abchazija

Rusijos kontroliuojamoje Abchazijoje, jos sostinėje Suchumyje, netyla neramumai: šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento pastato, pralaužė juos skiriančią tvorą, įsiveržė į patį parlamentą ir privertė vyriausybę sustabdyti investicijų susitarimą su Rusija. Jie reikalauja valdžios atsitraukimo. „Astra“ rašoma, kad protestuotojai dienos metu pradėjo mėtyti į teisėsaugos pareigūnus lazdas ir akmenis, taip pat pranešama, kad į minią buvo mėtomi dūminiai užtaisai.

Reti neramumai kilo Rusijos kontroliuojamoje Abchazijos teritorijoje. Lapkričio 11-ąją vietos statytinių valdžiai sulaikius kelis opozicionierius prie pagrindinių sostinės Suchumio valdžios pastatų susirinko minios žmonių. Jie užblokavo ir visus tris pagrindinius išvažiavimus iš miesto. Vietos gyventojai protestavo prieš Rusijos įtakos regione didinimą.

Miegamasis, virtuvė, vonia ir „oranžerija“ su kanapių plantacijomis – socialiniuose tinkluose paviešintas vaizdo įrašas apie kai kurių kalinių laikymo sąlygas „Dranda“ tardymo izoliatoriuje, vieninteliame kalėjime Abchazijos teritorijoje.

Įtakingas Rusijoje politikas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad de facto Rusijos okupuotas Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos „galima prijungti prie Rusijos, jeigu Sakartvelas pasirinktų suartėjimo su Vakarais ir NATO kelią“. „Mums nereikia 2008-ųjų istorijos pasikartojimo. Mes ir toliau pasirengę spręsti problemas derybų keliu, remiantis JT Chartijos dvasia. Tačiau, jeigu mūsų nerimas įgaus realias linijas – mes nedelsime.

Separatistiniame Sakartvelo Abchazijos regione – neramumai. Opozicija sukilo prieš prorusišką regiono prezidentą, ragina jį trauktis, o šis ant kojų sukėlęs pareigūnus ir karius prabilo apie bandomą įvykdyti perversmą. Abchazijos sostinėje Suchumyje protestuotojai per langus lipa į regiono administracijos pastatą. Įtūžusi kelių šimtų žmonių minia reikalauja trauktis prorusišką šalies prezidentą Raulį Chadžimbą.

NATO antradienį paskelbė apgailestaujanti dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Abchaziją, minint devintąsias Rusijos ir Gruzijos karo metines. „Prezidento Putino vizitas į Gruzijos Abchazijos regioną per devintąsias karo metines yra žalingas tarptautinėms pastangoms rasti taikų ir suderėtą susitarimą.

Maskvos kontroliuojamame Gruzijos Abchazijos regione trečiadienį nugriaudėjus keliems sprogimams šaudmenų sandėlyje sužeista apie 60 žmonių, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Nelaimė įvyko kariuomenės sandėlyje Juodosios jūros pakrantėje esančio Primorskojės miestelio sandėlyje, naujienų agentūras informavo regiono sveikatos apsaugos ministras Tamazas Tsachnakija. Po šio incidento 27 žmonės hospitalizuoti. Pasak ministro, tarp sužeistųjų yra 35 turistai iš Rusijos.

Tbilisis griežtai kritikuoja antradienį prasidėsiantį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitą Gruzijos separatistiniame Abchazijos regione ir sako, kad ši kelionė pažeis tarptautinius įstatymus. Gruzijos užsienio reikalų ministras Michailas Džanelidzė žurnalistams sakė, kad šis vizitas yra „provokuojantis žingsnis“. „Tarptautinė bendruomenė vienareikšmiškai palaiko Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gruzijos opozicija surengė daugiatūkstantinį protestą prieš vyriausybės nuolaidžiavimą Rusijai, ir prieš jos tylėjimą, kai Rusija imasi žingsnių prisijungti Abchaziją. Maskva neseniai pasiūlė Abchazijai ir Pietų Osetijai pasirašyti integracijos sutartis, kurios iš esmės reikštų separatistinių teritorijų aneksiją. Gruzijos valdžia vakar dėl to pareiškė protestą ir paragino Vakarus taip pat netylėti.

Gruzija trečiadienį perspėjo Rusiją, kad ši atsisakytų planų integruoti separatistinį Abchazijos regioną, ir pareiškė, kad tai sukeltų naujų saugumo problemų Europoje. Gruzijos prezidentas Giorgis Margvelašvilis paskelbė nepaprastą pranešimą, kai Kremliaus remiamos maištininkų valstybėlės vadovas pirmadienį vietiniam parlamentui pateikė sutarties projektą smarkiai stiprinti Abchazijos ryšį su Maskva. „Tokio susitarimo įforminimas pablogins saugumą Juodosios jūros ir Kaukazo regionuose.

Naktį iš 2014 metų liepos 31 į rugpjūčio 1 dieną Armėnijos pajėgos pabandė įsiveržti į Azerbaidžano teritorijos gilumą. Atremiant šį išpuolį, žuvo nemažai Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų karių. Asociacijos „Lietuva–Azerbaidžanas“ nariai mano, kad ši Armėnijos provokacija lygintina su nesenais „Hamas“ teroristų išpuoliais prieš Izraelį, privertusiais šią valstybę imtis adekvačių atsakomųjų priemonių.

Opozicijos protestuotojai naktį šturmavo Abchazijos prezidentūrą, o šio separatistinio regiono lyderis pareiškė, kad mėginama įvykdyti perversmą, trečiadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tai mėginimas įvykdyti ginkluotą perversmą“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Abchazijos lyderį Aleksandrą Ankvabą. Abchazija yra pripažinta tik Rusijos. Šio regiono sostinė Suchumis yra Juodosios jūros pakrantėje.

Gruzija norėtų atkurti diplomatinius santykius su Rusija, bet negali to padaryti, nes Rusija yra pripažinusi Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, sakė ypatingasis Gruzijos premjero atstovas santykiams su Maskva Zurabas Abašidzė. „Mūsų sprendimas atkurti diplomatinius santykius reikštų, kad mes pripažįstame Abchazijos ir Pietų Osetijos valstybingumą.

Tbilisis neketina atsisakyti savo teritorijos vientisumo mainais į prekybos santykių su Rusija atkūrimą. Tai penktadienį pareiškė Gruzijos integracijos į Europos ir euroatlantines struktūras valstybės ministras Aleksis Petriašvilis, praneša naujienų agentūra "Novosti-Gruzija”. Pasak pareigūno, "prekybos santykiai jokiu būdu nebus dedami ant svarstyklių lėkštės priešais tokį svarbų klausimą kaip Gruzijos teritorijos vientisumo atkūrimas ir šalies deokupacija, jos integracija į NATO ir ES&rd...

Gruzijos parlamento rinkimus laimėjusi opozicijos koalicija „Gruzijos svajonė“ ketina pradėti derybas su Abchazija ir Pietų Osetija nedalyvaujant Rusijos atstovams. Tai sekmadienį Gruzijos žiniasklaidai pareiškė koalicijos lyderio Bidzinos Ivanišvilio patarėjas Giorgis Volskis.

Ketvirtųjų Rusijos ir Gruzijos karo metinių proga netikėtai išsisklaidė dūmų uždanga, slėpusi svarbias šio konflikto detales. Ryškėjantys Kremliaus režimo nesutarimai parodė, kad Rusija šiam karui ėmė rengtis ne jo išvakarėse, kaip teigta anksčiau. Plataus masto parengiamieji darbai pradėti likus daugiau nei pusantrų metų iki Rusijos kariuomenei įžengiant į Gruzijos teritoriją.

Lygiai prieš ketverius metus, 2008 metais, prasidėjo kiek daugiau nei savaitę trukęs Rusijos ir Gruzijos karas, sutelkęs viso pasaulio dėmesį. Šiandien siūlome pažvelgti į konflikto priešistorę ir trumpą paties karo chronologiją. Žaidėjai Gruzija buvo Rusijos dalimi nuo XIX amžiaus pradžios. Po to, kai komunistai atėjo į valdžią 1917 metais, Gruzija paskelbė apie savo nepriklausomybę. 1923 metais Sovietų Sąjunga vėl prisijungė Gruziją.

Gruzijos nacionalinis olimpinis komitetas (NOK) kreipėsi į Londono olimpinių žaidynių rengėjus, reikalaudama pakeisti informaciją apie du Rusijos sportininkus, pateiktą oficialiame olimpiados tinklalapyje. Tai pranešė agentūra „Trend“, remdamasi atitinkamu NOK administracijos laišku. Jame kalbama apie Rusijos olimpinės rinktinės narius – imtynininkus Besiką Kuduchovą ir Denisą Cargušą. Tinklalapyje nurodyta, kad pirmasis yra gimęs Pietų Osetijoje, antrasis – Abchazijoje.

Įsibėgėjus turizmo sezonui, į Kaukazo regioną vykstantiems Lietuvos piliečiams Užsienio reikalų ministerija primena riziką ir pavojus, su kuriais susiduriama, kai pažeidžiant Gruzijos įstatymus vykstama į Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus Gruzijoje.

Abchazijoje – separatistiniame Gruzijos regione – vyksta pirmieji parlamento rinkimai, skelbia „RIA Novosti“. „Abchazijos vidaus reikalų ministerija dabar yra specialiame režime dėl vykstančių parlamento rinkimų. Mes turime pakankamai policijos pareigūnų, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka“, – teigė vidaus reikalų ministras Otaras Checija. 148 kandidatai varžosi dėl 35 vietų parlamente.

Praėjus pusketvirtų metų nuo Pietų Osetijos karo Rusija siūlo Gruzijai atnaujinti diplomatinius santykius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes buvome ir esame suinteresuoti santykių tarp Rusijos ir Gruzijos tautų stiprinimu“, – penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius. Maskva, anot jo, pasirengusi abipusiam vizų režimo panaikinimui, jei Gruzija garantuos rusų, kurie lankysis šalyje, saugumą.

Trečiadienio rytą pasikėsinta į Abchazijos prezidentą Aleksandrą Ankvabą. Apšaudžius prezidento automobilių koloną, žuvo jo asmens sargybinis, pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „RIA Novosti“. Liudininkų teigimu, prezidento automobilių kolona buvo apšaudyta iš granatsvaidžio ir kulkosvaidžio. Vienas automobilis visiškai išdegė. Kiti šaltiniai teigia, kad kelyje, kuriuo važiavo automobiliai, sprogo mina. A. Ankvabas jau yra išgyvenęs ne vieną išpuolį.

Gruzijos užsienio reikalų ministerija antradienį pasmerkė Rusiją dėl balsavimo punktų atidarymo Abchazijoje ir Pietų Osetijoje per sekmadienį vykusius Rusijos parlamento rinkimus, praneša „RIA Novosti“. Rusija surengė Valstybės Dūmos rinkimus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje „nelegaliai, pažeisdama esminius tarptautinės teisės principus, be Gruzijos valdžios pritarimo“, teigė ministerija. Rusijos centrinė rinkimų komisija nuo Gruzijos atsiskyrusiose teritorijose atidarė 12 rinkimų punktų.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad yra pasiruošęs skirtis su savo kūno dalimis manais už prarastas šalies teritorijas (Abchazija ir Pietų Osetija). M. Saakašvilis taip teigė per šalies vyriausybės posėdį. Savo pasiūlymą prezidentas adresavo Rusijos valdžiai, primindamas, kad iš Rusijos pusės yra sulaukęs tam tikrų nepadorių grasinimų, praneša Lenta. „Jie nori pakarti Gruzijos lyderius už tam tikros vyriško kūno dalies.

Diskusijos tarp Rusijos ir Abchazijos de facto valdžios dėl sienų ribų nustatymo yra neteisėtos, trečiadienį pareiškė Gruzijos užsienio reikalų ministerija, praneša „RIA Novosti“. Šiuo metu tarp Rusijos ir Abchazijos vyksta trečias derybų etapas dėl Abchazijos sienų nustatymo ir pajūrio ribų apibrėžimo sostinėje Suchumyje. „Vienintelė pusė, su kuria turėtų būti aptartos Gruzijos valstybės sienų ribos, tai – Gruzijos centrinė valdžia, - teigė Gruzijos užsienio reikalų ministerija.

Gruzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį oficialiai pareiškė, jog Rusija nedelsiant turi sustabdyti „Gruzijos nedalijamų teritorijų“ – Abchazijos ir Pietų Osetijos – okupaciją, praneša „RIA Novosti“. Rusija 2008 metais po penkias dienas trukusio karo su Gruzija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Karas prasidėjo, kai Gruzija bandė susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę. Dauguma šalių pasmerkė tokį Rusijos sprendimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį patvirtino sutartis, dėl kurių su Abchazija ir Pietų Osetija buvo susitarta praėjusiais metais. Remiantis jomis, Maskva galės dislokuoti savo kariuomenės bazes šiose respublikose. Pagal sutartis, Rusija 49 metus turės teisę naudotis savo karinėmis bazėmis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tačiau šis terminas gali būti pratęstas dar 15 metų.

Prieš trejus metus vykęs Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karas destabilizavo šalį, kuri sekė trijų Baltijos valstybių pavyzdžiu: siekė modernizuoti ir demokratizuoti valstybę ir tapti euroatlantinių organizacijų nare. Gruzija neteko penktadalio savo teritorijos, o jos planai prisijungti prie NATO artimiausiu metu sunkiai tikėtini.

Priešlaikinių rinkimų, vykusių rugpjūčio 26-ąją nuo Gruzijos atsiskyrusioje Abchazijoje, rezultatai nieko nenustebino. Gal tik atkreipė dėmesį tai, kad jie buvo surengti lygiai po trejų metų, kai Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę po 2008 m. rugpjūčio pradžioje vykusio penkių dienų karo su Gruzija. Tai buvo dar vienas Maskvos padėtas taškas, kad ji niekuo šiuose rinkimuose nerizikuoja.

Penktadienį Abchazijoje - separatistiniame Gruzijos regione - surengtus prezidento rinkimus laimėjo Aleksandras Ankvabas, surinkęs 54,86 procento balsų. Tai šeštadienį pranešė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Batalas Tabagua. Už pagrindinį A. Ankvabo varžovą - Abchazijos ministrą pirmininką Sergejų Šambą - balsavo 21,04 procento rinkėjų.

Pirmadienį vyko mitingas-piketas prie Rusijos ambasados. Jau trečius metus rugpjūčio 8-ąją,  organizuojamas piketas skirti išreikšti protestui prieš Pietų Osetijos karą Gruzijoje. Piketo metu vyko  simbolinė akcija. Protestuodami prieš Rusijos karinės galios demonstravimą bei iš prancūzų nusipirktą „Mistral“ karo laivų technologiją, renginio dalyviai kūdroje priešais Rusijos ambasadą paskandino simbolinį karo laivą.

Rusijos tyrimų komiteto vadovas Vladimiras Markinas pirmadienį pranešė, kad Gruzija atsisakė bendradarbiauti su Rusija tiriant dviejų šalių karą 2008-ųjų rugpjūtį, informuoja „RIA Novosti“. „Nepaisant pakartotinių teisinės pagalbos prašymų, Gruzijos teisingumo ministerijos aukščiausiojo prokuroro kanceliarija dėl nepatvirtintų priežasčių atsisakė bendradarbiauti su Rusijos teisėsauga“, - sakė V. Markinas.

Kai visas pasaulis nerimavo, ar Amerika paskelbtų „techninį defoltą“, JAV senatoriai susėdo ir priėmė rezoliuciją, kad Rusija buvo okupavusi Abchaziją ir Pietų Osetiją. Ir tai  padarė ne eilinę dieną, o  praėjus trejiems metams po Rusijos invazijos į Gruzijos teritoriją. Viena minėto dokumento priėmimo iniciatorių tapo buvusi Europos reikalų pakomisės pirmininkė Jeanne Shaheen.

Rusijos derybų dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) delegacijos vadovas Maksimas Medvedkovas paskelbė Ženevoje, kad derybos turi būti užbaigtos šių metų gruodžio 14–16 dienomis. O Rusijos premjeras Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Europos Komisijos pirmininkus Jose Manueliu Barroso paragino derybas paspartinti. Tačiau, rašo laikraštis „Komersant“, pagrindinė kliūtis Rusijos prisijungimo prie PPO kelyje taip ir nepašalinta – derybos su Gruzija stringa.

Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas mirė Maskvoje po plaučių operacijos, skelbia „RIA Novosti“. Maskvos ligoninėje gegužės 21 dieną operuotas 62-ejų prezidento dešinysis plautis. Po operacijos gydytojai teigė, kad S. Bagapšo būklė patenkinama. Anksčiau šią savaitę prezidento plaučiai nustojo veikti ir reikėjo prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą. Šeštadienį, anot gydytojų, prasidėjo kitų organų komplikacijos, ir prezidento gyvybės išgelbėti nebebuvo galima.

Iš Rusijos į Abchaziją deportuotas „įteisintas vagis“ Merabas Bachija (48 m.), pravarde Bacha Bacha. Šis nusikaltėlis yra išdrįsęs mesti savotišką iššūkį posovietinėse šalyse vienam įtakingiausių „įteisintųjų vagių“ – Aslanui Usojanui, pravarde Senis Chasanas. „Įteisino vagį“ Suchumio gyventojas M. Bachija buvo sulaikytas šių metų balandžio 22-ąją kaip pažeidęs laikino apsigyvenimo Rusijoje taisykles.

Abchazija paprieštaravo Rusijos pasiūlytam variantui dėl pasienio demilitarizacijos ir demarkacijos, pranešė „Lenta.ru“. Suchumis nesutinka su tuo, kad Rusijos projekte Abchazijai priklausanti Aibos kaimo dalis priskiriama Rusijos teritorijai, pareiškė Abchazijos parlamento vicepirmininkė Irina Agrba. „Abchazija su laiku traukėsi ir traukėsi, dėl to teritoriniai klausimai Abchazijos visuomenei yra labai skausmingi. Tai dar vienas mūsų pasitikėjimo ir draugiškų santykių išbandymas.

Rusija tiekė ginklų separatistinėms Pietų Osetijos kovotojų pajėgoms ir tokiu būdu privedė prie Gruzijos įvykdytos Pietų Osetijos atakos 2008 metų rugpjūtį, skelbia „WikiLeaks“. Diplomatiniuose dokumentuose taip pat teigiama, kad Kremlius susijęs su raketų atakomis ir pasikėsinimais nužudyti.

Prieš dvejus metus, 2008 m. rugpjūčio 26 d., Rusija, pajutusi savo jėgą po „pergalingo“ penkių dienų karo prieš Gruziją ir apatiškos Vakarų reakcijos į tai, leido sau įgyvendinti dar vieną politinę avantiūrą. Tądien Maskvoje oficialiai pripažinta separatistinių Gruzijos teritorijų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepriklausomybė. Nors šis žingsnis primena avantiūrą, vargu ar tai buvo spontaniškas sprendimas. Maskva žinojo, ką daro.

Abchazijos valdžios pareigūnai penktadienį griežtai sukritikavo JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pasisakymą, kuriame ji ragina iš Abchazijos ir Pietų Osetijos išvesti Rusijos karius. „Mes ir toliau raginsime Rusiją nutraukti Gruzijos teritorijų okupaciją, išvesti karius ir paisyti kitų 2008 metų paliaubų sutarties įsipareigojimų“, – trečiadienį kalbėjo H. Clinton.

Abchazijos mieste Gudautoje penktadienį buvo apšaudytas pastatas, kuriuo vietos musulmonai naudojasi kaip mečete. Per incidentą žuvo vienas ir buvo sužeisti du Abchazijos musulmonų religinės valdybos atstovai. Nežinomi asmenys atvažiavo automobiliu "Volkswagen Touareg" ir ėmė šaudyti į ten stovėjusius musulmonų bendruomenės atstovus. Pasak mačiusiųjų, šaudė du žmonės. Užpuolikams pavyko pasprukti. Vėliau jų mašina buvo rasta sudeginta prie vieno Gudautos rajono kaimų.

Nuo karo Gruzijoje prabėgus dvejiems metams, šį nesantaikos įkaitintą Kaukazo regioną aplankė ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ir buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, o liepą Tbilisyje viešėjo JAV valstybės  sekretorė Hillary Clinton.

Rusija Abchazijoje dislokavo pirmą oro gynybos sistemą  S-300.  Rusų oro gynybos pajėgų vado A.Zelino teigimu  oro gynybos sistema dengs tiek Rusijos karinę bazę, tiek visą Abchaziją. Gruzijos  šis veiksmas pavadintas „okupuotų teritorijų militarizavimu". Abchazijos ministras pirmininkas patvirtino dislokacijos  faktą pridurdamas, kad  dislokuoti kariniai įrenginiai skirti ne pulti, o ginti respublikos sienas.

Šeštadienį oficialius vizitus Nikaragvoje ir Venesueloje ketina surengti Pietų Osetijos ir Abchazijos prezidentai. Šios dvi Lotynų Amerikos šalys yra pripažinusios šių separatistinių regionų nepriklausomybę. Pranešama, kad Eduardas Kokoity ir Sergejus Bagapšas ketina sudaryti draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su šiomis šalimis. „Tai pirmasis draugiškas aukščiausio lygio vizitas. Delegaciją sudaro Abchazijos vyriausybės pareigūnai bei verslininkai.

Rusai neskuba ilsėtis Abchazijoje, - apgailestauja šalies naujienų portalai. Manyta, kad šioje separatistinėje respublikoje šią vasarą ilsėsis du milijonai rusų, tačiau viltys pasiekti šį skaičių vis labiau žlunga. Ekspertų teigimu, Abchazijos turizmui koją kiša ilgas atstumas nuo Sočio oro uosto, aukštos leidimų kainos ir prastas klientų aptarnavimas.

Kijevas neketina svarstyti Abchazijos, Pietų Osetijos ar Kosovo nepriklausomybės klausimo, patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka per savo viešnagę Lietuvoje. "Pietų Osetijos, Abchazijos, Kosovo pripažinimų klausimų mūsų darbotvarkėje nėra", - sakė K. Hryščenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Tarptautinio pripažinimo siekianti Abchazija, kurią kol kas pripažino tik Rusija, Nikaragva, Venesuela ir Nauru, gyvena įprastą gyvenimą. Tiesa, iš šalies tokia kasdienybė atrodo tarsi kelionės laiko mašina į praeitį iliustracija.

Rusija neturi jokių planų kurti naujas karines bazes užsienyje, teigia Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas, kuris cituoja šalies gynybos ministrą. „Jis (gynybos ministras, red. past.) teigė, kad tai yra prabanga. Mes jau dabar užsienyje turime 4 karines bazes. Papildomų bazių kūrimas būtų per didelė našta“ - teigė V. Ozerovas. Kirgizijoje Rusija turi savo karinių oro pajėgų bazę, kuri yra už 20 kilometrų nuo sostinės Biškeko.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad valstybės teritorinio vientisumo pažeidimas yra įstatymams prieštaraujantis veiksmas ir dėl to jis nesirengia pripažinti separatistinių valstybių nepriklausomybės. Per spaudos konferenciją, skirtą jo prezidentavimo šimtadieniui paminėti, jis pareiškė, kad niekada nepripažino ir nesirengia pripažinti Kosovo, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės.