Rusija

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pietuose ir netoli sostinės numušė penkis ukrainiečių dronus, iš kurių vienas sužeidė žmogų. Pastaraisiais mėnesiais Rusija patyrė Ukrainos dronų atakų bangą, per kurią retkarčiais apgadinami pastatai, taip pat ir Maskvoje, tačiau pareigūnai sumenkina jų reikšmę. Gynybos ministerija pranešė, kad vienas dronas buvo numuštas Ramenskojėje, už 60 km į pietryčius nuo Maskvos, apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Latvių dainininkė Laima Vaikulė viešai pasmerkė Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. Pasak atlikėjos, ji neabejoja, kad karas ne tik turėtų, bet ilgainiui ir persikels į Rusijos teritoriją. „Kai prasidėjo karas, maniau, kad žmonės daug geresni ir gailestingesni. O man tai buvo didelis nusivylimas... Kodėl Rusija užpuolė Ukrainą? Naikinami žmonės, gyvūnai, gamta“, – interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė L. Vaikulė.

Jeigu Ukraina pralaimės karą su Rusijos Federacija, o Baltarusija pereis į visišką Kremliaus kontrolę, tuomet Lenkija turės didinti savo ginkluotąsias pajėgas. Be to, Rusijai laimėjus, pasaulis prarastų pasitikėjimą NATO, o tuo galėtų pasinaudoti Kinija.

Rusijos mieste Rostove prie Dono, netoli pietinės karinės apygardos vadovybės būstinės, buvo pranešta apie sprogimus, ankstyvą ketvirtadienio rytą rašo „The Guardian“. Būtent šios pietinės karinės apygardos kariai atlieka pagrindinį vaidmenį Rusijos invazijoje į Ukrainą. Be to, tai buvo ir viena iš vietų, kurias užėmė velionis „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas per savo bandymą sukilti birželį.

Mįslinga „Wagner“ vado J. Prigožino ir jo parankinių žūtis lėktuvo katastrofos metu mažai kam kelia klausimų dėl pasikėsinimo vykdytojų ryšių su Kremliumi. Albanijos premjeras Edi Rama „Bled Strategic Forum“ kalbos metu papasakojo anekdotą apie J. Prigožino žūtį ir galimus V. Putino ryšius su šiuo įvykiu.

Rykliai netoli Australijos užpuolė rusų keliautojų katamaraną „Russian Ocean Way – TION“ ir jį paskandino. Laivu plaukė Rusijos geografinės bendruomenės Tomsko srities darbuotojai. Jie turėjo surengti kelionę aplink pasaulį, tačiau užstrigo pačioje kelionės pradžioje. „Vakar naktį apie 19 val. (Maskvos laiku) keli rykliai užpuolė katamaraną. Dėl to balastai pradėjo leisti orą, laivas pradėjo skęsti.

Maskvos pajėgos pradėjo dengti kai kuriuos savo šturmo lėktuvus automobilių padangomis. Tai, pasak CNN kalbintų ekspertų, gali būti laikinas bandymas apsaugoti juos nuo Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių, dronams vis dažniau ir vis sėkmingiau atakuojant Rusijos karinius aerodromus. Kompanijos „Maxar“ užfiksuotuose palydoviniuose vaizduose iš Engelso oro bazės, esančios Rusijos gilumoje, matyti du strateginiai bombonešiai Tu-95, kurių korpusai uždengti automobilių padangomis.

Naujieji Rusijos mokslo metai prasidėjo su nauja mokymo programa, apimančia karinius įgūdžius ir savitą Kremliaus požiūrį į Ukrainos istoriją. Pirmąją naujųjų mokslo metų dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai surengė atvirą pamoką, kurioje dalyvavo 30 moksleivių.

Bepiločiai orlaiviai bandė atakuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Tverės srityje, skelbia nepriklausomas portalas „The Moscow Times“. Rusija dėl to kaltina Ukrainą.  „Ukraina bandė pulti Maskvą ir Rusijos prezidento rezidenciją“, – skelbia leidinys. Turimas omenyje diena anksčiau įvykęs dronų išpuolis Rusijoje, kuomet rusai paskelbė numušę tris šalį atakavusius bepiločius orlaivius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą viešai pabandė pažeminti Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį dėl jo žydų kilmės. Antradienį V. Putinas pareiškė, kad Vakarai „šiuolaikinės Ukrainos viršūnėje pastatė etninį žydą“, siekdami „nuslėpti antižmogišką šalies prigimtį“. „Visą situaciją nepaprastai bjaurią daro tai, kad etninis žydas dangsto nacizmo šlovinimą ir dangsto tuos, kurie kadaise vadovavo Holokaustui Ukrainoje, tai yra, pusantro milijono žmonių sunaikinimą“, – sakė V. P...

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad vedant taikos derybas dėl karo Ukrainoje negalima pasitikėti Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip D. Kuleba sakė Japonijos televizijai NHK, V. Putinu negalima pasitikėti, nes net jei jis duos žodį, nėra garantijos, kad jo nesulaužys. „Jis nėra tas žmogus, su kuriuo galite rimtai dėl ko nors tartis. Jei manote, kad su juo sėkmingai susitarėte, tuomet jums gresia būti jo užpultais“, – sakė D .Kuleba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuotolinio susitikimo su šalies vyriausybės atstovais, organizacinio komiteto „Pobeda“ nariais, užsipuolė ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis. Jo teigimu, Baltijos šalyse bujoja „rusofobija“ ir „neonacizmas“. „Rusofobija ir neonacizmas tapo norma Ukrainoje ir Baltijos šalyse, o istorija pradedama naudoti kaip kovos instrumentas. Dabar istorija pervirškinama politikos Europoje labui, kur kai kuriems visiškai atsijungė atmintis“, – kalbėjo jis.

Rusiją įsiutino Armėnijos premjero aštrūs pasisakymai Kremliaus atžvilgiu ir bandymai užsiminti, kad šalis gali pasirinkti kitus strateginius partnerius. Kremlius pareiškė, kad „iš regiono niekur nesitrauks“ ir išreiškė nepasitenkinimą N. Pašiniano žodžiais. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO, Rusijos kontroliuojama karinė organizacija, – red. past.

Vadinamojoje Luhansko „liaudies respublikoje“ buvo susprogdintas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, muitinės vadovas Jurijus Afanasjevskis. Jis atsidūrė reanimacijoje. Apie tai skelbia „Ukrainska Pravda, remdamasi šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU). Kaip skelbia leidinys, J. Afanasjevskis buvo susprogdintas savo namuose. Per sprogimą jis patyrė daugybinius galvos, kaklo, pilvo sužeidimus. J. Afanasjevskis paguldytas į reanimaciją, jo būklė sunki.

Rusijos elitas dabar gyvena laukimo režimu, tvirtina buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, 2019 metais gavęs Ukrainos pilietybę, Ilja Ponomariovas. Jie laukia, kaip toliau klostysis karas Ukrainoje, nes be pralaimėjimo kare neįmanoma tikėtis, kad baigsis Vladimiro Putino vienvaldystė. Interviu UNIAN paklaustas, ar V. Putinas gali visiškai netekti valdžios Rusijoje, I. Ponomariovas pripažino, kad be realaus karinio pralaimėjimo tai yra mažai tikėtina.

Šiemet strateginės karinės pratybos „Zapad“ („Vakarai“) nebus rengiamos, sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Apie tai praneša britų transliuotojo BBC rusų redakcija. Apie tikėtiną Rusijos sprendimą atsisakyti „Zapad 2023“ rugpjūčio 28 dieną pranešė britų karinė žvalgyba. „Ne, šiemet mūsų pratybos [vyksta] Ukrainoje“, – pareiškė S. Šoigu po pirmadienį surengtų Rusijos ir Turkijos prezidentų derybų Sočyje.

Žemutinio Naugardo srityje gyventojai užfiksavo „Sibur-Neftechim“ bendrovės teritorijoje didelį gaisrą. Bendrovės vadovybė pranešė, kad jokios nelaimės nėra, „standartinis įvykis – fakelinis mišinio degimas“. „Sibur-Neftechim“ yra viena didžiausių naftos pramonės bendrovių Rusijoje. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti atvira liepsna degantis vienas iš naftos gavybos bokštų.

Netoli Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo Ogariovo mieste, Maskvos srityje, buvo įrengta priešlėktuvinių raketų ir pabūklų sistema „Pancir S-1“. Apie tai praneša „Radio Svoboda“. „Pabūklų sistema buvo įrengta mažiau nei 10 kilometrų nuo V. Putino rezidencijos Novo Ogariovo mieste“, – skelbia „Radio Svoboda“. Pažymima, kad sekmadienį, rugsėjo 3 d., televizijos kanalas „Rossija“ laidoje „Vesti Nedeli“ parodė vaizdo įrašą iš naujos „Pancir S-1“ oro gynybos dislokavimo aikštel...

Rusijoje pirmą kartą po maišto prieš šalies karinę vadovybę gatvėje esą buvo pastebėtas ilgai viešumoje nesirodęs generolas Sergejus Surovikinas. Apie tai pirmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė rusų žurnalistė Ksenija Sobčiak. „Gyvas, sveikas, namie, su šeima, Maskvoje“, – rašo K. Sobčiak. „Generolas Armagedonas“ vilkėjo civiliais drabužiais, veidą paslėpė po akiniais nuo saulės, o galvą užsidengė kepuraite. Nuotraukoje jis užfiksuotas esą einantis su žmona.

Dar viena nerami naktis Rusijoje – Maskvos tarptautiniai Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostai antradienio naktį neleido orlaiviams kilti ir leistis, dešimtys skrydžių buvo atidėti ir atšaukti. Visa tai – dėl dronų pavojaus. Maskvos meras Sergejus Sobjaninas „Telegram“ rašė, kad oro gynybos pajėgos sunaikino tris bepiločius orlaivius, kurie bandė įvykdyti išpuolį Maskvoje.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atvyko į Rusijos Juodosios jūros kurortą Sočį derybų su Vladimiru Putinu dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo atnaujinimo, pranešė Turkijos valstybinė žiniasklaida. R. T. Erdoganą lydi didelė delegacija, kurioje yra Turkijos gynybos, užsienio reikalų, energetikos ir finansų ministrai, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Su Rusija susiję programišiai atakavo Jungtinės Karalystės gynybos departamento duomenų bazę. Kibernetiniai nusikaltėliai gavo informacijos apie įmones, kurios užtikrina slapčiausių objektų – branduolinių povandeninių laivų ir cheminių ginklų laboratorijų – saugumą, rašo „The Daily Mirror“. Tūkstančiai puslapių duomenų gali padėti nusikaltėliams įsiskverbti į povandeninių laivų bazę „HMNB Clyde“, cheminių ginklų laboratoriją „Porton Down“ ir GCHQ pasiklausymo postą, teigia leidinys.

Miegamasis, virtuvė, vonia ir „oranžerija“ su kanapių plantacijomis – socialiniuose tinkluose paviešintas vaizdo įrašas apie kai kurių kalinių laikymo sąlygas „Dranda“ tardymo izoliatoriuje, vieninteliame kalėjime Abchazijos teritorijoje.

Ukraina skelbia, kad pirmadienio naktį Rusijos pajėgų įvykdytos atakos metu NATO teritorijoje nukrito ir sprogo rusų pasitelktas iranietiškas dronas „Shahed“. Pirmadienio naktį Rusijos karinės pajėgos surengė masinę ataką prieš Izmailo uostą Juodojoje jūroje. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per naktinį rusų puolimą Odesos srityje dronas „Shahed“ nukrito ir sprogo NATO šalies – Rumunijos – teritorijoje.

Armėnijos premjeras Nikolia Pašinianas pareiškė, kad šalies priklausomybė saugumo srityje nuo Rusijos buvo strategine klaida. Jo manymu, Rusija dabar nesugebėtų užtikrinti Armėnijos saugumo poreikių, net jeigu ir norėtų. Italų „La Repubblica“ duotame interviu armėnų lyderis kritikavo rusų taikdarių kontingentą Kalnų Karabache, pareiškęs, kad šis neatlieka numatytos funkcijos. „Armėnijos saugumo architektūra 99,99 proc. buvo susijusi su Rusija, įskaitant ir ginkluotės ar amunicijos įsigijimą.

Pagrindinis legendinės ukrainiečių karinės žvalgybos specialiosios operacijos dalyvis – rusų pilotas Maksimas Kuzminovas – kreipėsi į Rusiją, sakydamas, kad karas Ukrainoje yra genocidas ir Ukraina tikrai nugalės Rusiją. Ukrainos karinė žvalgyba išleido dokumentinį filmą „Numušti Rusijos pilotai“, kuriame aprašoma, kaip rusų pilotas M. Kuzminovas iš Rusijos pavogė sraigtasparnį Mi-8AMTSh ir atvyko į Ukrainą.

Pirmadienio naktį Rusijos sostinės Maskvos tarptautiniai Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostai buvo uždaryti atvykimui ir išvykimui, dešimtys skrydžių buvo atidėti ir atšaukti. Apie tai skelbia „RIA Novosti“. Pranešama, kad Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose buvo atidėti daugiau nei 20 skrydžių atvykimas ir išvykimas, dar 8 skrydžiai buvo atšaukti.

Lietuvą sudrebino vaiko pagrobimo istorija, kurios pagrindinis veikėjas Algirdas Švanys išsiskyrė ne tik savo karštligiškais veiksmais šeimyninės dramos metu, bet ir galimais ryšiais su prorusiškais, slaviškumą garbinančiais judėjimais. „Puoselėtos svajonės apie laimingą šeimą, pilną ir gausią, žlugo“, – savo tinklaraštyje konstatavo vėliau kūdikį iš mamos pagrobęs Algirdas Švanys.

Rumunijos gynybos ministerija sekmadienį griežtai pasmerkė pasikartojančias Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus upės infrastruktūrą, esančią netoli pastarosios sienos su Europos Sąjungos ir NATO nare, kaip nepateisinamas. Ministerija pranešime teigė griežtai pakartojanti, kad šios atakos prieš civilinius taikinius ir infrastruktūrą Ukrainoje yra nepateisinamos ir stipriai prieštarauja tarptautinės humanitarinės teisės normoms.

Ukrainoje tęsiantis karui, o Rusijoje daugėjant mįslingų gaisrų ir sprogimų, rusai svarsto, ką daryti su dronų antskrydžius, sprogimus ir gaisrus filmuojančiais rusais: politikai paruošė įstatymo projektą, kurį priėmus rusams grėstų net belangė.  Rusų veikėjai aiškina, kad turi būti vienas informacijos šaltinis, tik aiškėja, kad rusai savo tautiečius maitina vaizdais, kaip fronte Ukrainoje artileristai šaudo ir demonstruoja savo raumenis tiesiogine ta žodžio prasme.

Lenkijos ir Baltarusijos sieną tikrai buvo kirtęs sraigtasparnis, tačiau neaišku, kieno jis, rašo nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, remdamasis karinę veiklą šalyje stebinčios grupės „Belaruski Hajun“ pranešimu. Baltarusija penktadienį pareiškė, kad Lenkijos orlaivis virš Gardino srities pažeidė jos oro erdvę.

Po daugelio prognozuotos nevykusio maištininko J. Prigožino žūties, ir su juo kartu galimai veikusio generolo Surovykino dingimo iš viešumos, kitu Vladimiro Putino nepaklusniųjų valymo taikiniu gali tapti Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Ukraina šeštadienį sveikino Nobelio fondo sprendimą atšaukti kvietimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriams dalyvauti šiemetinėje Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje Stokholme. „Humanizmo pergalė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka. „Dėkojame visiems, kas reikalavo atkurti teisingumą. Esame įsitikinę, kad panašus sprendimas turėtų būti priimtas dėl Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių Osle“, – pridūrė jis.

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti. „Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti.

Nobelio fondas, organizuojantis kasmetinę Nobelio premijų įteikimo ceremoniją ir banketą Stokholme, šeštadienį paskelbė atšaukiantis pasipiktinimą sukėlusį savo sprendimą į šiemetinį pokylį pakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius. „Renkamės pakartoti praėjusių metų išimtį (...) Tai yra, nepakviesti Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadorių į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme“, – sakoma fondo pareiškime.

Baltarusijoje, netoli sienų su NATO šalimis, penktadienį prasidėjo daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos vadovaujamo saugumo aljanso karių karinės pratybos. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pratybose dalyvauja Rusijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Kazachstano ir Tadžikistano kariai. Armėnija taip pat yra KSSO narė, tačiau savo pajėgų nesiuntė. Sausį Armėnija pareiškė, kad šiemet, esant įtemptiems santykiams su Rusija, KSSO pratybų nerengs.

Rusija penktadienį įtraukė gerbiamą žurnalistą ir vieną iš Nobelio premijos laureatų Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą – šią etiketę valdžios institucijos paprastai naudoja siekdama nutildyti kritikus. Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

Maskva ankstų šeštadienį pranešė, kad Rusija sunaikino tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų povandeninius dronus, kurie taikėsi į okupuoto Krymo tiltą. „Rugsėjo 2 dieną apie 2 val. 20 min.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį priims Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą deryboms Juodosios jūros kurorte Sočyje, pranešė Kremlius. „Pirmadienį Sočyje iš tiesų įvyks derybos“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainoje vaikai penktadienį grįžo į mokyklą, prasidėjus antriesiems mokslo metams per Rusijos invaziją į provakarietišką šalį. Ukrainos švietimo ministerija pranešė, kad beveik per 3,5 mln. moksleivių grįžta mokytis tiek virtualiai, tiek klasėje. Pasak pareigūnų, tiek dideli, tiek mažesni miestai visoje Ukrainoje nuolat atakuojami artilerijos, dronų ir raketų, o tūkstančiai mokyklų buvo apgadintos arba sugriautos.

Rugsėjo viduryje Ukraina turėtų gauti pirmuosius dešimt iš 31 pažadėto „Abrams“ tanko, rašo leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais. Pasak JAV gynybos departamento atstovo spaudai, šie 10 tankų šiuo metu yra Vokietijoje, kur jie baigiami remontuoti. Kai tik jie bus paruošti, jie bus išsiųsti į Ukrainą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budonaovas patvirtino, jog Rusijos kariniam aerodromui Pskove buvo suduotas triuškinantis smūgis iš pačios Rusijos teritorijos. Interviu „The War Zone“ jis pažymėjo, kad du lėktuvai Il-76 buvo visiškai sunaikinti ir dar du buvo stipriai pažeisti. Anot K. Budanovo, bepiločiai atakavo iš anksto numatytas, konkrečias lėktuvų vietas, nes viršutinėje lėktuvų dalyve išdėstyti degalų bakai ir kritinės svarbos sparno konstrukcijos dalys.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas paviešino vaizdo įrašą, kuriame skundėsi JAV sankcijomis jo motinai Aimani Kadyrovai. Jis pareikalavo „kuo greičiau jas atšaukti“. „Greit man atsakykite. Atšaukite sankcijas. Greitai. Ir to, kad jūs įvedėte sankcijas mano motinai, to aš jums neatleisiu. Aš darysiu viską“, – sunkiai dėliodamas mintis, ir jam įprastu stiliumi pridėdamas visur žodelių „don“, kalbėjo R. Kadyrovas.

Rusijos sostinėje jau antrą sykį šią savaitę buvo uždaryti oro uostai. Apie 6 ryto buvo paskelbtas planas „Kovior“ Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio oro uostuose. Vėliau buvo pranešta apie priemiestyje numuštą bepilotį. Planas „Kovior“ Rusijos teisėsaugos įvedamas tuomet, kai danguje pastebimas kažkoks neatpažintas objektas.

Kalinamas buvęs prorusiškų separatistų vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį pareiškė norįs kandidatuoti į Rusijos prezidento postą ateinančiais metais vyksiančiuose rinkimuose ir pažėrė naujos kritikos lyderiui Vladimirui Putinui. 52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepą buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, nes kritikavo Rusijos vadovybę.

Rusijos informacinis kanalas „Mash“ skelbia turintis duomenų, kad iš Baltijos šalių pusės rusų oro gynybos sistemos danguje užfiksavo „neatpažintą skraidantį objektą“. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta, o kiek anksčiau rusų partizanai iš „Rusų savanorių korpuso“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį Rusijos teritorijoje.

Su Rusijos privačia karine kompanija „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas paskelbė Jevgenijaus Prigožino vaizdo žinutę „gerbėjams aptarti jo likvidavimą“. Kanalo teigimu, vaizdo įrašas buvo padarytas likus kelioms dienoms iki J. Prigožino žūties lėktuvo katastrofoje. Vaizdo įrašas „Telegram“ kanale „Grey Zone“ buvo paskleistas rugpjūčio 31-osios naktį.  „Tiems, kurie diskutuoja, ar aš gyvas, ar ne, kaip man sekasi. Dabar savaitgalis, antra rugpjūčio pusė, 2023 metai.

Rusijoje įkalintas teroristas, 2014-aisiais vadovavęs rusų smogikams Ukrainoje ir FSB atsargos karininkas Igoris Strelkovas (Girkinas) pasiruošęs mesti iššūkį Vladimirui Putinui ir sieks dalyvauti 2024-ųjų prezidento rinkimuose, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.

Rusijos oro gynyba, tikėtina, nesugeba efektyviai kovoti su dronais, skelbiama socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime. Naktį į trečiadienį Rusijoje buvo surengta, anot britų žvalgybos, masiškiausia dronų ataka nuo invazijos į Ukrainą pradžios: buvo atakuojami taikiniai Maskvoje, Brianske, Riazanėje ir suduotas smūgis Pskovo oro uostui netoli sienos su Estija.