Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė „Boslitos ir Ko“, jos vadovo Gintaras Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ prašymą leisti vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto poros nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus – įmonės „Firtst partners“ – sutikimo. Teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys gegužę atmestas kaip nepagrįstas.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditorės sutikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą“, – teigiama gruodžio 28-osios apygardos teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.
Anot teismo, antstolis bando išieškoti bendrą Olgos ir Igorio Gončarukų 23,8 mln. eurų skolą „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ – skolininkai turi turto, kuris galėtų būti panaudotas daliai šių įsipareigojimų padengti, tačiau visas jis įkeistas „Firtst partners“.
Ieškovų manymu, dalį skolos būtų galima grąžinti pardavus porai priklausančius žemės sklypus Kaune ir nekilnojamąjį turtą Neringoje – jo vertė siekia beveik 3 mln. eurų.
„Boslitos ir Ko“, G. Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ vertinimu, pardavus sutuoktinių turtą gautų pinigų užtektų net tik jų skolai „First partners“, bet ir kitoms skoloms iš dalies apmokėti.
Tuo metu „First partners“ tikina, kad poros turtas vertas 2,18 mln. eurų – mažiau nei ši skolinga įmonei.
Gončarukai „First partners“ yra skolingi 2,28 mln. eurų, nes laidavo už tokios vertės paskolas bankrutuojančiai įmonei „Butvita“. Ši skola antstolio išieškoma nuo 2013 metų spalio.
„Boslita ir Ko“, G. Skorupskas ir „Baltijos stiklas“ mano, kad „First partners“ piktnaudžiauja nesutikimo teise, nes jai įkeisto turto vertė viršija jos reikalavimą, be to, įmonė yra išreiškusi norą atsiimti dokumentus, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas.
Tačiau Kauno apygardos teismas galimo „First partners“ piktnaudžiavimo neįžvelgė.
„Duomenų, kad išsprendus vykdomųjų dokumentų grąžinimo klausimą, hipotekos kreditorė piktnaudžiautų išieškojimo teise, atsisako vykdyti išieškojimą iš skolininkų turto ar sudaro kliūtis nepriviligijuotiems kreditoriams prisijungti prie išieškojimo, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais“, – skelbia nutartis.
Gončarukų 23,8 mln. eurų skolos „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ kilmės teismas nedetalizuoja.
2022 metais Gončarukai kitoje byloje teismui nesėkmingai bandė įrodyti, jog buvo tyčia suklaidinti ir prarado 406 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą, hipotekos sutartimi įkeistą jiems laidavus už bendrovę „Butvita“, kuri skolinosi didelę sumą iš kitos įmonės, tačiau vėliau bankrutavo.
Į šią bylą įtraukti asmenys liudijo, kad O. Gončaruk buvo bendrovių „Butvita“ bei „First partneriai“ naudos gavėja, duodavusi nurodymus, kokius sandorius reikia sudaryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Pati O. Gončaruk teismui liudijo, jog anksčiau buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos narė ir dirbo lizingo konsultante.
Lietuvos apeliacinis teismas 2021-ųjų gegužę tenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad su V. Romanovu sieta Bosnijos ir Hercegovinos įmonė „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln. eurų palūkanų bei 6 proc. metų palūkanų nuo skolos sumos.
„Baltijos stiklas“ 2011 metais pervedė 14,6 mln. eurų įmonei „Alumina Zvornik“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2016 metais paskelbė, kad tai buvo vienas sandorių, sudariusių galimybę Ūkio bankui netiesiogiai suteikti paskolą „Alumina Zvornik“.
Šią paskolą iš Ūkio banko 2011-ųjų spalį gavo „Boslita“, vėliau ji perskolino „Baltijos stiklui“, o pastarasis perdavė „Alumina Zvornik“.
LAT tuomet pažymėjo, kad „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie apribotą Ūkio banko skolinimą, tačiau nutarė, kad Ūkio banko ir „Boslitos“ sutartis dėl 14,6 mln. eurų paskolos nebuvo apsimestinė ir įpareigojo „Boslitą“ šias lėšas grąžinti. „Boslita“ pinigus jau yra grąžinusi.
V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla, šiuo metu bankas jau yra bankrutavęs. V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.
Lietuvos apeliacinis teismas šiemet liepą V. Romanovą ir O. Gončaruk, tris Šiaulių banko darbuotojus bei kitus asmenis išteisino dėl 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo – kaltinimai buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimta paskola buvo panaudota V. Romanovo, O. Gorančuk bei „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.
