Lietuvos verslas

Pastarieji metai turizmo sektoriui buvo tapę tikru iššūkiu: dėl visiškos stagnacijos prasidėjus COVID-19 pandemijai verslams teko permastyti ne tik savo veiklos modelius, bet ir ieškoti naujų būdų kaip sudominti savo įpročius pakeitusius keliautojus.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba (FNTT) pagrįstai skyrė 127,55 tūkst. eurų baudą licencijos pernai netekusiai ir bankrutavusiai elektroninių pinigų įstaigai „Trustcom financial“, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gruodžio 21 dieną atmetė įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų balandžio sprendimą skirti baudą bei perduoti jai klausimą dėl baudos nagrinėti iš naujo.

Prie centralizuotų nuotekų tinklų negalintys prisijungti Vilniaus rajono gyventojams bus iš dalies kompensuojamas buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimas ir įrengimas, trečiadienį pranešė savivaldybė.  Iki 50 proc. bendrų kaštų, bet ne daugiau nei 1 tūkst. eurų vienam namų ūkiui siekiančioms kompensacijoms pritarė Vilniaus rajono taryba. Dėl išmokų jie galės kreiptis nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki spalio 1 dienos.

Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas. Pasak Renato Pociaus, po konsultacijų pakoreguotas beveik 158 mln.

Nuteistuosius anksčiau įdarbinusios ir bankrutavusios valstybės įmonės „Mūsų amatai“ statinius Vilniuje Turto bankas perėmė teisėtai, nusprendė teismas.

Transporto, elektronikos, sveikatos priežiūros ir kitų produktų prekybos įmonė „3M Lietuva“ lapkritį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – du jos darbuotojai gavo po 55,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ devyniems darbuotojams mokėjo po 46,5 tūkst. eurų (iki mokesčių), krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ (5 darbuotojai) – daugiau nei po 21,7 tūkst.

Metų pabaigoje kai kuriose šalies įmonėse darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis siekė penkiaženkles sumas. Taigi kokiose bendrovėse darbuotojai uždirbo daugiausia pinigų? Lapkričio mėnesį daugiau kaip 10 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimų vidurkis fiksuotas iš viso 29 įmonėse, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tarp jų – didmeninės prekybos, konsultacijų, logistikos, informacinių technologijų bendrovės.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46.97 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc.

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Registrų centrui už 2021 metais neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 16,2 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai RRT buvo nustačiusi, kad už tai Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta 15,1 mln. euro, o 1,1 mln. eurų buvo pripažinti nepagrįstais. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris nurodė, kad RRT turi iš naujo įvertinti 1,1 mln. euro.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių, rodo naujausia apklausa.  SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. „Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 proc. punktais. Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Didžiausią akcijų grąžą Baltijos šalyse šiemet turėjo medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos bendrovė „Grigeo“, vertę auginusi 54,1 proc., didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ (32,8 proc.) ir „MG grupės“ kontroliuojama mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ (23,6 proc.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Gruodį išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje mažėja antrą mėnesį iš eilės. Išankstinė metinė – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu – infliacija siekė 1,6 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija buvo 8,7 procento. Išankstiniais duomenimis, per metus labiausiai – 27,7 proc. – atpigo elektra, kietasis kuras pigo 23,5 proc., šiluma – 19,9 proc., degalai ir tepalai – 7,3 procento.

Danijos kapitalo Kauno baldų gamybos bendrovės „Theca Furniture“ pajamos per finansinius metus, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi rugpjūtį, augo 22 proc. iki 57,2 mln. eurų (2021–2022 metais – 46.8 mln. eurų). Bendrovė per metus uždirbo 3.6 mln. grynojo pelno – 29 proc. daugiau (2.8 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  Bendrovės teigimu, 18 proc. iki 4.8 mln.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

„SMK Aukštajai mokyklai“ (SMK, anksčiau – Socialinių mokslų kolegija) Klaipėdoje planavus 66 mln. eurų investicijas į holistinį žmogaus tobulėjimo centrą „Holaxy“, dabar SMK kanclerė ir bendraįkūrėja Gabija Skučaitė teigia, kad projektas šiuo metu yra perplanuojamas. „Klaipėda, pagal žmonių skaičių ir ekonominės pažangos lygį, nėra tokioje situacijoje, kad tokį objektą būtų ekonomiškai racionalu vystyti vienu etapu“, – portalui „Verslo žinios“ sakė G. Skučaitė.

Trečiadienį pradėjus kursuoti keleiviniam traukiniui tarp Vilniaus ir Rygos, jo jungties pratęsimas iki Talino priklauso nuo latvių ir estų pareigūnų tarpusavio susitarimų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Jo teigimu, šiuo metu Latvija ir Estija derasi dėl jungties tarp Rygos ir Estijos miesto Tartu, prie kurios būtų galima priderinti traukinio Vilnius–Ryga tvarkaraštį.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamento padalinys Kaune atnaujina darbą, tačiau jis veiks kitoje vietoje – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius. Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių.

Trečiadienio rytą iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko pilnai užpildytas pirmasis atnaujinto tiesioginio maršruto Vilnius–Ryga keleivių vežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Link“ traukinys.   Pirmuoju traukiniu į Latvijos sostinę taip pat išvyko premjerė Ingrida Šimonytė bei susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie Rygoje susitiks su kolegomis – Latvijos premjere Evika Silina ir susisiekimo ministru Kasparu Briškenu.

Šiuo metu, pakilus paskolų palūkanoms, daugeliui gyventojų būstas tapo neįperkamas. Tačiau kitais metais nekilnojamo turto (NT) specialistai tikisi, kad nukritus palūkanoms NT rinka taps aktyvesnė. Tik įspėja, kad nuolaidų pirkėjai gali ir nebesulaukti. Priešingai – būsto kaina esą šiek tiek gali kilti. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kitais metais NT rinka bus aktyvesnė, jeigu sumažės palūkanų normos.

Klaipėdos savivaldybės valdoma įmonė „Naujasis turgus“ aukcione už 0,7 mln. eurų pardavė buvusią parduotuvę senamiestyje – už ją gauti pinigai bus panaudoti senojo miesto turgaus atnaujinimui – jį norima paversti patraukliu užsienio turistams, sako turgaus vadovas.  „Turgus bus išskirtinis, ne per didelis, orientuotas į turistus, daug dėmesio skirsime maitinimui. Tokia pramoginė vieta, bet, be abejo, bus ir turgus. Senamiestyje nereikia pardavinėti daug bulvių ir morkų.

Daugelis žino įprastus elektros energijos taupymo būdus, ištraukiant iš lizdo nenaudojamus prietaisus, mažinant šildymo temperatūrą ir kt. Tačiau dar labiau sumažinti išlaidas elektrai padės Lietuvoje diegiami išmanieji skaitikliai. Anot specialistų, šie įrenginiai parodo suvartotos energijos kiekį 15 minučių tikslumu, o pagal tai galima keisti savo vartojimo įpročius.

Darbuotojai savo darbo vietose naudojasi įvairiais darbdaviui priklausančiais daiktais – telefonais, kompiuteriais, įvairiais įrenginiais. Taip pat darbdaviai savo darbuotojus siunčia į mokymus ar kursus. Tačiau jeigu tyčia sugadinsite darbe turtą arba po kursų išeisite iš darbo, darbdavys turės teisę jums iš atlyginimo išskaityti dalį pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis  Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.

Klaipėdos valdžia ieško sprendimų, kaip padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų skaičių mieste, ypač arčiau centro esančiose teritorijose, kur vyksta gyvenamųjų namų plėtra. Nors šiais metais centrinėje miesto dalyje, Skulptūrų parke, buvo atvertas lopšelis-darželis „Svirpliukas“, kuriame po rekonstrukcijos atsirado beveik šimtas papildomų ugdymo vietų, jų neužtenka patenkinti poreikį visų, norinčiųjų leisti vaikus į savivaldybės pavaldumo darželius.

Šilutės rajono valdžia aiškinasi galimybes tiesti dviračių taką į turistų gausiai lankomą Ventę – juo į Ventės ragą būtų galima patekti iš Kintų ir Svencelės. Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus BNS sakė, kad dviračių tako tarp Kintų ir Ventės reikia ir dėl gyventojų bei turistų priekaištų.    „Daug priekaištų gauname iš turistų, iš gyventojų, kad turime tokį gražų regioną ir neturime dviračių susisiekimo nuo Kintų iki Ventės rago“, – BNS sakė A. Jurkus.

2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Seimas pritarė siūlymui metams – iki 2025 m. sausio 1 d. – atidėti nuostatos, kad nustatytu periodiškumu nepasitikrinusių sveikatos, vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais, įsigaliojimą.  Projekto iniciatorių teigimu, įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas sudarys sąlygas vairuotojams pasitikrinti savo sveikatą, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms aptarnauti išaugusį pageidaujančių pasitikrinti sveikatą vairuotojų srautą.

Net trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų atsiimtų lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, jei tik atsirastų tokia galimybė. Tokiais apklausos rezultatais dalijasi pati Pensijų fondų asociacija. Ketvirtadalis tokių žmonių investuotų savarankiškai, o dešimtadalis pirktų daiktus, dar tiek pat pinigus atsiimtų be jokio išankstinio plano.  Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc.

Būsimieji muitininkai valstybės lėšomis nuo kitų metų sausio bus draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų.   Seimas šią savaitę muitininko profesija papildė sąrašą, pagal kurį socialiniu draudimu valstybės lėšomis draudžiami darbuotojai dėl jų socialinio statuso ypatybių.  Dabar tokios įmokos mokamos už tuos, kurie mokosi bausmių vykdymo arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose mokslo ir pratybų metu.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.  Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui.

Prieš Kalėdas – Kauno valdžios akibrokštas: sugalvojo branginti automobilių parkavimą visose miesto zonose. Brangiausioje – ketvirtadaliu, o kitose – kone dvigubai. Valdžia teisinasi, kad mokesčių nekėlė daugybę metų, o vietų, ypač centre, kur palikti automobilį, labai trūksta. Tiesa, gyventojai valdžios užmojais piktinasi ir tokius planus vadina pasipinigavimu. Kauno valdžia užsimojo gerokai patuštinti vairuotojų pinigines ir pabranginti parkavimą visame mieste.

Lapkritį nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let's Jet“ (buvusi „AviaAM B01“) lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina buvo sumažinta 0,8 mln. eurų. Skelbiama, kad pakartotiniame aukcione savo siūlymus tiek verslininkai, tiek gyventojai gali teikti iki sausio 15 d. Portalo e.varžytynės duomenimis, orlaivis „Bombardier CRJ-200LR“ šiuo metu yra saugomas Vilniaus oro uosto teritorijoje, o pradinė pardavimo kaina antrajame aukciono etape siekia 2,4 mln. eurų.

Socialiniame tinkle žaibiškai išpopuliarėjusi programėlė „My Puzzles“ sukėlė didelį internautų susidomėjimą. Tačiau informacinių technologijų (IT) srities specialistai įspėja gyventojus apie rizikas ir sako, kad jūsų asmeniniai duomenys gali pakliūti į neaiškių asmenų rankas, o vėliau tiesiog atsidurti ant prekystalio.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

2021-ųjų rugpjūtį rekonstrukcijai uždaryti Vilniaus kongresų rūmai kitų metų kovą bus atidaryti lankytojams – koncertų salė jau atnaujinta rudenį, o dabar pastate baigiami holų, koridorių ir kitų patalpų  atnaujinimo darbai, sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas. Pasak Stasio Pancekausko, rūmai taps modernūs, bus pritaikyti neįgaliesiems. „Kiliminė danga, lubos keičiasi, bet sienos lieka tos pačios.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Kiekvieno vairuotojo automobilis privalo turėti valstybinius numerio ženklus, kuriuos galima nusipirkti „Regitroje“. Tačiau kai kurie gyventojai, norėdami įmantresnių numerių, juos suranda skelbimuose ir vėliau nusiperka iš kito žmogaus. Tačiau vairuotojai raginami neapsigauti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse galima surasti daugybę skirtingų grupių, kuriose internautai siūlo nusipirkti įmantresnius, išskirtinės kombinacijos valstybinius numerio ženklus.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Kad pinigai nenuvertėtų, bankai skatina gyventojus investuoti. Tačiau nusprendę taip ir padaryti jie susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Pavyzdžiui, bankas gali neleisti įsigyti vertybinių popierių be sutuoktinio leidimo. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių. „Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra.