu pristatyta?
Kaip asfaltas tapo lopytas perlopytas su provezomis?
Kiek griuvo tiltu? Kam griaunamos uztvankos, po kuriu nuleidimo lieka tik uzakantys grioviai?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų