Lietuvos verslas

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

2021-ųjų rugpjūtį rekonstrukcijai uždaryti Vilniaus kongresų rūmai kitų metų kovą bus atidaryti lankytojams – koncertų salė jau atnaujinta rudenį, o dabar pastate baigiami holų, koridorių ir kitų patalpų  atnaujinimo darbai, sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas. Pasak Stasio Pancekausko, rūmai taps modernūs, bus pritaikyti neįgaliesiems. „Kiliminė danga, lubos keičiasi, bet sienos lieka tos pačios.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Kiekvieno vairuotojo automobilis privalo turėti valstybinius numerio ženklus, kuriuos galima nusipirkti „Regitroje“. Tačiau kai kurie gyventojai, norėdami įmantresnių numerių, juos suranda skelbimuose ir vėliau nusiperka iš kito žmogaus. Tačiau vairuotojai raginami neapsigauti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse galima surasti daugybę skirtingų grupių, kuriose internautai siūlo nusipirkti įmantresnius, išskirtinės kombinacijos valstybinius numerio ženklus.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Kad pinigai nenuvertėtų, bankai skatina gyventojus investuoti. Tačiau nusprendę taip ir padaryti jie susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Pavyzdžiui, bankas gali neleisti įsigyti vertybinių popierių be sutuoktinio leidimo. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių. „Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Parlamentarai šeštadienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai – medikai ir savanoriai.   Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo du, penki susilaikė.

Apie „TikTok“ programėlę yra girdėjęs kone kiekvienas. Vis tik ne visi žino, kam vartotojai joje kasdien išleidžia daugiau 10 mln. eurų ir kas lemia iš to uždirbančių turinio kūrėjų pajamas. Nuomonės formuotojai, kitaip – influenceriai per šią programėlę gali užsidirbti įvairiais būdais: už sutartą atlygį reklamuoti prekes, už pirkimus gauti komisinius, o tam tikrus kriterijus atitinkantys vartotojai gali užsidirbti ir iš vaizdo įrašų peržiūrų.

Konservatoriai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė penktadienį Seime įregistravo prieš savaitę parlamento priimto, bet ketvirtadienį atšaukto Šalpos pensijų įstatymo atnaujintą projektą.  Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad esminis pataisų skirtumas, palyginti su ankstesniu variantu, yra tai, jog siūloma mažiausių pensijų gavėjų priemokas susieti su 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), ką vetuodamas pataisas ir siūlė prezidentas.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ teisėtai sustabdė elektros pirkimą iš Vakarų sankcijų suvaržytos rusiško kapitalo elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ grupės įmonės „Vydmantai wind park“ vėjo parko, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas pranešė, jog ketvirtadienį atmetė „Vydmantai wind park“ ieškinį „Elektrum Lietuvai“ dėl sutarties nutraukimo. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir jos pasekmės bei šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas išlieka pagrindinės Lietuvos bankų ir kitų finansų įmonių rizikos, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa.  Jos duomenimis, beveik kas antra finansų įstaiga – 40 proc. – šių metų antrąjį pusmetį patyrė kibernetines atakas – 22 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį.  Didesnė šias atakas patyrusių įstaigų dalis (42 proc.

Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ primena apie parduotuvių darbo laiką šventiniu laikotarpiu. Kai kuriomis dienomis pirkėjų jos visai nepriims ir leis darbuotojams pailsėti, o kitomis švenčių dienomis dirbs trumpiau. Taigi koks bus parduotuvių darbo laikas per didžiąsias metų šventes? „Maxima“ darbo laikas Pirmąją šv.

Nuo kitų metų pradžios elektra brangs daugeliui gyventojų. Kai kurie dėl to bando pagudrauti – iš anksto deklaruoja didesnį energijos suvartojimą ir taip mažesne kaina už elektrą sumoka į priekį. Tačiau vienas didžiausių elektros tiekėjų „Ignitis“ įspėja, kad taip gudraujantys ir norintys sutaupyti gali sulaukti nemalonumų. Gali patikrinti elektros skaitiklius Nuo sausio 1 d. daugeliui vartotojų elektros kaina didės.

Danijos vėjo jėgainių turbinų gamintoja „Vestas“ pagamins ir patieks 14 turbinų atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“ statomam 90 megavatų (MW) galios vėjo parkui Kelmės rajone. Vienos  turbinos galia – 6,2 MW.

SEB bankas suteikė 8,12 mln. eurų paskolą Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio sektoriaus įmonių grupės „Agrokoncernas“ plėtrai. Paskolos lėšos bus skiriamos investicijoms į žemės ūkio bendrovę „Ateities ūkis“ ir biodujų jėgainės statybas, pranešė bankas. Biodujų jėgainės statybai ketinama panaudoti maždaug pusę paskolos. Grupės įmonė „Agrokoncerno biometanas“ įrengs biometano jėgainę, kurioje grupės įmonių veikloje sukuriamas karvių mėšlas bus naudojamos energijai gaminti.

Projektuojant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius nei penkių aukštų daugiabučius, juose turės būti numatytos priedangos pasislėpti nuo oro pavojaus, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija. Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas. Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams.

Pasienio punktuose su Baltarusija nusidriekė kelių kilometrų eilės. Žmonės piktinasi, kad tenka laukti. Valstybinės sienos apsaugo tarnyba tvirtina, kad eilės susidarė dėl baltarusių, plūstančių namo. Tuo metu kita dalis kaimyninės šalies gyventojų prieš šventes skuba Lietuvoje dar ir apsipirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojai, kurie tikino, kad pasienyje ties Šalčininkais nusidriekė ilgiausios eilės į Baltarusiją.

Lietuvoje registruotas bankas „Revolut Bank“, teikiantis paslaugas Europos ekonominėje erdvėje, bei jį valdanti įmonė „Revolut Holdings Europe“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 43,218 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 50,23 mln. eurų. Abiejų įmonių veiklos pajamos šiemet išaugo 2,6 karto iki 604,9 mln. eurų, o tik grynosios palūkanų pajamos siekė 235,7 mln. eurų, kai prieš metus jos buvo neigiamos – 3,2 mln.

Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, Finansų ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydama pateikti visą informaciją apie „Yellowstone“ vystytojus.

Rusijos vyriausybės netiesiogiai valdoma ir veiklos nebevykdanti orlaivių pirkimo ir nuomos bendrovė „GTLK Lietuva 01“ įtraukta į tarptautinių sankcijų apribotų Lietuvos įmonių sąrašą, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jame nurodoma, kad „GTLK Lietuvai 01“ apribojimai taikomi dėl sąsajų su Rusijos valstybine lizingo bendrove „State transport leasing company“ („Gosudarstvenaja transportnaja lizingovaja kompanija“, GTLK), kuri teikia finansines paslaugas oro, geležinkelio ir v...

Sostinės savivaldybės skelbtą baro su kultūrine veikla – dainyklos Vilniaus gatvėje konkursą laimėjo iniciatyvos „Lukiškių kalėjimas 2.0“ autoriai, penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. „Bandomojo konkurso laimėtojai yra patyrusi komanda, kuri žada suteikti erdvę naujiems talentams išbandyti save ir eksperimentuoti įvairiomis meno formomis.

2023-aisiais darbuotojai dirbo intensyviau ir daugiau, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „2023-ieji darbuotojams buvo ypatingai sunkūs, nes didėjo, intensyvėjo darbo krūvis, ilgėjo darbo valandos, nemažai darbuotojų susiduria su psichologine įtampa.

Šventiniu laikotarpiu atostogų kryptimis daugėja skrydžių ne užsakomaisiais, o reguliariais reisais, sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros projektų vadovas Martynas Jaugelavičius.   „Šį aviacijos žiemos sezoną turime naują tendenciją – vis daugiau skrydžių atostogų kryptimis ne užsakomaisiais, o reguliariais skrydžiais. Visiškai šviežia naujiena. Turime tris naujas tolimojo nuotolio kryptis – Gran Kanariją, Dubajų ir Tenerifę“, – LRT radijui penktadienį sakė  M. Jaugelavičius.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

51 proc. Lietuvos gyventojų norėtų dirbti keturias dienas vietoj penkių, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai.  Penktadienį portalas LRT skelbia, kad tokiam siūlymui nepritaria maždaug kas trečias šalies gyventojas, o labiausiai trumpesne darbo savaite džiaugtųsi jaunimas. Keturioms darbo dienoms kiek labiau pritaria moterys (54 proc.) nei vyrai (48 proc.), jaunimas iki 30 metų (67 proc.) bei 30–49 metų žmonės (57 proc.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Vos už kelių dienų daugelis sės prie Kūčių stalo. Vieni vakarieniaus namuose, kiti šventinei vakarienei rinksis restoraną. O dar kiti lauks pristatymo su iš anksto užsakytais 12 patiekalų. Vakarienes ruošiantys viešojo maitinimo įstaigų atstovai pastebi, kad vis dažniau lietuviai nebenori laiko leisti virtuvėje, todėl negaili ir 200 eurų vakarienei į namus ar restorane.

Seimas spręs, ar nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – leisti lošti tik nuo 21-erių. Toks reikalavimas galiotų ir lošiantiems  nuotoliu, ir lošimo vietose.   Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o į kazino įleidžiama nuo 21-erių. Tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengė grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių. Joms po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė bendru sutarimu ir toliau svarstys pavasarį.

Po konsultacijų su rinkos dalyviais Vilniaus vystymo kompanija (VVK) nusprendė skelbti naują Nacionalinės koncertų salės rangos konkursą. Kaip ketvirtadienį pranešė VVK, naują konkursą ketinama paskelbti dar gruodį – jo prireikė atlikus paskutinius akustinius bandymus, po kurių tapo aišku, kokius sprendinius reikia koreguoti. Pirmasis pirkimas skelbtas spalio pradžioje. „Kaip ir buvo tikėtasi, vienas didžiausių viešųjų pirkimų Lietuvoje, sulaukė didžiulio rinkos susidomėjimo.

Seimas nesutiko iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotas pataisas dėl šalpos pensijų, tačiau atšaukė prieš savaitę priimtas savo pataisas.  Už pasiūlymą šalies vadovo grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo ketvirtadienį balsavo 48, o už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu balsavo 64 Seimo nariai.   Tai reiškia, kad ir toliau šalpos pensijos bus mokamos taip, kaip iki šiol.

Klaipėdoje nuo sausio 33–37 proc. didėja rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą – tam ketvirtadienį pritarė uostamiesčio taryba. Individualių namų savininkams metinis mokestis didėja 24 proc. – nuo 72 iki 89 eurų, butų gyventojams – 34 proc. nuo 8,2 iki 11 eurų už 10 kvadratinių metrų. Viešbučiams, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kitoms įmonėms mokestis didėja 25 proc. iki 10 eurų. Rinkliava negyvenamiems objektams auga 33 proc.

Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) perspėja finansų rinkas dėl padidėjusios teroristų finansavimo rizikos, susijusios su įvykiais Izraelyje ir Gazos ruože.   „Finansų rinkos dalyviai turi itin atidžiai vertinti su konflikto regionu susijusius mokėjimus, šių paslaugų teikėjus, tarpininkus, pelno nesiekiančias organizacijas ir kriptovaliutų keityklas.

Primename, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo.

Klaipėdoje nuo kitų metų brangsta viešojo transporto bilietai – vidutiniškai 7 proc. Tam ketvirtadienį pritarė mesto taryba.   Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ BNS nurodė, kad esminė kainų didinimo priežastis – didėjančios veiklos sąnaudos bei kitos aplinkybės.  Vienkartinio elektroninio autobusų bilieto kaina didės 9 proc. iki 70 centų (dabar – 64 centai), vienos dienos vardinio bilieto kaina – 17 proc.

Kompetencijų centrų rengimui ir unikalių produktų kūrimui bendradarbiaujant universitetams ir verslui skirtas 94,7 mln. eurų finansavimas, pranešė Inovacijų agentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog stiprūs konsorciumai įgyvendins visuomenei reikšmingus projektus – bus įkurti trys kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 naujos inovatyvios įmonės.

Pensijos yra sugalvotos tam, kad, sulaukęs senatvės ir neturėdamas sveikatos ar nepajėgdamas dirbti, žmogus neliktų be pinigų. Dėl to, sprendžiant apie pensijų adekvatumą ir žmonių gebėjimą išgyventi iš jų, skaičiuojamas senatvės pensijos ir pajamų, gautų iki išeinant į ją, santykis. Kuo jis didesnis, tuo senatvės pensija yra artimesnė buvusiam darbuotojo atlyginimui ir tuo jam lengviau išgyventi pabaigus darbinę karjerą.

Likus vos kelioms dienoms iki Kūčių ir Kalėdų parduotuvėse stebimas intensyviausias pirkėjų sujudimas. Jau dabar prie didžiųjų prekybos centrų aikštelių matome nusidriekusius automobilius, o parduotuvėje tenka ilgėliau palaukti eilėse prie kasų, ieškoti laisvesnės vietos prie lentynų. Prekybos tinklas „Maxima“ šiomis dienomis rekomenduoja rinktis mažiau aktyvias parduotuvių darbo valandas ir apsipirkti tada, kai pirkėjų srautai yra mažesni, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Po Jemeno sukilėlių išpuolių apribojus komercinę laivybą Sueco kanalu smarkiai pabrango krovinių gabenimas konteineriais, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas.  Anot Vaidoto Šileikos, kainų didėjimas stebimas kiekvieną dieną. „Matome rinkoje, kad konteinerių gabenimo kainos auga su kiekviena diena arba su kiekviena savaite.

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 9,19 mln. eurų, arba 29 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija. RRT rugpjūtį buvo pateikusi preliminarią išvadą, kad pašto prašoma kompensuoti suma už 2022 metus negali viršyti 8,76 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo kitų metų 5–62 proc. didinant krovinių pervežimo tarifus, gali mažėti per Klaipėdos uostą gabenamų tranzitinių krovinių apimtys, o Lietuvoje kroviniai gali būti perkelti į kitas transporto rūšis. Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.

Lietuvos bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku, kai jų pelnas siekė 342,9 mln. eurų. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 2,8 mln. gyventojų. Taigi šiemet iš kiekvieno lietuvio bankai uždirbo vidutiniškai po 270 eurų. Pelningai dirbo 14, nuostolingai – keturi bankai, patyrę bendrą beveik 7,4 mln.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 15 centų (su PVM) daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Lietuvos žemdirbiai pradeda protestų ciklą – pirmoji akcija bus surengta sausio 8-ąją Vilniuje, vėliau seks kitos akcijos ir jos truks, kol bus išspręstos visos žemdirbių problemos, sako Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.  Anot Igno Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, o prekybos tinklams sulaukiant vis didesnių pirkėjų srautų, „Lidl“ parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams padeda prie jų prisijungiantys kolegos iš administracijos. Tokia kasmetinė iniciatyva ne tik padeda atlikti kasdienes užduotis, kuria vieningą atmosferą bei komandiškumo jausmą tarp organizacijos darbuotojų, bet ir leidžia geriau pažinti įmonėje veikiančius procesus.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 10,5 proc. iki 1,4 mln. kelionių, vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 7,6 proc. iki 2,9 mln. kelionių. Liepos–rugsėjo mėnesiais šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,3 nakvynės. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 116,5 mln. eurų, per vieną asmeninę kelionę -vidutiniškai išleido 84 eurus, per verslo kelionę – 69 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.