„Mums nereikia 2008-ųjų istorijos pasikartojimo. Mes ir toliau pasirengę spręsti problemas derybų keliu, remiantis JT Chartijos dvasia. Tačiau, jeigu mūsų nerimas įgaus realias linijas – mes nedelsime. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje prisijungimo prie Rusijos idėja vis dar populiari. Ir gali būti įgyvendinta, jeigu jam bus rimtų priežasčių“, – dėstė D. Medvedevas straipsnyje „Argumenty i fakty“ leidinyje.
Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininko, anksčiau daugelį metų ėjusio premjero pareigas D. Medvedevo teigimu, „Vakarams tokia įvykių eiga taptų eiliniu gėdingu fiasko ir dar vienu katastrofišku įtakos netekties įrodymu“.
„2008-aisiais mes sustabdėme puolimą į Tbilisį, kuomet pasiekėme kilusių išorinių grėsmių pašalinimo ir saugumo garantijų. Tačiau dabar situacija aktyviai provokuojama ir vėl – matyt, kad būtų sukurtas eilinis įtampos židinys prie mūsų sienų, kartu su Ukrainos flangu. Vėl kalbama apie galimą Sakartvelo priėmimą į NATO. Lyg užsakius prasidėjo rusofobijos pliūpsniai šioje šalyje“, – rašė D. Medvedevas.
Nepripažintos Pietų Osetijos atstovas Viačeslavas Gobozovas pareiškė, kad „valstybė nori stoti į Sąjungos valstybę su Rusija ir Baltarusija“. Tam, anot jo, tereikia, kad Baltarusija oficialiai pripažintų Pietų Osetiją.
Toks Rusijos valdžios atstovo pasisakymas sulaukė reakcijos Sakartvele. Valdančiosios „Gruzijos svajonės“ frakcijos, kuri siekia palaikyti gerus ryšius su Rusija, atstovas Rati Jonatamišvilis pareiškė, kad D. Medevedevo žodžiai yra „nepriimtini“ ir kertasi su Sakartvelo teritorinio vientisumo principais.
„Mes taikos keliu grąžinsime mūsų žmones ir teritorijas. Tai mūsų pagrindinė žinia mūsų broliams ir seserims abchazams ir osetinams“, – pareiškė jis.
Maskvos remiama, o de facto ir kontroliuojama, Abchazija ir Pietų Osetija su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios. Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Sakartvelo karu, po kurio Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę, o Sakartvelas nutraukė visus diplomatinius ryšius su agresore.
Rusijos pavyzdžiu yra pasekusios tik trys kitos Jungtinių Tautų narės: Nikaragva, Venesuela ir Nauru. Nepaisant to, Rusija tuomet nesulaukė stiprių tarptautinių sankcijų ir išlaikė savo agresyvią retoriką kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu.