Rusija

Sudužusiame Tverės srityje, Rusijoje lėktuve galėjo ir nebūti Jevgenijaus Prigožino. Tiksliau, galėjo būti ne tas J. Prigožinas, apie kurį visi galvoja, ir tai rodo keli keisti sutapimai šioje istorijoje, įsitikinęs buvęs KGB ir Rusijos užsienio žvalgybos karininkas Sergejus Žirnovas. Ekspertas pažymėjo, kad J. Prigožino mirtis galėjo būti išsigalvojimu.

Rusiją šiąnakt sudrebino išpuolis dronais Pskovo kariniame aerodrome. Mažiausiai šeši lėktuvai buvo pažeisti, dalis jų yra visiškai sunaikinti po galingo, bent 10 bepiločių išpuolio mieste, kuris yra nutolęs per 800 kilometrų nuo Ukrainos. Rusijos propagandos veidas Vladimiras Solovjovas dėl šio išpuolio puolė kaltinti netoli esančias Baltijos šalis. „Koncentruokimės į eilę akivaizdžių klausimų. Pskovas, tai juk šalia NATO siena. Iš kur paleido? Nejaugi iš Ukrainos? Aha, tuoj.

Rusijos pajėgos naktį atakavo gyvenamuosius rajonus Ukrainos Donecko srityje, žuvo du ir  buvo sužeisti dar septyni civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė srities prokuratūra. Pranešimą citavo portalas „The Kyiv Independent“. Raketa pataikė į fermą Volnovachos rajono Bahatyro kaime, žuvo 44 ir 59 metų vyrai. Anot Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, Kurachovėje buvo sužeistos penkios 28–80 metų amžiaus moterys, 25-erių ir 32-erių vyrai, apgadinta 19 namų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį priims savo šalyje Turkijos diplomatijos vadovą, atvykstantį dviejų dienų vizito, pranešė Maskva. Susitikimui rengiamasi po to, kai praėjusią savaitę turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) surengė derybas su pareigūnais Kyjive.

„Wagner“ istorija baigta. Rusijos valdžia galutinai susidorojo su Jevgenijaus Prigožino maišto pasekmėmis neutralizavusi visą politines ambicijas šalyje demonstravusią karinę struktūrą. Pats „Wagner“ savininkas ir keli jo artimiausi parankiniai žuvo sprogimo privačiame lėktuve metu, o „Wagner“ samdinių laukia išformavimas. tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Monika Kasnikovskytė ir Andrius Jakimčuk aptarė svarbiausius pastarosios savaitės įvykius pasaulyje.

Rusija informavo Brazilijos oro incidentų tyrimo instituciją, kad šiuo metu pagal tarptautines taisykles netirs Brazilijos „Embraer“ (EMBR3.SA) lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas.

Baltarusijoje ir toliau ardoma Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių karinė stovykla, esanti Celio kaime (Asipovičų rajonas, Mogiliovo sritis). Tai patvirtina palydovinės „Planetcom“ darytos nuotraukos, darytos rugpjūčio 25 ir 29 dienomis, skelbia „Radio Svoboda“. „Wagner“ Samdinių stovykla Baltarusijoje atsirado birželio pabaigoje po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino maišto Rusijoje.

Trečiadienio naktį daugelyje Rusijos Federacijos regionų ir laikinai okupuoto Krymo pusiasalio teritorijoje buvo girdėti sprogimai.  Maskvos sritis Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį virš Maskvos srities Ružos rajono teritorijos buvo perimtas „orlaivio tipo bepilotis“. Apie išpuolį rašė ir Rusijos sostinės meras Sergejus Sobjaninas. Jis patvirtino, kad buvo sunaikintas vienas bepilotis orlaivis, judėjęs Maskvos kryptimi. Pasak mero, aukų ar žalos nebuvo.

Rusijai naktį į antradienį suduotas masyvus smūgis bepiločiais. Galingi sprogimai užfiksuoti Pskovo kariniame aerodrome, kur bazuojasi 76-osios desantininkų divizijos orlaiviai. Sprogimai taip pat nugriaudėjo Brianske ir Tuloje. Maskvoje, ir kai kuriuose kituose Rusijos regionuose, buvo uždaryta oro erdvė. Rusijos gynybos ministerija išplatino patvirtinimą, kad naktį buvo surengtas ukrainiečių išpuolis.

Sankt Peterburge vyksta „Wagner“ vadeivos ir dar dviejų jo artimiausių bendražygių laidotuvės. Tačiau į jas patenka tik išrinktieji, prisiekę jokiomis ceremonijos detalėmis nesidalinti viešai. O Kremlius paskelbė, kad Putinas Jevgenijaus Prigožino laidotuvėse nedalyvaus, bet ir nieko tokiu pareiškimu nenustebino. Gedulinga minia Sankt Peterburgo Severnoje kapinėse rinktis ėmė nuo pat ryto.

Rusijoje žuvęs buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“  savininkas Jevgenijus Prigožinas buvo palaidotas slapta Sankt Peterburge, dalyvaujant šeimos nariams ir artimiesiems. Rugpjūčio 29-ąją oficialioje J. Prigožino vadovautoje įmonės „Konkord“ paskyroje pasirodė informacija, kad buvęs V. Putino reikalų patikėtinis, „trolių fabriko“ ir privačios karinės bendrovės savininkas buvo palaidotas Porochovskoje kapinėse. „Atsisveikinimas su Jevgenijumi Viktorovičiumi įvyko uždaru formatu.

Rusijos teismas antradienį skyrė 11 metų įkalinimo bausmes dviem į užsienį pabėgusiems žurnalistams, kaltinamiems dezinformacijos apie šalies kariuomenę skleidimu. Prokurorai teigė, kad žurnalistai Ruslanas Levijevas ir Michaelas Nacke (Maiklas Nakis) praėjusių metų kovą internete paskelbė vaizdo įrašą su informacija apie kariuomenę, kuri esą buvo melaginga. M. Nacke turi „YouTube“ kanalą su daugiau nei 700 tūkst.

Rusijos Čeliabinsko srities Sosnovskio rajone sudužus FSB sraigtasparniui, įvairių šaltinių duomenimis, žuvo 3 ar 4 įgulos nariai, rašo Rusijos žiniasklaida. Rusijos propagandiniai leidiniai „RIA Novosti“ RBK ir Rusijos „Telegram“ kanalai antradienio popietę skelbia apie sudužusį sraigtasparnį. Pirminė pranešima avarijos priežastis – įrangos gedimas. Rusijos naujienų agentūra TASS rašo, kad nukrito būtent Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) sraigtasparnis.

Rusijai finansinių išteklių pakaks dar vieniems karo metams, o tuomet karo iniciatoriui Vladimirui Putinui teks priimti sunkų sprendimą: rinktis tarp Rusijos gerovės arba tolimesnio kariavimo. CNN teigimu, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį 2023 m. skirti 4,98 trilijono rublių (48 mlrd. eurų) „nacionalinei gynybai“. Tačiau pagal vyriausybės dokumentą, kurį išanalizavo „Reuters“, ši suma padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd.

Vokiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad sulaikė Vokietijos ir Rusijos pilietį už tai, kad jis pardavinėjo Rusijai elektronikos komponentus, naudojamus karinėje įrangoje, įskaitant dronus, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje. Per savo bendrovę vakarinėje Vokietijos dalyje įtariamasis, įvardytas kaip Waldemaras W. (Valdemaras V.), 26 kartus eksportavo komponentus vienai Rusijos įmonei, gaminančiai karinę įrangą, įskaitant dronus „Orlan 10“, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino laidotuvėse, nurodė Kremlius. Apie tai antradienį pranešė rusų žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“. „Prezidento dalyvavimas [J. Prigožino laidotuvėse] nenumatomas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Konkrečiai apie laidotuves informacijos neturime. Vis dėlto sprendimą dėl to priima giminės ir artimieji.

Kremlius ruošiasi galimam naujam maištui po „Wagner“ lyderio Jevgenijau Prigožino likvidavimo, skelbia „The Moscow Times“, remiantis dviem Kremliui artimais šaltiniais ir valdžios atstovu, kuris anksčiau tarnavo jėgos struktūrose. Šaltinių teigimu, „Wagner“ bus likviduota, o jos likučiai pereis į valdžios kontrolę. Anot šaltinių Rusijoje, spec.

Rusijoje ruošiamasi laidoti sprogusiu lėktuvu skridusius „Wagner“ vadovus. Vienose Sankt Peterburgo kapinėse pasirodė policijos pareigūnai, tikrinami visi įeinantys. Vietos žiniasklaida skelbia, kad bus laidojami 5 iš 10 sprogusiu lėktuvu skridusių J. Prigožino aplinkos žmonės. Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar tarp jų bus ir pats J. Prigožinas.

Popiežiaus Pranciškaus paraginimas rusų jaunimui neatsisakyti savo, kaip „didžios, apsišvietusios Rusijos imperijos“ paveldėtojų, palikimo sukėlė skandalą, o Vatikanas buvo priverstas pasiteisinti dėl popiežiaus žodžių.

Vienas iš JAV respublikonų partijos narių, siekiančių tapti partijos kandidatu į JAV prezidentus, Vivekas Ramaswamy, pareiškė, kad, jei bus išrinktas prezidentu, pripažins Rusijos užgrobtas Ukrainos žemes ir užkirs šaliai kelią į NATO. Apie tai skelbia amerikiečių leidinys „The American Conservative“. Straipsnio dalyje apie Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą kartojama respublikono ne kartą išsakyta tezė, kad didžiausią pavojų JAV kelia Maskvos ir Pekino suartėjimas.

Baltarusijos opozicionierius, Baltarusijos jungtinio pereinamojo kabineto vadovo pavaduotojas Pavelas Latuška teigia, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje „Wagner“ samdiniams išduodami nauji pasai. „Patvirtintais duomenimis, „Wagner“ samdiniai gauna baltarusiškus pasus – tikrus dokumentus, bet išduotus kitais vardais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į kitą mėnesį Indijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vietoj savęs siųs užsienio reikalų ministrą, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) biuras. Biuras pranešė, kad N. Modi kalbėjosi su V. Putinu telefonu ir suprantąs jo sprendimą nedalyvauti rugsėjo 9–10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime. Į jį Kremlius siųs užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Suomijos valdžia svarstys būdus, kaip peržiūrėti leidimų gyventi šalyje išdavimo tvarką po to, kai paaiškėjo, kad leidimą yra gavęs Ukrainoje karo nusikaltimais įtariamas rusas.

Per paskutinį šimtmetį Rusijoje nebuvo tokio intensyvaus bėgimo iš šalies dėl politinių įvykių, kaip po Vladimiro Putino paskelbto karo Ukrainai. Pastarųjų pusantrų metų politinė migracija buvo didžiausio masto nuo pat 1920-ųjų, rašoma „The Economist“. Per visą V. Putino valdymo laikotarpį (iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios) Rusiją paliko 1,6-2 mln. žmonių, skelbiama „Rosstat“ – oficialiame Rusijos statistikos šaltinyje. Po įsiveržimo į Ukrainą – dar apie pusę šio skaičiaus.

Ukrainoje kilo skandalas po to, kai šalies Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas Andrijus Vasylenka viešai pasišaipė iš Ukrainos ir Baltijos šalių nepriklausomybės, taip pat suabejojo ukrainiečių noru palikti Sovietų Sąjungą 1990-ųjų pradžioje.

Dvigubą Švedijos ir Rusijos pilietybę turinčiam vyrui, kuris pernai buvo sulaikytas per didelį reidą Stokholme, pirmadienį Švedijoje buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu Maskvai. 60 metų Sergejus Skvorcovas buvo oficialiai apkaltintas tuo, kad dešimtmetį iki suėmimo pernai lapkritį vykdė neteisėtą žvalgybos veiklą prieš JAV ir Švediją, rodo teismo dokumentai.

Tikėtina, kad Rusija atšaukė šiemet planuotas savo svarbias reguliariai rengiamas karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“), pirmadienį skelbia britų žvalgyba. Pratybos, turėjusios tapti rusų karinių mokymų metų kulminacija, turėjo įvykti šį rugsėjį, sakoma socialiniame tinkle „X“ pirmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime. Kaip pažymima jame, nuo 2010-ųjų Rusija kas ketverius metus rengdavo didelius manevrus, rotuodama juos po šalį.

Ukrainos šiaurės rytinėje Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo trys žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Rusai raketomis atakavo Hoholevės kaimą Myrhorodo rajone, Poltavos srityje. Sprogimas sukėlė gaisrą aliejaus spaudykloje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Jis pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti gaisras ir jo padariniai.

Rusija dislokuoja daugiau bombonešių pasienyje su NATO esančioje Olenijos oro bazėje, Kolos pusiasalyje. Tai aiškiai matyti palydovinėse nuotraukose, kurias pateikė kompanija „Planet Labs“, sekmadienį skelbė Suomijos leidinys „Ilta-Sanomat“. Leidinys pažymi, kad Olenijos bazė vaidina vieną pagrindinių vaidmenų agresyvioje Rusijos kampanijoje prieš Ukrainą. Palydovinėse nuotraukose matyti daugybė Tu-95 ir Tu-160 lėktuvų, kurie yra Rusijos strateginės bombardavimo jėgos pagrindas.

Savaitgalį, kaip teigia Rusija, oficialiai atpažinus privačios karinės kompanijos „Wagner“ lyderio Jevgenijo Prigožino kūną, jis bus perduotas šeimai ir netrukus palaidotas. Apie tai skelbia su Rusijos teisėsaugos struktūromis ir „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas VČK-OGPU. Kanalo teigimu, „Wagner“ samdiniai J. Prigožino kūną išvežė rugpjūčio 27 d., tuomet jis bus atgabentas į Sankt Peterburgą, kur numatomas palaidoti.

Rusijoje toliau didėja pyktis ir lieka neatsakytų klausimų, kodėl savaitės pradžioje sudužo „Wagner“ samdinių grupuotės vado Jevgenijaus Prigožino lėktuvas, praneša agentūra AFP. Skelbiama, kad visoje Rusijoje atsirado spontaniškų paminklų. Maskvos Varvarkos gatvėje, esančioje prie pat Kremliaus, žmonės iškilmingai stovėjo prie raudonų rožių ir samdinių vado nuotraukų. Vietos žiniasklaida teigė, kad šiandien vienu metu ten susirinko apie 50 žmonių.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas antrą sykį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios paskelbė apie būtinybę musulmonams „stoti į kovą prieš Vakarų šėtonus“. Neseniai jo sūnus surengė parodomąjį susidorojimą su Rusijoje dėl Korano deginimo nuteistu studentu. Rusijos pilietis Nikita Žuravelja, anksčiau nuteistas dėl viešo Korano sudeginimo ir perkeltas kalėti į Grozną, praėjusią savaitę pasiskundė, kad jį kameroje sumušė Ramzano Kadyrovo paauglys sūnus.

Rusijos sukarintų grupuočių nariai turės prisiekti Rusijos vėliavai, numatyta penktadienį pasirašytame prezidento Vladimiro Putino dekrete. Apie tai paskelbta penktadienį, praėjus dviem dienoms po numanomos samdinių bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino žūties.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praėjus beveik dviem parom po numanomos Jevgenijaus Prigožino žūties sprogus jo privačiam lėktuvui Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad „tai nėra Putino braižas“. Jis taip pat pažymėjo, kad jokių saugumo garantijų J. Prigožinui neteikė. „Aš negaliu pasakyti, kas tai padarė. Aš nebūsiu net ir savo vyresniojo brolio advokatu. Tačiau aš žinau Putiną.

Rusijoje sukurtas filmas „Liudininkas“ (rus. Svidetel), atpasakojantis Rusijos propagandą apie karą Ukrainoje, patyrė visišką fiasko. Per pirmas keturias rodymų visoje Rusijos teritorijoje dienas jį aplankė vos 20 tūkst. žiūrovų, o Minske į premjerą atėjo 4 norintieji išvysti rusišką propagandą apie karą Ukrainoje. „Zerkalo“ paskaičiavo, kad filmas per pirmas keturias rodymo kino teatruose dienas sutraukė 19,9 tūkst. žiūrovų ir surinko vos 7 mln. rublių (apie 69 tūkst.

Rusijos tinklaraštininkas ir politinis aktyvistas Maksimas Kacas ketvirtadienį už akių buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti po to, kai buvo apkaltintas esą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu.  M. Kacas išvyko iš Rusijos prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje ir nuolat kritikuoja karą savo „YouTube“ kanale, kurį prenumeruoja daugiau nei 1,8 mln. žmonių.

„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis sukėlė pačių įvairiausių emocijų bangą jo samdiniams. Vieni kalba norintys keršto, kiti gi sako nieko kito iš Vladimiro Putino ir nesitikėję. Viena aišku, tokia „Wagner“ grupė, kokią matėme iki šiol, nebeegzistuos, įsitikinę jos nariai. Rugpjūčio 23 d., praėjus lygiai dviem mėnesiams, po J. Prigožino bandymo sukilti prieš Rusijos karinę vadovybę, Tverėje sudužo nedidelis keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 10 žmonių. Tarp jų – ir pats J. Prigožinas.

Kinijos automobilių gamintojas „Chery“ nori įsigyti buvusią Vokietijos „Volkswagen“ gamyklą Rusijoje, skelbia Vokietijos „Handelsblatt“, remdamasi informuotais šaltiniais. Anot leidinio pašnekovų, „Chery“ lygiagrečiai derasi su savininkais kelių automobilių gamyklų Rusijoje, kurias Vakarų kompanijos pardavė po Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

„Wagner“ greičiausiai nebeegzistuoja kaip beveik nepriklausomas paralelinis karinis subjektas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai nužudė šios privačios karinės kompanijos lyderius Jevgenijų Prigožiną, Dmitrijų Utkiną ir Valerijų Čekalovą.

Rusijos sukarinta grupuotė „Wagner“ faktiškai nebeegzistuoja, penktadienį, praėjus dviem dienoms po šios privačios karinės bendrovės boso Jevgenijaus Prigožino numanomos žūties, pareiškė Ukrainos gynybos ministras.

„Rusų savanorių korpuso“ partizanai išplatino vaizdo įrašą, skirtą „Wagner“ kariams.  Vaizdo įraše partizanai siūlo lyderio Jevgenijaus Prigožino netekusiems „Wagner“ kariams pasiūlė stoti į jų ir Ukrainos pusę, užbaigti kruviną „specialiąją karinę operaciją“ (taip Kremlius vadina kruviną karą Ukrainoje, – red. past.), o po to surengti naują žygį į Maskvą.

Ukrainos karo ekspertas Olehas Ždanovas sako, kad nereikėtų atmesti, jog „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas gali būti gyvas.  „Yra daug įrodymų, kad jis mirė. Nors visada palieku kažkokį procentą, kad tai galėjo būti priedangos operacija“, – sakė jis. „Visi laukė jo mirties, o aš sakiau, kad po jo įvykdyto maišto jo likvidavimas yra tik laiko klausimas“, – sakė O. Ždanovas.  Karo ekspertas sako esantis įsitikinęs, kad šis incidentas gali pradėti negrįžtamus procesus Rusijoje.

Prieš sudūžtant „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino lėkuvui, jo korpusas buvo beveik nepažeistas, skelbia CNN, išnagrinėjusi palydovines nuotraukas.  Sintetinės apertūros radaro vaizdas, kurį padarė „Umbra Lab, Inc.“, parodė, kad avarijos vieta yra pailgo ovalo formos, kurioje daugiausia yra fiuzeliažas (orlaivio korpusas, – red. past.), ir jis yra išsidėstęs ribotoje teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie vakar lėktuvo katastrofoje žuvusį „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną netiesiogiai užsiminė apie jo maištą birželį.  Pasak V. Putino, J. Prigožinas „gyvenime padarė rimtų klaidų“. „Prigožiną pažįstu seniai, nuo 1990-ųjų pradžios“, – sakė V. Putinas pranešime per televiziją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą po vakarykščio „Wagner“ vado lėktuvo incidento nutraukė tylą.  V. Putinas išreiškė užuojautą visų per lėktuvo katastrofą žuvusių asmenų artimiesiems ir pridūrė, kad  J. Prigožinas buvo „talentingas verslininkas“. V. Putinas sako, kad apie trečiadienio lėktuvo katastrofą jam neva buvo pranešta ketvirtadienio rytą. Pasak Rusijos prezidento, tyrėjai išsiaiškins, kas nutiko, tačiau tyrimas užtruks.

Jungtinės Valstijos mano, kad „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino lėktuvą galėjo numušti „žemė-oras“ raketa, kuri buvo paleista pačioje Rusijoje.  Apie tai „Reuters“ kalbėjo du JAV pareigūnai.  Jiedu, atsižvelgiant į klausimo jautrumą, kalbėjo anonimiškai ir pabrėžė, kad informacija vis dar yra preliminari ir tikslinama.  Tuo tarpu „Wall Street Journal“ šaltiniai JAV žvalgyboje nemano, kad lėktuvą numušė „žemė-oras“ raketa.

Remiantis „Flightradar“ duomenimis, antrasis Jevgenijui Prigožinui priklausantis lėktuvas ketvirtadienį pakilo iš Maskvos oro uosto.  Skelbiama, kad lėktuvas skrenda į Azerbaidžano sostinę Baku. Apie 18 val. Lietuvos laiku pranešta, kad lėktuvas sėkmingai nusileido Azerbaidžane.  Nėra žinoma, kas skrido šiuo lėktuvu.  Primename, kad vakar šis lėktuvas iš karto po to, kai sudužo kitas J. Prigožinui priklausantis lėktuvas, grįžo į Maskvą ir sukinėjosi ore aplink miestą.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos užverbuotą agentą, kuris teikė šaliai agresorei informaciją apie šilumines elektrines, o pagal šiuos duomenis Rusija organizavo naujas atakas į svarbius infrastruktūros objektus.  Kaip praneša Ukrainos saugumo tarnyba, agentas prisistatydavo vienos sostinės draudimo bendrovės departamento direktorius. Rusijos karinė žvalgyba jį nuotoliniu būdu užverbavo po to, kai prasidėjo plataus masto karas.

Tikslios grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino galimos žūties aplinkybės ketvirtadienį išlieka neaiškios, nors dauguma ekspertų mano, kad tai galėjo būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kerštas už birželio mėnesį įvykusį trumpai trukusį maištą. Trečiadienį sudužusiame lėktuve, kurio visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo, buvo samdinių bendrovės, birželį bandžiusios nuversti Rusijos karinę vadovybę, vadovas, pranešė Rusijos pareigūnai.