Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.
„Neseniai gavau naują darbinį telefoną, kuris po mėnesio sugedo. Darbdavys apkaltino, kad jį pats sugadinau, tikriausiai numečiau ir jis nebeveikia. Tačiau tai netiesa, telefonas tiesiog ėmė strigti. Šiuo metu jis atiduotas remontuoti.
Darbdavys gąsdina, kad jeigu bus nustatyta, kad telefonas sugedo dėl mano kaltės, iš atlyginimo man išskaičiuos remonto išlaidas“, – skundėsi vyras.
Kita portalo tv3.lt skaitytoja Gabrielė pasakojo, kad darbdavys žada iš jos atlyginimo išskaičiuoti pinigus už mokymus.
„Vos įsidarbinusi, su kitais kolegomis dalyvavome mokymuose. Dabar praėjus pusmečiui, gavau dar vieną darbo pasiūlymą, kai apie tai užsiminiau darbdaviui, jis tikino, kad privalėsiu grąžinti pinigus už mokymus. Anot jo, nepraėjo net metai, kai dirbu įmonėje. Todėl jo investuoti pinigai į mane dar neatsipirko.
Tačiau, ar tikrai jis turi teisę, susigrąžinti pinigus? Juk mokymuose dalyvavo visi darbuotojai. Jie buvo būtini, kad dirbtume kokybiškiau. O dabar pasirodo, kad mokymai dar skirti ir tam, kad darbdavys mus pririštų įmonėje bent metams“, – piktinosi mergina.
Kada darbdavys turi teisę daryti išskaitas iš algų?
Valstybinė darbo inspekcija vardijo, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos siekiant grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.
Taip pat išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
Tuo metu „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Artūras Tukleris pastebėjo, kad darbdaviai dažnai daro išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, o tokių išskaitų priežastys būna įvairios.
„Pavyzdžiui, išieškoti žalą, kurią darbuotojas padarė darbdaviui, susigrąžinti darbuotojui išmokėtas ir ne pagal paskirti panaudotas tam tikras sumas, ir kitais įstatyme numatytais atvejais.
Tačiau neretai išskaitos atliekamos ir kitais, t.y. ne įstatyme numatytais, atvejais, pavyzdžiui, siekiant išieškoti darbdavio išlaidas, patirtas darbuotojo mokymams“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, tam, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio būtų atlikta teisėtai, būtina laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų.
„Darbo kodekse numatyta, kad išskaita iš darbuotojo atlyginimo gali būti daroma tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodekse nustatytas sąrašas atvejų, kada darbdavys gali nuspręsti daryti išskaitas:
- grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
- grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
- atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva“, – vardijo A. Tukleris.
Būtini įrodymai
Teisininkas tvirtina, kad bet kada sugalvojęs darbdavys negali daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo. Jis turi pagrįsti ir įrodyti, kad išskaitoms yra pagrindas.
„Pavyzdžiui, tuo atveju, kai atliekama išskaita dėl darbuotojo padarytos žalos būtina įrodyti, ar tinkamai apskaičiuotas ir nustatytas išskaičiuotinos žalos dydis, ar egzistuoja tai patvirtinantys įrodymai ir t.t.
Nurodymas atlikti išskaitą gali būti priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie išskaitos pagrindą. Kai atliekama išskaita atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, toks darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos“, – komentavo A. Tukleris.
Išskaitų dydžiai
Anot teisininko, išskaitos iš darbo užmokesčio turi atitikti įstatyme nustatytus dydžius.
„Įstatymas numato, kad iš darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesio algos, išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalios mėnesio algos dydį, išskaitoma 50 procentų.
Kai atliekama išskaita atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, tokios išskaitos bendras dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ši taisyklė reiškia ne tai, kad gali būti daroma viena išskaita visoje 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumoje, o tai, kad periodinių išskaitų suma neturėtų viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio“, – skaičiavo A. Tukleris.
Už įrankių nusidėvėjimą darbuotojui mokėti nereikia
Pasak teisininko, negalima išieškoti: sumų, kurios asmeniui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų – vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.
„Nurodymas padaryti išskaitą turėtų būti įforminamas raštu. Taip pat, neretai pamirštama, kad apie nurodymą atlikti išskaitą, darbdavys turėtų informuoti darbuotoją raštu arba kitais būdais.
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavio padaryta išskaita yra nepagrįsta ar ji neatitinka Darbo kodekse numatytos tvarkos (procedūros, terminų), tokiu atveju darbuotojas gali per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją galima būtų reikalauti priteisti iš darbdavio tiek neteisėtai išskaičiuotą darbo užmokesčio ar kitų išmokų sumą, tiek ir netesybas“, – komentavo teisininkas.
