Ekonomikos perspektyvos
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, EBPO, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti nuo 1,2 iki 1,8 proc. Optimistiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai – jie prognozuoja atitinkamai 2,5 proc. ir 2,7 proc. augimą, tačiau daugelis analitikų pabrėžia, kad šios prognozės neatspindi pastarojo meto Europos Sąjungos (ES) ekonomikos lėtėjimo tendencijų, kurios turi didelės įtakos nuo eksporto priklausomai Lietuvai.
Neigiamos įtakos Lietuvos ir visos ES ekonomikai ir toliau turės karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, dėl Europos Centrinio Banko pastangų suvaldyti infliaciją išaugusios paskolų palūkanos, mažėjantis vartojimas, tačiau prognozuojama, kad 2024-ųjų antrąjį pusmetį bent dalis šių neigiamų veiksmų jau bus išsikvėpę.
Daugelis analitikų prognozuoja, kad ECB antrąjį pusmetį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Tai kartu su mažėjančia infliacija, atsigaunančiu vartojimu bei laukiamu investicijų augimu turėtų skatinti spartesnį ekonomikos atsigavimą.
Vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, šiemet turėtų svyruoti tarp 1,8–3 proc., prastesnę prognozę skelbia TVF – 3,9 proc. Analitikų teigimu, po 2023 metų pradžioje pasiekto piko vartojimo kainos jau pradeda grįžti prie normalaus lygio, o pernai gruodį vidutinė metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, smuko iki 8,7 procento.
Vidutinis darbo užmokestis, prognozuojama, šiemet augs 6,5–8,5 proc. Augimą ir toliau skatins kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didesni viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir didesnė minimali alga, tačiau lėtėjant ekonominiam aktyvumui augimo pagreitis pradės mažėti.
Sparčiai didėjantys atlyginimai ir silpna paklausa eksporto rinkose mažins paskatas kurti naujas darbo vietas, kai kurios įmonės gali atsisakyti ir dalies darbuotojų, todėl nedarbas gali kiek išaugti. Prognozuojama, kad jis šiemet sudarys 6,3–7,1 procento.
Mokesčių reforma
Seimas pavasario sesijoje vėl turėtų imtis vis atidėliojamo mokesčių reformos paketo. Prezidentūra ir ekonomistai sutinka, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę ją įgyvendinti, tačiau padėtį komplikuoja tiek koalicijos partnerių nesutarimai, tiek vyksiantys prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
Vyriausybė mokesčių reformą parlamentui pateikė pernai vasarą. Joje, be kitų dalykų, numatytas didesnis individualios veiklos, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Seimas birželį po pateikimo paketui pritarė, tačiau rudenį jis įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais.
Pavasarį politikai gali imtis ir diskusijų dėl naujo gynybos mokesčio – radus sutarimą jis galėtų įsigalioti 2025 metais. Kaip vienas iš galimų tokio mokesčio pavyzdžių minimas Estijoje dviem procentiniais punktais padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), taip pat pelno mokesčio ar gyventojų pajamų mokesčio didinimas.
Europos Komisijai pernai lapkritį įspėjus Lietuvą dėl nevykdomų įsipareigojimų mažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, neatmetama, kad vėl teks diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio.
Parama verslui
Nuo šių metų pradžios panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms, tačiau tokia lengvata toliau bus neterminuotai taikoma viešbučiams, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams.
Pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams ir kino filmams pratęstos iki 2028 metų pabaigos. Pataisos leidžia įmonėms, kurios įgyvendina investicijų projektą, apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc. dėl patirtų išlaidų ilgalaikiam naujam turtui įsigyti.
Nuo liepos bus taikomas vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, sukuria bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas jose siekia bent 1,25 konkrečios savivaldybės VDU. Tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio.
Tarptautiniai ginčai
Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjus investicinio arbitražo procesą ir reikalaujant atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų nuostolius, patirtus dėl 2022 metų vasarį sustabdyto trąšų tranzito, kol kas neįvardijamas arbitražas šiemet turėtų padėti nagrinėti bylą.
2018 metais įsigaliojusioje „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartyje šalys susitarė ginčus spręsti Stokholmo prekybos rūmų arbitraže, tačiau 1999 metų Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, kurio pagrindu inicijuotas ginčas, numato, kad ginčą galima spręsti pagal Pasaulio banko Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) arba Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.
Stokholmo arbitražas gali pradėti nagrinėti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ pernai inicijuotą ginčą su Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo bendrovėmis „Litgrid“, AST bei „Elering“ dėl maždaug 13 mln. eurų skolos už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki 2022 metų birželio. BNS žiniomis, „Inter RAO Lietuva“ yra tik inicijavusi bylą, tačiau paties ieškinio arbitražui dar nėra pateikusi.
Laukiama, kad Vašingtono arbitražas paskelbs sprendimą Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotoje byloje prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Šio arbitražo sprendimo laukia Vilniaus apygardos teismas, pernai lapkritį sustabdęs valstybės ir „Veolia“ ginčo dėl daugiau nei 240 mln. eurų vertės Energetikos ministerijos ieškinio „Veoliai“ ir jos partnerėms Lietuvoje nagrinėjimą. Byla sustabdyta. kol bus išspręsti šalių ginčai tarptautiniuose arbitražuose. Vienas jų – Stokholmo arbitraže – pernai lapkričio pabaigoje jau baigtas. Arbitražo sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau per 30 dienų šalys galėjo prašyti Lietuvos teismo jį panaikinti, bet nė viena to nepadarė.
Geležinkelių ir automagistralių projektai
„LTG Link“ užsakymu šiemet tęsiamas Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrinės įmonės Lenkijoje „Stadler Polska“ gaminamų naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių projektavimas. Pagal pernai birželį pasirašytą sutartį Lenkijos bendrovė už 226,5 mln. eurų pagamins 15 komfortiškų traukinių ir juos prižiūrės iki 2037 metų.
Pirmieji traukiniai Lietuvą turėtų pasiekti 2025 metais, keleiviai jais keliauti galės jau 2026 metų viduryje, o visi 15 traukinių turėtų važinėti 2027 metais.
„LTG Cargo" šiemet tikisi paskelbti dar 2021 metais padėto naujų elektrinių lokomotyvų pirkimo bei atsarginių dalių jiems tiekimo konkurso laimėtoją. Kiek gauta paraiškų ir kiek jų atitiko kvalifikacijos reikalavimus bei kiek pernai liepą buvo pakviesta dalyvauti tolesniuose konkurso etapuose, įmonė neskelbia. Planuojama, kad į juos bus investuota apie 100 mln. eurų. Be to, įmonė tęsia iki 500 naujų grūdvežių įsigijimo konkurso procedūras.
Įmonės „LTG Infra“ užsakymu Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumui tęsiant daugiau nei 411 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimą sausio pradžioje pradedami darbai ruože Radviliškis–Klaipėda. Be to, šiais metais bus baigta 42 km ilgio Vilniaus mazgo bei 122 km ilgio atkarpos Kaišiadorys–Radviliškis kontaktinio tinklo statyba. Iš viso šiemet bus pastatyta 164 km tinklo iš 363 km, apimančių visą projektą.
„Rail Baltica” ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos šiemet statybos vyks beveik 80 kilometrų atkarpoje. Pirmąjį ketvirtį planuojama skelbti 168,5 km bėgių įrengimo šiame ruože konkursą. Be to, bus tikimasi pasirašytos projektavimo sutartys dėl Panevėžio mazgo, regioninių stočių bei 1435 mm geležinkelio linijos.
Ruožuose Kaunas-Vilnius, Jiesia (Kaunas)–Lenkijos siena ir Kauno mazge šiemet bus baigtas teritorijų planavimas, pasirašius sutartis prasidės žemės paėmimas bei projektavimas. Be to, numatoma pasirašyti Kauno ir Panevėžio depų, Kauno keleivių stoties infrastruktūros, Vilniaus geležinkelio mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių tarp Kauno ir Vilniaus projektavimo sutartis.
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęs didžiausio šalies kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija įgyvendinimą. 2024 metų vasarą ketinama baigti darbus techniškai sudėtingiausioje ir ilgiausioje, beveik 16 km atkarpoje nuo Marijampolės. Šiais metais taip pat numatoma pradėti ir paskutinės daugiau nei 12 km ilgio atkarpos – šalia Lenkijos sienos – atnaujinimo darbus. Juos planuojama baigti 2025 metais.
2024 metais planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio netoli Ruklos karinio poligono statybą, tvarkyti šalia Rūdininkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai bei kitus netoli šio poligono esančius kelius.
Metų pabaigoje planuojama baigti 68 mln. eurų vertės vidurinio tilto per Nerį (A. Meškinio) Kaune rekonstrukciją, atnaujinti Trakų viaduko kapitalinį remontą, tęsti kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) remontą, pradėti rekonstruoti tiltus per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, laikino tilto per Kruną statybas.
Rekonstruojant kelią Vilnius–Utena, šiemet liepą numatoma baigti beveik dviejų kilometrų ilgio ruožo atnaujinimą ties Utena. Kito beveik 30 km kelio ruožo – nuo Molėtų iki Utenos (nuo 64,3 iki 93,7 km) – atnaujinimo darbus, jei sėkmingai baigsis pernai rugsėjį paskelbti du rangovų konkursai ir jei bus gautas finansavimas, numatoma pradėti pirmąjį šių metų ketvirtį. Paskutinio ruožo – nuo Vilniaus iki Molėtų (nuo 21,5 iki 64,3 km) – rangovo konkursą numatoma skelbti 2024 metais.
Elektros ir šilumos energetikos projektai
Ruošiantis Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Litgrid“ pavasarį prie tinklo prijungs sinchroninius kompensatorius Alytuje ir Telšiuose, o Neries pastotėje Nemenčinėje prasidės jo įrengimo darbai. Kompensatorius už 106,2 mln. eurų (su PVM) įrengia Vokietijos bendrovė „Siemens Energy Global“ ir Suomijos „Siemens Energy“ Lietuvos filialas.
Be to, šiemet bus baigtas Neries pastotės rekonstrukcijos ir Darbėnų skirstyklos statybos pirmasis etapas. Planuojama pradėti linijų Darbėnai-Varduva-Mūša, Panevėžys-Mūša, Vilnios pastotės teritorijų planavimą. Be to, bus pradėtas linijos Lietuvos elektrinė–Neris rekonstrukcijos projektavimas.
Pirmąjį pusmetį bus atliekami skaičiavimai ir vertinimai dėl maždaug 680 mln. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ jungties sausumoje techninio sprendimo.
Rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo operatorės turėtų informuoti Rusiją ir Baltarusiją, kad nepratęs BRELL sutarties – iš jos šalys pasitrauks 2025 metų vasarį, kai prisijungs prie Europos tinklų ir veiks sinchroniniu režimu. Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų bandymas veikti „salos“ režimu planuojamas 2025 metų pradžioje.
„Ignitis grupės“ Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas šiemet pradės veikti įprastu režimu. 2021 metais jėgainė pradėjo deginti komunalines atliekas, o biokuro bloke 2023-ųjų pabaigoje atlikti karštieji bandymai.
„Ignitis grupė“ šiemet ketina pradėti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) penktojo agregato statybą. 110 megavatų (MW) galios apie 150 mln. eurų vertės agregatą statys Austrijos ir Vokietijos įmonių „Voith Hydro“ konsorciumas. Sutartis su juo pasirašyta pernai balandį.
Pirmąjį ketvirtį komercinę veiklą turėtų pradėti grupės Lenkijoje plėtojamas 50 MW galios Silezijos vėjo parkas, o antrąjį pusmetį – 137 MW galios Silezijos vėjo parkas II. Be to, šiemet grupė vystys apie 105 ir 195 MW galios Kelmės vėjo parkų projektus, taip pat 239 MW galios saulės parkus Latvijoje.
Įmonė „Elektros skirstymo operatorius“ toliau įgyvendina 2022 metais pradėtą daugiau nei 105 mln. eurų (su PVM) vertės išmaniųjų skaitiklių projektą – jį tikimasi baigti iki 2025 metų pabaigos. Šiuo metu įrengta daugiau kaip 700 tūkst. prietaisų iš maždaug 1,2 mln. Projektą įgyvendina Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“.
Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimas
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai bendrovei „Orlen Lietuva“ 2022 metų rugpjūtį pradėjus įgyvendinti apie 970 mln. eurų eurų vertės modernizavimo projektą, žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos darbai šiemet tęsiami, o juos numatoma baigti 2025 metų rugsėjį. Pernai sumontuotos požeminės komunikacijos, reaktorius, vakuuminė kolona ir kelios mažesnės kolonos, pradėtos montuoti vamzdynų estakados. Projekto pagrindinė rangovė yra JK bendrovė „Petrofac“. Kapitalinis gamyklos remontas numatytas 2027 metais.
SGD, vėjo parko jūroje projektai
„Klaipėdos naftai“, kuri sausio 10-ąją taps „KN Energies“, sausio mėnesį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ ketina pasirašyti sutartį, pagal kurią už 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, apie 140,5 mln. eurų) gruodį išpirks ir perims SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ – tuomet laivas bus registruojamas Lietuvos jūrų laivų registre, jame bus iškelta Lietuvos vėliava.
Išpirkus „Independence“ jo operatore 5 metus bus „Hoegh LNG“ įmonė Lietuvoje „Hoegh LNG Klaipėda“, kuriai per metus bus mokama 4,85 mln. eurų.
Gegužės–birželio mėnesiais numatoma laivo apžiūra ir remontas sausajame doke viename užsienio uostų. Preliminariai numatoma, kad laivas nedirbs nuo gegužės 1 dienos iki birželio 13-osios. Tuo metu Lietuva dujomis apsirūpins per dujotiekį su Lenkija ir iš Inčukalnio saugyklos.
„Ignitis grupė“, pernai kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ laimėjusi didžiausio šalies energetikos projekto – 700 megavatų galios pirmojo jūrinio vėjo parko – vystymo be valstybės paramos konkursą ir pernai gruodį sumokėjusi 20 mln. eurų mokestį valstybei, šiemet atliks įvairius projektavimo darbus, tęs jūros dugno tyrimus, pradės diskusijas su potencialiais įrangos ir paslaugų tiekėjais bei atliks poveikio aplinkai vertinimą, dirbs su vietos bendruomenėmis.
„Ignitis grupė“, kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu, pernai gruodį laimėjusi Estijos skelbtą 1,4 gigavato (GW) galios jūrinio vėjo parko „Liivi 2“ Rygos įlankoje konkursą, šiemet atliks poveikio aplinkai vertinimą. Sausį ji turi sumokėti 1,723 mln. eurų mokestį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sausio 15 dieną turėtų skelbti antrojo 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną, kurio laimėtojas galėtų pretenduoti į valstybės paramą. Lietuva nori iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.
Nacionalinis stadionas, „Tautos namai“, oro uostai, „Vilnius Connect“
Gruodį laikinai sustabdžius apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono Vilniuje statybą, „BaltCap“ valdoma koncesijos bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas” ją tikisi atnaujinti šiemet, baigus derybas su Vilniaus savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl kainos indeksavimo.
Kainos indeksavimo klausimą tikimasi išspręsti sausį, kai Vilniaus miesto tarybai bus siūloma pasinaudoti sutartyje numatyta „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybe – tai karas Ukrainoje, pandemijos nulemti tiekimo grandinės sutrikimai. Konkreti indeksavimo kaina neįvardijama, tačiau neoficialiai kalbama apie 38 mln. eurų sumą. Pirmojo komplekso etapo statybos darbus už 79 mln. eurų (be PVM) atlieka bendrovė „Naresta“.
Vilniaus vystymo kompanija, gruodžio pabaigoje paskelbusi naują preliminarios 121 mln. eurų Nacionalinės koncertų salės, arba „Tautos namų“ Vilniuje, ant Tauro kalno, projektavimo ir rangos konkursą, iki sausio pabaigos laukia potencialių dalyvių paraiškų. Tikimasi sutartį su jo laimėtoju pasirašyti vasarą, o statybas pradėti antrąjį šių metų pusmetį. Meno centras bus statomas pagal Ispanijos architektų studijos „Arquivio architects“ projektą.
Įgyvendinant Vilniaus stoties rajono konversijos projektą „Vilnius Connect“ jo architektė – Didžiosios Britanijos kompanija „Zaha Hadid Architects“ šiemet turėtų pasirašyti sutartį su neskelbiamų derybų metu pasirinkta bendrove dėl pirmojo projektavimo etapo – šis etapas, planuojama, tęsis iki šių metų trečiojo ketvirčio.
Projektą kartu su miesto savivaldybe įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė vertina galimybes jį vystyti koncesijos būdu. Jo įgyvendinimo galimybių studiją už 18 tūkst. eurų rengia konsultacijų įmonė „Peritus sprendimai“ – antrąjį ketvirtį ji turėtų pateikti vertinimą dėl koncesijos būdo bei pasiūlyti geriausią alternatyvą.
Iki šių metų pabaigos turėtų būti baigta pernai sausį pradėta Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statyba – jį už 50 mln. eurų stato bendrovė „Eikos statyba“. Iki spalio ji pertvarkys ir susisiekimo infrastruktūrą prie oro uosto. Pastačius terminalą bendras oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei du kartus iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Naujajame išvykimo terminale antroje šių metų pusėje už 10,5 mln. eurų bus įdiegta nauja registruoto bagažo valdymo ir patikros sistema. Darbus atliks bendrovė „Fima“ su partneriais „Daifuku Logan Ltd“ bei bendrovė „Atea“ su partneriais „Rapiscan Ltd“.
Šių metų pradžioje žadama pristatyti ir konkrečius planus statyti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis gruodį sakė, jog šiemet Lietuvos oro uostai skelbs viso Vilniaus oro uosto architektūrinį konkursą.
Statybų bendrovė „Infes“ pradeda Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrą – už 17,7 mln. eurų (be PVM) iki 2025 metų vidurio ji išplės atvykimo ir išvykimo erdves, bagažo atsiėmimo zonas, padidins Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonas, laukimo, maitinimo ir prekybos erdves. Išplėtus terminalą oro uostas galės aptarnauti 2 mln. keleivių per metus.
Be to, statybų bendrovė HISK už 18,2 mln. eurų (su PVM) šiemet išplės Kauno oro uosto šiaurinį peroną. Paruošiamuosius darbus įmonė pradėjo 2023 metų pabaigoje, o baigti ketina 2025 metų pavasarį. Išplėtus peroną orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto.
Privačių investuotojų projektai
Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, pradėjo statyti naują elektronikos surinkimo gamyklą, į kurią investuos apie 75 mln. eurų. Ji šios produkcijos gamybos pajėgumus padidins du kartus. Gamykla iki 2025 metų pradžios iškils Liepkalnyje vystomo „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parko teritorijoje.
Be to, „Teltonika IoT Group“, pernai sausį pasirašiusi 2,5 metų trukmės sutartį su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu dėl jo kuriamų puslaidininkių technologijų įsigijimo ir naudojimo, pradeda apie 100 mln. eurų vertės puslaidininkių gamyklos projektavimą, o ją pastatyti numatoma iki 2029 metų Liepkalnyje.
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje tęsia pernai pradėtas didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ statybas. Pirmasis iš šešių objektų – 50 mln. eurų vertės Genų terapijos centras – veiklą turėtų pradėti antrąjį šių metų ketvirtį, o kiti objektai – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrai, kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijos – bus statomi 2025–2030 metais. Per 10 metų į visą projektą planuojama investuoti apie 7 mlrd. eurų, sukurti daugiau kaip naujų 2 tūkst. darbo vietų.
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG kartu su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“, Akmenės LEZ pernai rugsėjį atidariusi konstrukcinių medienos gaminių gamyklą „VMG Lignum Construction“, šiemet didins jos pajėgumus nuo 25 iki 100 proc. Maždaug 100 mln. eurų vertės gamykloje sukurta 170 naujų darbo vietų.
Akmenės LEZ jau veikia apie 90 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamykla, taip pat viena didžiausių Europoje VMG grupės medienos drožlių plokštės gamykla. Į ją investuota per 150 mln. eurų, VMG iki 2025 metų čia bus sukūrusi apie 1100 darbo vietų.
„SBA Grupė“, pernai pradėjusi naujo apie 100 mln. eurų vertės beveik 70 tūkst. kv. metrų logistikos-prekybos (stock-office) miestelio „Urban HUB“ Kaune, šalia magistralės Vilnius-Klaipėda statybą, galutinai jį baigti ir nuomininkus įleisti žada pavasarį. Iki 2027 metų per 70 tūkst. kv. metrų ploto „Urban HUB“ taps didžiausiu tokiu projektu Baltijos šalyse.
Be to, pavasarį grupė ketina baigti statyti apie 22 tūkst. kv. metrų ploto „Urban HUB Vilnius“ Avižieniuose, šalia Vilniaus–Ukmergės magistralės, investicijos sieks apie 30 mln. eurų. Abu projektus stato bendrovė „YIT Lietuva“.
Vokietijos įmonė „Homanit“, 2021 metų gruodį pradėjusi daugiau nei 215 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą, kuri yra didžiausia investicija įmonės istorijoje, baigia statyti pagrindinį gamyklos bei sandėliavimo pastatą – čia bus sukurta virš 150 darbo vietų. 2025 metais įmonė preliminariai planuoja statyti tyrimų centrą bei administracinį pastatą – juos pastačius bendros investicijos sieks apie 225 mln. eurų.
Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdoma didžiausia pasaulio dviračių gamintoja „Pon.Bike“ šių metų vasarą atidarys naują gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Pasak kai kurių šaltinių, investicijos į ją sieks daugiau kaip 50 mln. eurų, joje ketinama įdarbinti apie 600 darbuotojų. 40 tūkst. kv. metrų ploto gamybos pastatą stato bendrovė „YIT Lietuva“.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje tęsia pernai pradėtą 60 mln. eurų vertės verslo centro „Business Stadium Central“ statybas. Projektą, kurį sukūrė bendrovė „Zaha Hadid Architects“, statybas numatoma baigti 2025 metais,
Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“, gruodį gavusi leidimą, pradeda statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Projektą numatoma baigti iki 2026 metų.
Vietoj prekybos pastato „Ibrahim“ Vilniuje, šalia Konstitucijos prospekto dešiniajame Neries krante, 2024 metų pabaigoje turėtų iškilti naujo daugiau nei 100 mln. eurų vertės biurų pastato „Hero“ „dėžutė“, o jį baigti ketinama 2025 metų antrąjį ketvirtį. Projektą vysto nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“, o stato „Veikmės statyba“.
Prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ šiemet ketina gauti leidimą buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vingio parko statyti naują „Akropolį“. Bendrovė jau baigia rengti techninį projektą ir artimiausiu metu žada pateikti savivaldybei visus dokumentus, reikalingus gauti statybos leidimą. Savivaldybės pritarimą „Akropolis Vingio“ projektiniams pasiūlymams įmonė gavo dar 2022 metais. Anksčiau skelbta, kad į projektą ketinama investuoti 250 mln. eurų.
Bendrovė „TechZity“ buvusio „Lelijos“ fabriko patalpose šiemet žada pradėti statyti maždaug 100 mln. eurų vertės vieną didžiausių Europoje technologijų miestelių „Tech Zity Lilium“ su iki 1000 vietų konferencijų sale, biurais ir komercinėmis patalpomis. Statybos leidimą tikimasi gauti pirmąjį šių metų ketvirtį. Pirmajame etape iki 2025 metų pradžios už 24 mln. eurų ketinama rekonstruoti du pastatus.
