Rusija

Tikslios grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino galimos žūties aplinkybės ketvirtadienį išlieka neaiškios, nors dauguma ekspertų mano, kad tai galėjo būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kerštas už birželio mėnesį įvykusį trumpai trukusį maištą. Trečiadienį sudužusiame lėktuve, kurio visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo, buvo samdinių bendrovės, birželį bandžiusios nuversti Rusijos karinę vadovybę, vadovas, pranešė Rusijos pareigūnai.

Ukraina neturi nieko bendra su galima Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino žūtimi, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis. Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą pranešė, jog tą pačią dieną sudužusiame privačiame lėktuve, iš Maskvos skridusiame į Sankt Peterburgą, buvo „Wagner“ grupės bosas. „Kai Ukraina kreipėsi į viso pasaulio šalis dėl orlaivių, neturėjome to omenyje.

Galima karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino žūtis yra dar vienas neišaiškintų mirčių Rusijoje tendencijos pavyzdys, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir pridūrė, kad neatsitiktinai ieškant atsakymų žvilgsniai krypsta į Kremlių.

Lėktuvo katastrofoje žuvusio Jevgenijaus Prigožino kūnas ketvirtadienį buvo atpažintas morge, skelbia su Rusijos teisėsaugos struktūromis ir „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas VČK-OGPU. Kaip skelbia kanalas, kurį cituoja įvairios Rusijos informavimo priemonės, J. Prigožino kūnas oficialiai identifikuotas morge, jį atpažino vienas iš Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadų.  Teigiama, kad kūnas buvo atpažintas pagal tai, jog J. Prigožinas neturėjo vieno piršto.

Rusijoje kilo sumaištis dėl to, kaip vertinti Jevgenijaus Prigožino žūtį. Paties Vladimiro Putino dar 2022-aisiais ordinu apdovanotas „Wagner“ samdinių vadas prieš kelis menėsius surengė karinį maištą. Vėliau V. Putinas „asmeniškai garantavo saugumą“ ir maištą pavyko nutraukti, Rusijos herojaus vardo iš liaudyje populiaraus J. Prigožino taip niekas ir neatėmė. „Vienareikšmiškai, mūsų įstatymai visiems vienodi, jeigu jis liko herojumi po maišto, reiškia, laidojame kaip herojų.

Leningrado srities (Rusija) pasieniečiai skelbiasi sulaikę tris tariamus kontrabandininkus iš Lietuvos, kurie, anot teisėsaugos, bandė į šalį įvežti 812 kilogramų narkotinės medžiagos hašišo. Šiaurės Vakarų pasienio tarnybos pareigūnai, kartu su rusų saugumiečiais, sustabdė iš Estijos vykusį sunkvežimį su puspriekabe. Viduje buvo aptikta 812 kilogramų narkotinės medžiagos, supakuotos į 265 plastikinius maišus.

Rusija ketvirtadienį trims mėnesiams pratęsė ledinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho  suėmimą dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia. 31-erių JAV pilietis E. Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge kovo pabaigoje, komandiruotės metu. Gegužę Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos.

Tverės srityje rugpjūčio 23-ąją, praėjus lygiai dviem mėnesiams po karinio pučo organizavimo, sudužo Jevgenijaus Prigožino privatus lėktuvas. Skelbiama, kad keleivių sąrašuose buvo ne tik pats J. Prigožinas, tačiau ir jo parankinis Dmitrijus Utkinas, kurio šaukinio („Wagner“) garbei ir buvo pavadinta privati karinė bendrovė. Ketvirtadienio rytą oficiali lavonų atpažinimo procedūra dar tik prasidėjo – iš katastrofos vietos jie buvo išvežami ekspertizei.

Net ir žuvus Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui, „Wagner“ pajėgos vis dar kelia pavojų Baltarusijos pasienyje, įspėja Lenkijos finansų ir regioninės politikos viceministras Marcinas Horala.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Jevgenijaus Prigožino vardas karo kontekste linksniuotas ne kartą. Kas buvo rugpjūčio 23-ąją aviakatastrofoje žuvęs Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas, savo kelią pradėjęs kaip nusikaltėlis, dešrainių pardavėjas, o vėliau pramintas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju? Karo metu J. Prigožinas garsiausiai linksniuotas dėl to, kad vadovavo privačiai samdinių armijai, vadinamai „Wagner“ grupe, o jos samdini...

Rusijoje trečiadienį sudužus privačiam lėktuvui, kuriuo skrido ir „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, ketvirtadienį visi 10 žuvusių lėktuvo keleivių kūnai buvo nugabenti į morgą tyrimui. Apie tai skelbia Rusijos leidiniai „Fontanka“, „The Moscow Times“ bei Rusijos „Telegram“ kanalai. „Kūnai, visi kūnai iškeliavo į Tverę, į teismų [ekspertizės] morgą“, – sakė „Fontanka“ šaltinis. Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos kūnus išgabenusios mašinos.

Pasklidus žiniai apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo renginyje Kurske, skirtame sovietų pergalės kare prieš nacistinę Vokietiją 80-osioms metinėms paminėti, skelbia BBC. Šis 1943 m. įvykęs mūšis laikomas didžiausiu tankų mūšiu istorijoje. V. Putinas apie lėktuvo katastrofą neužsiminė, tačiau pagerbė Rusijos karius, „narsiai ir ryžtingai kovojančius“ Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo stovėti už privataus lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo liūdnai pagarsėjusios „Wagner“ grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas, šiemet birželį surengęs nesėkmingą sukilimą Rusijoje. „Gal pamenate, manęs apie tai paklausė“, – trečiadienį sakė J. Bidenas, užsimindamas apie liepą išsakytus komentarus, kuriuose jis teigė, kad J. Prigožinas turėtų nerimauti dėl savo saugumo po nesėkmingo sukilimo, rašo CNN.

Rusijos aviacijos agentūra („Rosaviacija“) viešina sąrašą žmonių, skridusių lėktuvu, kuris rugpjūčio 23 d. sudužo Rusijoje, Tverės srityje. „Rosaviacijos“ pranešime „Telegram“ skelbiama, kad lėktuvu „Embraer-135“ (EBM-135BJ) skrido: Jevgenijus Prigožinas; Nikolajus Matusejevas; Dmitrijus Utkinas; Valerijus Čekalovas; Aleksandras Totminas; Jevgenijus Makarianas; Sergejus Propustinas. Primename, kad D. Utkinas taip pat buvo vienas iš organizacijos vadų.

JAV žvalgyba „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną laiko mirusiu, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV žvalgyboje.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:45 | Oro pavojus Ukrainos pietuose Ukrainos pietuose ketvirtadienio vakarą suveikė oro pavojaus sirenos.  Pranešama, kad Odesos srityje suveikė ir oro gynyba, girdimi sprogimai.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas trečiadienį pareiškė, kad lėktuvo, kurio keleivių sąraše buvo Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, katastrofa buvo Kremliaus signalas. „Demonstratyvus Prigožino ir „Wagner“ vadovybės likvidavimas praėjus dviem mėnesiams po bandymo įvykdyti perversmą yra Putino signalas Rusijos elitui prieš 2024 metų rinkimus. „Saugokitės! Nelojalumas lygus mirčiai“, – socialiniuose tinkluose parašė M. Podoliakas.

Trečiadienio vakarą pasirodė žinia, kad Tverės srityje sudužo „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui priklausantis lėktuvas. Vėliau pranešta, kad lėktuve buvo ir pats J. Prigožinas, o neilgai trukus apie jo mirties faktą pradėjo skelbti jam artima aplinka.  „Wagner“ kanalas „Grey Zone“ praneša, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos kariuomenės oro gynyba.  Žurnalistas Nikita Mogutinas įžvalgose teigia, kad J. Prigožino lėktuvas iš tiesų galėjo būti numuštas oro gynybos sistemų raketa.

Tverės srityje, Rusijoje, trečiadienio vakarą nukrito privatus lėktuvas, pranešė propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“. Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ praneša, kad juo skrido ir Wagner“ įkūrėjas Javgenijus Prigožinas.

Kinija galimai padėjo Rusijai sutvarkyti įtvirtinimus okupuotose Ukrainos teritorijose, skelbia „The Wall Street Journal“. Leidinys praneša, kad apie tai liudija kai kurių prekybos sutarčių tarp dviejų šalių pobūdis. WSJ pažymi, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius dvišalės prekybos apimtys tarp šalių išaugo 36 proc. Tuo pačiu metu siuntose yra daug dvigubos paskirties įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams.

Maskvos teismas ketvirtadienį spręs, ar pratęsti ledinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho suėmimą dėl kaltinimų šnipinėjimu, trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė teismo atstovas spaudai.  31-erių JAV pilietis E. Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge kovo pabaigoje, komandiruotės metu. Gegužę Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos.

Rusijoje vėl įsiplieskė skandalas dėl smurto prieš moteris. Šįkart vieną Maskvos srities gyventoją, kuri išbėgo rytinio kroso savo rajone, sumušė pro šalį ėjęs vyras.

Įtakingas Rusijoje politikas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad de facto Rusijos okupuotas Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos „galima prijungti prie Rusijos, jeigu Sakartvelas pasirinktų suartėjimo su Vakarais ir NATO kelią“. „Mums nereikia 2008-ųjų istorijos pasikartojimo. Mes ir toliau pasirengę spręsti problemas derybų keliu, remiantis JT Chartijos dvasia. Tačiau, jeigu mūsų nerimas įgaus realias linijas – mes nedelsime.

Socialiniuose tinkluose ėmė cirkuliuoti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas itin keistai besielgiantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, matyti, kaip V. Putinas ieško savo laikrodžio ant kairės rankos, nors šiaip laikrodį visą gyvenimą segi ant dešiniosios. „Putinas pamiršo, kad segi laikrodį ant dešinės rankos.

Lenkijos ir Baltarusijos sieną rugpjūčio 22-ąją nelegaliai bandė kirsti 60 užsieniečių, skelbia lenkų sienos apsaugos tarnyba. Pažymima, kad buvo atskira, itin agresyviai nusiteikusi grupė, kuri puolė pasieniečius ir taikėsi į juos iš ginklo. „Patrulius netoli Dubičės-Cerkevnės gyvenvietės užpuolė agresyvi 20 asmenų grupė iš Baltarusijos, kai kurie iš jų buvo su kaukėmis.

Vakarų šalių sprendimas į Ukrainą siųsti modernius naikintuvus F-16 kovai su Rusijos Federacija neprasprūdo pro ištikimiausių Kremliaus propagandistų akis. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas savo pokalbių laidoje pagrasino branduoliniu smūgiu. Jis tikino, kad kiekvienas naikintuvo F-16 pakilimas Ukrainoje neva gali būti laikomas branduolinio karo pradžia.  „Jie apsisprendė dėl F-16. Suteikė leidimą šalims [juos] pristatyti.

Baltarusijoje liko tik patyrę Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o dauguma kalinių, užverbuotų iš Rusijos kalėjimų, buvo atleisti, skelbia „The Washington Post“. Žurnalistų teigimu, įvairiose žiniasklaidos priemonėse, kurios siejamos su „Wagner“, pasirodo nauji samdinių verbavimo skelbimai. Jiems siūlomos šešių mėnesių sutartys Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Pastaraisiais metais „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas į šiuos regionus išsiuntė tūkstančius naujų kovotojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido generolą Sergejų Surovikiną iš oro pajėgų vado pareigų, praneša Rusijos žiniasklaida, cituoja „The Kyiv Independent“. Skelbiama, kad S. Surovikinas taip pat buvo Rusijos karinių pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas.  Šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje Rusijos žiniasklaidai patvirtino, kad S. Surovikinas nebėra oro pajėgų vadas ir „šiuo metu yra išėjęs trumpų atostogų“. Tačiau oficialus nutarimas dėl šio sprendimo dar nepaskelbtas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad Rusija jau perkelia kai kuriuos trumpojo nuotolio branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją, o šis žingsnis, pasak jo, pakeis regiono ir viso NATO saugumo struktūrą. Tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva, kovą paskelbusi apie šį planą, jau perkėlė į Baltarusiją dalį savo taktinių branduolinių ginklų. JAV ir NATO šio žingsnio nepatvirtino.

Vakar pasirodžius žiniai, kad Ukrainos pajėgoms pavyko išlaisvinti Robotynės gyvenvietę Zaporižios srityje, šiandien informacija buvo patvirtinta ir pranešta, kad šiuo metu organizuojama civilių evakuacija.  Leidinys „Belsat“ savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vietiniai gyventojai sutinka gyvenvietę išlaisvinusius Ukrainos karius.  „Tikėjomės, kad ateis mūsiškiai. Taip ilgai laukėme, bet šiandien jie staiga atėjo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą atitinka tarptautinę teisę. Dronų smūgiai, kuriuos, Rusijos teigimu, surengė Ukraina, ne kartą buvo nukreipti į sostinę. Paprastai Ukraina tokių atakų nei patvirtina, nei paneigia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad partnerėms perdavus F-16 naikinuvus, Ukraina bus tarp stipriausių šalių pagal karinės aviacijos rodiklius.  „Šiomis dienomis po mūsų vizitų užsienyje iš partnerių gavome mažiausiai keturis gynybos paketus Ukrainai. O svarbiausias dalykas, kurį pasiekėme, yra [naikintuvų] F-16 tiekimo mūsų šaliai pradžia. Sutarėme dėl konkretaus pirmųjų pristatomų lėktuvų skaičiaus iš dviejų šalių – Nyderlandų ir Danijos.

Turtingiausias pasaulio žmogus, verslininkas Elonas Muskas pokalbyje telefonu su Pentagono atstovais dėl Ukrainos kariuomenės aprūpinimo palydoviniu internetu užsiminė, kad asmeniškai kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  Apie tai rašo amerikiečių savaitraštis „The New Yorker“. Pripažino palaikantis ryšį su Putinu Pernai spalį kalbėdamasis su JAV gynybos ministerijos atstovu Colinu Kahlu E. Muskas prabilo apie savo asmeninį pokalbį su Kremliaus vadovu.

Rusijos regioninio leidinio „Novyj fokus“ vyr. redaktoriui Michailui Afanasjevui prokurorai siūlo skirti 6 metų kalėjimo bausmę. Jis publikavo straipsnį apie OMON smogikus, kurie atsisakė kariauti Ukrainoje ir atsisako bendradarbiauti su saugumu bei atskleisti šaltinius. Skirtingai negu didžioji valstybės išlaikomo Rusijos informavimo priemonių aparato dalis, regioninio leidinio redaktorius nepabūgo karo metu paskelbti turimą informaciją apie atsisakančius vykti į karą rusus.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas tvirtina, kad Rusijos Federacija galiausiai nepasiryš panaudoti branduolinio ginklo Ukrainoje dėl savo sąjungininkių Kinijos ir Indijos draudimo. Apie tai jis papasakojo interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“. Anot D. Patreuso, nors Maskva kartais griebiasi branduolinio šantažo, vargu ar pavyks nueiti toliau nei žodžiai. Antraip tai tik pablogintų Rusijos Federacijos ir jos prezidento Vladimiro Putino padėtį.

Maištą Rusijoje sukelti dar birželį bandęs Jevgenijus Prigožinas kuriam laikui buvo dingęs iš viešosios erdvės. Tačiau dabar Rusijos privačios karinės bendrovės vadas pasiuntė vaizdo žinutę, kaip pats teigia, iš Afrikos, kuri tikina kovojantis „už teisingumą ir Afrikos tautų laimę“. „Viskas taip, kaip mums patinka. „Wagner“ vykdo [žvalgybos ir paieškos operacijas]. Daro Rusiją dar didingesnę visuose žemynuose, o Afriką – dar laisvesnę. Teisingumas ir laimė Afrikos tautoms.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar sako, kad situacija Kupjansko srityje yra ypatingai sudėtinga, nes okupantai nori susigrąžinti prarastas pozicijas.  Pasak jos, tuo rusai taip pat siekia atitraukti Ukrainos pajėgas nuo puolimo Bachmuto kryptimi.  „Situacija iš tikrųjų labai sudėtinga. Dabar ten vyksta rimti apšaudymai, įskaitant ir patį Kupjansko miestą. O pagrindinė priešo užduotis – pasiekti visų pirma Donecko srities sienas.

Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas sako, kad norint turėti pranašumą danguje, Ukrainai reikia 128 naikintuvų.  Pasak jo, tai leistų pakeisti seną aviacijos technikos parką, o tai padėtų danguje kovoti su okupantais.  „Ukrainai reikalingi 128 naikintuvai, norint pakeisti seną techniką – toks skaičius numatytas Ukrainos karinių oro pajėgų vizijoje“, – sakė jis.  J. Ignato teigimu, jei Ukrainai bus perduoti 42 naikintuvai, tai būtų maždaug keturios aviacijos brigados.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pažadėti naikintuvų F-16 pristatymai Ukrainai suteikia jam pasitikėjimo, kad šalis gali užbaigti kruviną Rusijos invaziją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Danijoje.  „Šiandien esame tikri, kad Rusija pralaimės šį karą“, – sakė V. Zelenskis.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmadienį paragino savo šalininkus atmesti Kremliaus remiamus kandidatus kitą mėnesį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose ir paragino rinkėjus laikytis naujos vadinamojo išmaniojo balsavimo taktikos. Rugsėjį vyks Maskvos mero ir įvairių regionų gubernatorių rinkimai, kuriuos opozicija laiko iš esmės klastojamais valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ naudai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad Rusija nori įtraukti savo gyventojus į pseudorinkimų organizavimą laikinai okupuotose teritorijose, nes jose okupacinė valdžia neturi vietinių gyventojų palaikymo.  Pasak A. Jusovo, rusai jau vykdo pasiruošimą pseudorinkimams užimtose Ukrainos teritorijose.

Ukrainos gynybos ministrė Hana Maljar sako, kad laikinai okupuotose teritorijose Rusijos pajėgos susiduria su nemenkais sunkumais.  Pasak jos, dėl okupantų fizinio išsekimo ir didelių Rusijos nuostolių daliniuose stiprėja depresinės nuotaikos.  H. Maljar sako, kad stipriai išaugo piknaudžiavimas alkoholiu, narkotikais bei padaugėjo dezertyravimo atvejų.  Ukrainos gynynos ministrė sako, kad okupantų vadovybė dėl to atvirai pradėjo taikyti griežtas represines priemones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai bijo“, kad Vakarai ketina nuversti jo režimą, tačiau tokių planų nėra. Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurio žodžius cituoja „Deutsche Welle“. „Mes neplanuojame režimo keitimo (Rusijoje – red.). Mes nesprendžiame, kas kur sėdi“, – patikino O. Scholzas.

„Audi“ taip pat atjungė rusų automobilių prekeivių prieigą prie automobilių programinės įrangos atnaujinimo, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Oficialių vietos atstovų teigimu, tai buvo padaryta jau prieš kelis mėnesius, o panašiu metu analogiškų veiksmų dėl sankcijų Rusijai taikymo ėmėsi ir BMW su „Mercedes-Benz“. „Be problemų su raktų dublikatų programavimu, neįmanoma ir keisti detalių, kur reikalingas programavimas, – valdymo blokai, pavarų dėžė, statymo davikliai ir taip toliau, – „Izvestij...

Kremliaus vadovybė nebegali laisvai judėti po pasaulį. Durys atviros tik Baltarusijoje, Irane, Indijoje ir kai kuriose Centrinės Azijos bei Afrikos šalyse. Sulaukęs tarptautinio arešto orderio V. Putinas nutraukė keliones į užsienį, net ir į taip vadinamas draugiškas Rusijai šalis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į BRICS šalių susitikimą Johanesburge – tai yra vienas pagrindinių besivystančių šalių lyderių forumas – šią savaitę.

Pirmadienio rytą Maskvos Vnukovo tarptautiniame oro uoste laikinai sustabdyti skrydžiai, skelbia valstybinė naujienų agentūra TASS. Oro uoste laikinai uždrausta kilti ir leistis lėktuvams, saugumo sumetimais kai kurie skrydžiai buvo nukreipti į kitus oro uostus. Netrukus pranešta, kad skrydžių atvykimą ir išvykimą apribojo ir Maskvos Domodedovo tarptautinis oro uostas.

Per bepiločio orlaivio ataką Rusijos Naugardo srities aerodrome Ukrainai pirmą kartą pavyko visiškai sunaikinti Rusijos strateginį bombonešį. Apie tai pranešė „The Moscow Times“. „Vakar (rugpjūčio 19 d.) buvo apgadintas mažiausiai vienas orlaivis, pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Nuotraukoje – visiškai sudegęs Tu-22M3“, – rašoma „The Moscow Times“ „Telegram“ kanale.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ sekmadienį pranešė, kad šalies modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje po incidento, įvykusio prieš nusileidimo manevrus.  „Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.  Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ šeštadienį pranešė, kad šalies moduliui „Luna-25“ atliekant manevrą prieš nusileidimą Mėnulyje buvo aptikta avarinė situacija. „Buvo duotas impulsas, kad zondas būtų perkeltas į prieš nusileidimą esančią orbitą“, – sakoma „Roskosmos“ pranešime. „Šios operacijos metu automatinėje stotyje susidarė avarinė situacija, kuri neleido atlikti manevro nustatytomis sąlygomis.

Rusijoje drastiškai kritus rublio vertei ir išaugus infliacijai trūko Vladimiro Putino kantrybė. Rusijos prezidento administracija viešai sukritikavo šalies centrinį banką ir liepė „prikelti“ rusišką valiutą – „rublis turi būti stiprus“, pareiškė V. Putino atstovas. Rusijos rublis, po naujienų apie skubiai susirinkusią Rusijos centrinio banko valdybą, kuomet buvo paskelbta apie bazinių palūkanų normos kėlimą net 3,5 proc.