Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.
O tradicinėms religinėms bendruomenėms (kurių Lietuvoje yra 9) priklauso net 8187 komerciniai, ne religinės paskirties pastatai, už kuriuos taip pat nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
Yra net 41 paskirtis, kam šie pastatai naudojami. Pavyzdžiui: paslaugoms, mokslui, kultūrai, sportui, poilsiui, maitinimui, prekybai, gydymui, garažams, gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams ir kt.
Taigi religinės bendruomenės, nuomodamos šiuos NT, uždirba pajamas, kurios nėra apmokestinamos pelno mokesčiu, jei yra skiriamos visuomenei naudingoms veikloms.
Taip pat religinėms bendruomenėms priklauso ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos.
Lietuva kasmet praranda mažiausiai 2,4–14,5 mln. eurų
Tv3.lt susisiekė su už bažnytinę veiklą Lietuvoje atsakingu Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatu.
Vis tik jis neatsakė, kiek religinės bendruomenės uždirba iš komercinio NT ir kiek sutaupo dėl mokesčių lengvatų.
Atstovai tik patikino, kad aukos ir kitos religinių bendruomenių pajamos (pvz., iš komercinio NT nuomos) esą naudojamos tų bendruomenių poreikiams tenkinti.
T. y. sielovadai, religinių bendruomenių darbuotojams ir pastatams, taip pat bendruomenei tarnaujančioms struktūroms – parapijų bei vyskupijų šeimos, jaunimo, katechetikos ir kitiems centrams išlaikyti.
Ir pridūrė, kad šaltuoju metų laiku ypač daug lėšų pareikalauja pastatų apšildymas.
Finansų ministerija nurodė, kad, 2021 m. duomenimis, vien dėl religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos savivaldybių biudžetai netenka nuo 2,4 iki 14,5 mln. eurų, priklausomai nuo to, koks tarifas būtų taikomas šiam turtui jo apmokestinimo atveju (lengvatos įverčiai apskaičiuoti 0,5–3 proc. tarifų intervalui).
O dėl tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams nuosavybės teise priklausančios žemės neapmokestinimo žemės mokesčiu, tuo pačiu laikotarpiu savivaldybių biudžetai neteko 161,8 tūkst. eurų pajamų.
Vis tik, kiek valstybė praranda pinigų dėl pelno mokesčio, PVM ir GPM lengvatų, niekas atsakyti negalėjo.
Kas yra atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė primena, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų.
Joje nustatyta, kad Lietuva pripažįsta Katalikų Bažnyčiai juridinio asmens statusą ir nurodo, jog juridiniai asmenys, išvardyti šioje sutartyje, bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais.
Pašnekovė išskyrė, kad yra pripažįstamos devynios tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos:
- lotynų apeigų katalikų;
- graikų apeigų katalikų;
- evangelikų liuteronų;
- evangelikų reformatų;
- ortodoksų (stačiatikių);
- sentikių;
- judėjų;
- musulmonų sunitų;
- karaimų.
Ir įvardijo, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (NT) bei neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis NT (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims arba jų įsigyjamas, neatsižvelgiant į jo naudojimo tikslus.
„Kitoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, veikiantiems pagal Religinių bendruomenių įstatymą, nuosavybės teise priklausantis arba jų įsigyjamas NT (ar jo dalis), taip pat jų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis NT (arba jo dalis), kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims arba yra jų įsigyjamas, NT mokesčiu neapmokestinamas, jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenims gaminti“, – aiškino R. Virvilienė.
Paprastai tariant, aukščiau minėtoms devynioms religinėms bendruomenėms nekilnojamojo turto mokesčio nereikia mokėti net ir už komercinį NT. Pavyzdžiui, patalpas, nuomojamas verslams ar gyventojams.
O visoms likusioms religinėms bendruomenėms šio mokesčio nereikia mokėti tik už būtent religijai skirtus NT.
Pelno mokestį mažina visuomenei naudinga veikla
VMI atstovė įvardijo, kad religinių bendrijų, kaip ir kitų pelno siekiančių vienetų, apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių ir uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:
- 5 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų;
- 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu neturi teisės taikyti lengvatinio 5 arba 0 proc. pelno mokesčio tarifų.
R. Virvilienė pažymėjo, kad religinės bendrijos, kaip ir kiti pelno nesiekiantys vienetai, nuo 2019 m. mokestinio laikotarpio apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną gali susimažinti lėšomis, tiesiogiai skiriamomis vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios neuždirbamos pajamos, kompensavimui arba numatomomis panaudoti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Pašnekovė išskyrė, kad religinių bendruomenių viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama religinių bendruomenių karitatyvinė veikla, veikla sielovados, kultūros, švietimo, meno, religijos, socialinės globos ir rūpybos bei kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse.
Ji pridūrė, kad viešąjį interesą tenkinančios veiklos finansavimui priskirtinos ir lėšos, skirtos vienuolių, piligrimų, nepasiturinčių asmenų ir pan. maitinimui.
„Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jeigu religinė bendruomenė priims sprendimą, kad, pvz., už išnuomotą turtą gautos pajamos bus naudojamos jos statutuose ar kanonuose numatytai veiklai finansuoti, tokios pajamos nebus pelno mokesčio objektas.
T. y. jos pelno mokesčiu nebus apmokestinamos. Šios nuostatos taikomos visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms“, – dėstė VMI atstovė.
Jos aiškinimu, religinės bendruomenės pelno mokestį mokės tik nuo ūkinės komercinės veiklos plėtrai panaudoto apmokestinamojo pelno. Pavyzdžiui, įsigyti ūkinei komercinei veiklai skirto ilgalaikio materialaus NT (ar jo daliai), investicijoms į vertybinius popierius ir pan.
PVM ir GPM lengvatos
VMI atstovė nurodė, kad religinėms bendrijoms yra numatyta specifinė PVM lengvata
T. y. PVM neapmokestinamos religinių bendrijų savo nariams teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka šių asmenų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytus tikslus.
PVM neapmokestinamos ir šių asmenų savo nariams tiekiamos prekės (kai šis prekių tiekimas yra susijęs su minėtų paslaugų teikimu), kai už šias prekes ir paslaugas, be aukojamų lėšų, negaunamas joks papildomas atlygis. Jokių kitų išimčių PVM įstatymas religinėms bendrijoms nenustato.
Kalbėdama apie GPM R. Virvilienė įvardijo, kad religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymas, nėra priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.
Taip pat neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
