CNN teigimu, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį 2023 m. skirti 4,98 trilijono rublių (48 mlrd. eurų) „nacionalinei gynybai“.
Tačiau pagal vyriausybės dokumentą, kurį išanalizavo „Reuters“, ši suma padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd. eurų). Tai beveik triskart daugiau, nei Rusija išleido gynybai 2021 m.
Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) Rusijos ekonomikos specialistas Richardas Connolly skaičiuoja, kad Rusijos išlaidos karui 2023 metais gerokai viršys 92,5 mlrd. eurų. Prieš plataus masto invaziją Rusija gynybai išleisdavo apie 3–4 proc. savo metinio BVP, o dabar išlaidos gali siekti 8–10 proc.
Vertinant eurais, iki 2023 m. ši suma siekė iki 277,5 milijardų eurų, sako Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis bendradarbis. Rusijos biudžeto deficitas nuo karo pradžios smarkiai išaugo, iš dalies dėl mažėjančių pajamų iš naftos ir dujų eksporto, taikomų sankcijų ir didelių nuolaidų likusiems pirkėjams.
Rusijos pajamos naftos ir dujų sektoriuje sausio–liepos mėnesiais buvo 41 proc. mažesnės nei per tą patį laikotarpį 2022 m. Tai reiškia, kad valdžia turi skolintis daugiau, o valstybės skola, kuri dabar siekia 14,9 proc. BVP, augs.
„Padidinsime savo skolą, tai yra beviltiška situacija. Turėsime tai padaryti, nes mūsų išlaidos auga“, – praėjusį mėnesį sakė Rusijos Federacijos finansų viceministrė Irina Okladnikova.
„Rusija atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje ji tiesiog negali gyventi su žymiai mažesne naftos kaina. Makroekonominis stabilumas priklauso nuo to, ar naftos kainos išliks esamo lygio“, – CNN sakė „Capital Economics“ atstovas Liamas Peachas.
Karnegio Eurazijos centro Berlyne viešinti bendradarbė Aleksandra Prokopenko sakė, kad Rusija galbūt galės finansuoti karą dar maždaug metus, bet jei jis užsitęs, šalies vyriausybei teks priimti „sunkų pasirinkimą“.
„Kompromisas bus toks, kad jiems reikės didinti mokesčius arba sumažinti infrastruktūros išlaidas, pavyzdžiui, kelių tiesimą ir tiltų priežiūrą, nes karas kainuos vis daugiau“, – CNN sakė ji.
L. Peachas taip pateikia analogišką prognozę. Anot jo, artimiausiu metu Rusijai reikės kamšyti biudžeto deficitą, todėl gali tekti padidinti mokesčius pelningiausiems ūkio sektoriams, tokiems kaip bankai ir energetikos įmonės.
„Didžiausios Rusijos įmonės taps vis labiau pavaldžios valdžiai. Nuolatinio įsipareigojimo siekti karinių tikslų kaina bus Rusijos augimo perspektyvų ir gyvenimo lygio susilpnėjimas“, – prognozavo jis.
