Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio.
Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti. Pavyzdžiui, viena saugiausių investicijų – obligacijos, gali suteikti palūkanų net iki 12 proc.
Norintiems sukaupti papildomų pinigų ateičiai galima kas mėnesį skirti nuo 30 iki 50 eurų ir po 10 ar 20 metų sulaukti iki 10 proc. grąžos.
O nekilnojamasis turtas (NT), anot ekspertų, nors ir yra labai pamėgtas lietuvių, šiuo metu nėra gera investicija.
Ką svarbu žinoti apie investavimą?
Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė visų pirma pabrėžė, kad investavimas visuomet yra susijęs su rizika, tad svarbu aiškiai žinoti, kiek rizikos norima prisiimti.
Ji akcentavo, kad dėl didelių neapibrėžtumų rinkoje investuojant labai svarbi yra diversifikacija – investicijų išskaidymas:
„Planuojant savo investicijų portfelį, verta pasižvalgyti po pagrindines turto klases, tokias kaip akcijos, obligacijos, NT ir pinigų rinkų aktyvai. Dar didesnei diversifikacijai galima pasidomėti ir alternatyviosiomis investicijomis.“
Pirmaujančios alternatyvaus turto valdytojos Baltijos šalyse „INVL Asset Management“ investicijų vadovas Justas Riauba akcentavo, kad investuojant 2024-aisiais, kaip ir kiekvienais metais, svarbiausia įsivertinti rizikos apetitą, laikytis ilgalaikio investavimo plano ir investuoti periodiškai.
Jo teigimu, investicinis portfelis dažniausiai formuojamas iš investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius ir mažiau likvidžias alternatyvias investicijas.
Anot pašnekovo, konservatyvesni investuotojai didesnę portfelio dalį skiria investicijoms į obligacijas, o jaunesni, daugiau rizikos toleruojantys investuotojai, renkasi investicijas į nuosavybės vertybinius popierius.
„Pastaruoju metu vis daugiau profesionalių investuotojų į savo portfelį įtraukia investicijas į alternatyvius fondus, kurie investuoja į žemę, mišką, privačias įmones, infrastruktūrą ir kitą turtą.
Alternatyvių fondų vertės paprastai juda kitaip nei viešai prekiaujamų akcijų ir obligacijų vertės, o tai padeda diversifikuoti riziką. Žinoma, investuojant į alternatyvius fondus būtina įsivertinti, kada gali prireikti investuotų lėšų, nes investicijos į alternatyvų turtą dažniausiai nėra likvidžios“, – dėstė specialistas.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad vis tik prognozės ne visada pasiteisina – investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, investuotojas gali atgauti mažiau, nei investavo.
„Investicijų praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis“, – pažymėjo J. Riauba.
Saugiausia ir iki 12 proc. palūkanų atnešanti investicija
Šiaulių banko atstovės teigimu, pastaraisiais metais atgimimo laikotarpį išgyvena obligacijos – daugelį investuotojų tai skatina jų įsigyti esamuose grąžos lygiuose.
„Lietuvos vyriausybės skolos vertybinių popierių galima įsigyti su 4 proc. pajamingumu, o privačių įmonių leidžiamos obligacijos gali suteikti ir 8–12 proc. palūkanas.
Dauguma finansų analitikų sutaria, kad tiek Lietuvos vyriausybės, tiek privačių įmonių obligacijų grąžos galimai yra pasiekusios savo viršūnes“, – sakė E. Džiugytė.
Jai antrino ir J. Riauba, kuris obligacijas paminėjo kaip vieną saugiausių turto klasių, kuri per ilgą laiką padeda išlaikyti pinigų perkamąją galią ir amortizuoja investicijų portfelį nepalankiais laikotarpiais.
O viena iš rizikingiausių turto klasių, pasižyminti dideliais svyravimais, pasak specialisto, yra kriptovaliutos.
„2023 m. centriniams bankams pakėlus bazines palūkanas obligacijų rinka išgyveno renesansą – bene pirmą kartą per pastaruosius 10 metų leido investuotojams uždirbti patrauklią grąžą.
Panašu, kad ir 2024 m. tendencijos iš esmės daug nesikeis – obligacijos vis dar išliks patraukli ir gana saugi turto klasė, o kriptovaliutų svyravimai išliks dideli“, – komentavo „INVL Asset Management“ atstovas.
Su didesne rizika – iki 10 proc., su mažesne – iki 5 proc. grąžos
Anot E. Džiugytės, akcijų dalį portfelyje galėtų reikšmingai atspindėti su S&P 500 indeksu susieti viešai prekiaujami fondai (ETF), į kuriuos rekomenduojama investuoti periodiškai, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo.
Ji nurodė, kad investicijas į ETF rekomenduojama atlikti nuosekliai kiekvieną savaitę ar kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, kokia situacija yra rinkoje, nes tai irgi užtikrina rizikos valdymą.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šis instrumentas gali suteikti tokį diversifikacijos lygį, kokį retas investuotojas pasiektų pats:
„Instrumentas yra skirtas investuojantiems ilgam laikotarpiui – 10–20 metų. Kaip rodo indekso duomenys, vidutinė metinė grąža per pastaruosius 100 metų, įvertinant visas krizes ir šuolius, siekia iki 10 proc.“
O tiems investuotojams, kurie norėtų prisiimti mažesnę riziką, Šiaulių banko atstovės teigimu, šiuo metu dėmesio verta investicija būtų ir indėlių palūkanos, kurios Lietuvoje dabar gali siekti net iki 5 proc.
Specialistė tik pabrėžė, kad, pagal galimybes, patartina dėti kelis indėlius – tuomet, prireikus pinigų, galima atsiimti tik dalį investuotos sumos ir neprarasti palūkanų už likusią indėlio sumą.
Kur užtenka vos 30 eurų, o kur prireiks ir 1 tūkst.?
Paklausta, kiek įtakos investavimui turi asmens turima suma, E. Džiugytė atsakė, kad maža suma neturėtų būti kliūtis investuoti:
„Jokia suma nėra per maža investuoti ir nereikėtų laukti, taupyti kažkokios reikšmingos sumos investavimui – verta pradėti ir nuo mažų sumų, ilgainiui savo investicijas auginti, diversifikuoti.“
Ji nurodė, kad yra turto klasių, į kurias pradinė investicija gali būti pakankamai didelė. Pavyzdžiui, norint investuoti į NT neužteks 1 tūkst. eurų, tikėtina, neužteks ir 10 tūkst. eurų.
Kita vertus, pašnekovės teigimu, į ETF įprastai galima investuoti nuo 30–50 eurų ir tai daryti periodiškai.
Lietuvos vyriausybės skolos vertybinių popierių galima įsigyti nuo 100 eurų. O, pvz., į vietos įmonių obligacijas dažniausiai galima investuoti nuo 1 tūkst. eurų.
„Klasikine yra laikoma investicinio portfelio struktūra, kurioje apie 60 proc. investicijų yra rizikingesnės – į akcijas, ETF ir panašiai, o 40 proc. atitenka fiksuotos grąžos priemonėms, tokioms kaip obligacijos ar netgi indėliai.
Ši struktūra, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo, ilgoje laiko distancijoje (20–30 metų) generuoja geresnius ir stabilesnius rezultatus“, – pasakojo specialistė.
Svarbų vaidmenį atliks palūkanos – ar verta investuoti į NT?
E. Džiugytė įvardijo, kad vienas svarbiausių veiksnių kitąmet, lemsiančių rinkų judėjimą, bus palūkanų normos.
Jos aiškinimu, jei centriniai bankai mažins palūkanas, tikėtina, kils daugelio turto klasių, ypač akcijų, kainos (kartu ir indeksai, ir su jais susieti instrumentai).
Anot Šiaulių banko atstovės, tai taip pat turės teigiamą poveikį obligacijų rinkai, nes dėl mažėjančių palūkanų didėja obligacijų fiksuotomis palūkanų normomis kainos, mažėja pajamingumai.
J. Riaubos prognozėmis, 2024 m., mažėjant bazinėms palūkanoms, obligacijų ir akcijų grąžos bus kuklesnės, bet išliks teigiamos. O nepalankūs įvykiai gali suteikti galimybių 2024-ųjų eigoje pigiau nusipirkti patrauklaus finansinio turto.
E. Džiugytė pridūrė, kad mažėjančios palūkanos teigiamai veikia NT sektorių, o prastesnius rezultatus tokioje aplinkoje įprastai rodo finansų sektorius, draudimo įmonės, kasdienio vartojimo produktų sektoriaus atstovai.
Jos teigimu, nors NT yra populiariausia investicija mūsų regione, jo likvidumas yra santykinai mažas, investicijai reikia didelės sumos, o vidutinė metinė grąža dažnai neviršija 10 proc.
Pašnekovės teigimu, šiam sektoriui didelę įtaką turi palūkanų normos, tad joms padidėjus investicijų į NT patrauklumas yra sumažėjęs. Be to, mūsų regiono NT greičiausiai yra pervertintas, tad jo kainos gali pradėti kristi.
J. Riaubos vertinimu, investicija į NT rekomenduojama tik tada, kai ji nesudaro daugiau nei 10 proc. ar 20 proc. viso portfelio: „Todėl labiau verta ieškoti gerai diversifikuotų alternatyvų per investicinius fondus.“
E. Džiugytė pridūrė, kad palūkanų mažėjimas nereikš, jog jos grįš į seną lygį. Didžiųjų ekonomikų centrinių bankų nuomone, taip ilgai laikyti bazines palūkanų normas arti nulio ar žemiau jo buvo klaida:
„Tad, nesitikint greito kritimo iš palūkanų perspektyvos, reikėtų vengti aukštos skolos ir didelės rizikos investicijų.“
