Rusija

Su Turkijos vėliava plaukiojantis komercinis krovininis laivas „Kafkametler“ susidūrė su jūrine mina Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų, skelbia „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais.   Pranešama, kad laivas buvo apgadintas nežymiai, įgula nenukentėjo.  Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovės „Ambrey“ duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį 9:20 val., 11 jūrmylių į šiaurę nuo Sulinos miesto Rumunijoje.  „Laivas trumpam išmetė inkarą, kad įvertintų žalą.

Ukrainos žiniasklaida penktadienio popietę skelbia, kad šalia laikinai okupuoto Mariupolio buvo girdėti sprogimai. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad sprogimus sukėlė Rusijos oro gynybos darbas. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos oro gynyba, kaip manoma, numušė savo lėktuvą.   Pasak Ukrainos leidinių, lėktuvas buvo numuštas netoli laikinai okupuoto Mariupolio.   Pažymima, kad lėktuvo pilotas išgyveno. Apie tai skelbia ir P. Andriuščenka.

Laikinai okupuotame Melitopolyje „nežinomos moterys“, kaip įtariama, rusų kariams pardavė naminės degtinės, kuri, vėliau paaiškėjo, buvo užnuodyta, skelbia Ukrainos leidinys UNIAN, remdamasis vietiniu „Telegram“ kanalu „RIA Melitopol“.  Skelbiama, kad mirė 11 „samanę“ gėrusių okupantų. Incidento priežastis tiria okupacinė Rusijai pavaldi policija.

Rusijos įstatymų leidėjai svarstys, ar atšaukti pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, penktadienį sakė Valstybės Dūmos pirmininkas. Žemųjų parlamento rūmų pirmininko Viačeslavo Volodino pareiškimas pasirodė po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įspėjimo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, nes šios sutarties nėra ratifikavusios Jungtinės Valstijos.

Rusijos valdžia nuolat skleidžia neįtikėtinas sąmokslo teorijas, siekdama klaidinti savo gyventojus dėl tariamo Vakarų amoralumo. Po fantastinių istorijų apie „kiborgus ukrainiečių karius“ ir „genetiškai modifikuotų uodų“, platinama istorija apie tai, kaip Ukraina pardavinėja vaikus „Coca Cola“ bendrovei. „Mūsų kariai, užėmę Sviatogorską, aptiko vaikų namuose vaikų pardavimo dokumentus. Yra nuorodos į britų privačias karines bendroves.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad šalis sėkmingai išbandė eksperimentinę branduolinį variklį turinčią sparnuotąją raketą, ir perspėjo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą. Kalbėdamas užsienio politikos ekspertų forume V. Putinas paskelbė, kad Rusija iš esmės baigė kurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ bei pradės jas gaminti.

Vakarinėje Rusijos dalyje esančioje Pskovo srityje pora peiliu subadė 42-ejų vietos Nepilnamečių reikalų tarnybos darbuotoją, nepadėjo ir šalia buvę policijos pareigūnai. Porą pavyko sugauti tik vėliau, besislepiančią netoliese gyvenvietės esančioje pelkėje, ginkluotus šaunamuoju ginklu ir šakėmis.

„Wagner“ palaikantys informaciniai šaltiniai „Telegram“ išjuokė Rusijos prezidento ketvirtadienį pateiktą versiją apie Jevgenijaus Prigožino žūtį. Rusijos prezidentui išreiškus apgailestavimą dėl „neatliktos narkotikų ekspertizės“, J. Prigožino šalininkai ironizavo ir neigė kaltinimus jų mirusiam vadui. V. Putinas savo komentaro metu netiesiogiai apkaltino J. Prigožiną vartojus narkotikus ir susisprogdinus lėktuve.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie tai, kad šiandieną pagrindinė Ukrainos žinia pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti.   „Mūsų pagrindinė žinia šiandieniniam pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti. Ir tik dabar, tik Ukrainoje, galima išlaikyti šią principinę moralinę poziciją. Bet visi kartu!“ – vaizdo pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus.  Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. „Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atsižvelgiant į lėtą atsakomojo puolimo sausumoje tempą, Ukraina sugebėjo pasiekti daug reikšmingesnių laimėjimų jūroje, kurių visuomenė iš esmės nepastebėjo. Apie tai rašo britų leidinys „The Guardian“, analizuodamas atakas prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme.  „Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.

Pasaulis turi suprasti, kad branduolinis šantažas, kurio Maskva periodiškai griebiasi, jau yra branduolinio ginklo panaudojimas, Ukrainos radijui kalbėjo Tarptautinio Ukrainos pergalės centro įkūrėja, Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk.   „Rusija jau naudoja branduolinius ginklus, viešai sakydama, kad tai daro. Ši įbauginimo priemonė jau yra branduolinio ginklo naudojimas. Visas pasaulis kalba apie branduolinio eskalavimo grėsmę.

Netoli Bachmuto pastebimi „Wagner“ samdiniai, tačiau jų fronte tėra iki 600 karių, todėl tai nebėra rimta jėga, kuri galėtų paveikti situaciją mūšio lauke, sako Ukrainos karybos ekspertas Sergejus Grabskis.  „Šiam vienetui, jau tapusiam istoriniu eksponatu, skiriame daug laiko, nes būtent mūsų aktyvių veiksmų ir Bachmuto gynybos operacijos vykdymo dėka „Wagner“, kaip atskiras kovinis vienetas, tapo pėstininkų kovos vienetu. Rusijos okupantai buvo sunaikinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją dalyvauja Sankt Peterburge vykstančiame kasmetiniame „Valdai“ forume. Kaip ir ankstesnėse savo kalbose, jis pažėrė kaltinimų Vakarams ir pareiškė, jog konfliktas vyksta dėl „naujos pasaulėtvarkos“. Dalis Vakarų analitikų ir politikų jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos keliama grėsmė nėra tik Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Grozos gyvenvietę, Charkivo srityje. Ukrainos specialiosios tarnybos pateikė daugiau detalių apie kruviną ataką.   Skelbiama, kad atakos metu žuvo 51 žmongus, tarp kurių buvo ir 6-metis berniukas. Grozos gyvenvietėje viso gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių.  Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, pirminiais duomenimis, į parduotuvę ir kavinę pataikė „Iskander“ raketa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija 2028 metais gali pulti kitas šalis, tarp jų – ir Baltijos šalis. „Rusija dabar svarsto įvairius ateinančių metų scenarijus. Vienas iš jų yra ypač pavojingas.

Rusijos karinis jūrų laivynas įkurs bazę Sakartvelo separatistinio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje, ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidai pranešė nepriklausomu pasiskelbusio, bet daugumos šalių nepripažįstamo regiono vadovas. „Pasirašėme susitarimą, ir artimiausiu metu Ochamčirės rajone bus nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas“, – Rusijos laikraščiui „Izvestija“ sakė separatistinės Abchazijos lyderis Aslanas Bžanija.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

Rusijos miestas Kurskas trečiadienį liko be elektros. Rusijos Federacija Ukrainą kaltina surengus išpuolį bepiločiais orlaiviais, kurie atakavo infrastruktūros objektus. Rusų duomenimis, bepiločiai orlaiviai vienu metu atakavo tris Rusijos Federacijos Kursko srities rajonus. Per išpuolį buvo atakuoti infrastruktūros objektai Sudžansko, Kerenevskio ir Gluškovskio rajonuose. „Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo infrastruktūros objektus Sudžansko, Korenevskio, Gluškovskio rajonuose.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad okupantai ruošiasi galimam Krymo tilto sunaikinimui, nes paskutiniu metu rusai pradėjo tobulinti ir rengti naujas geležinkelio linijas laikinai okupuotose teritorijose.   Pasak karo eksperto, Rusija suvokia, kad Ukraina gali prasibrauti per pietinį frontą ir pasiekti šiaurinę Azovo sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi daug draugų Europoje, tačiau savo pozicijos tokie žmonės garsiai nereiškia ir tai nutyli, skelbia propagandinė Rusijos naujienų agentūra TASS.   Pasak V. Putino, Vakaruose yra daug „tradicinių vertybių“ šalininkų, tačiau jie elgiasi tyliau nei oponuojanti pusė. Kaip ir dera Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas savo komentare kalbėjo apie draugus, kuriuos reikia gelbėti nuo supuvusių Vakarų.

Rusija dalį Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno iš nuolat Ukrainos pajėgų atakuojamo Sevastopolio perkelia į Novorosijską Krasnodaro srityje, skelbia UNIAN, cituodami „Meduza“.  Analitikas MT Andersonas spalio 2 dieną pasidalino „Planet Labs“ palydoviniais vaizdais, kurie rodo, kad dvi fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“, taip pat trys povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai buvo perkelti į Novorosijską.

JAV perdavė Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šovinius, o tai gali padėti Ukrainos kariuomenei, kuri turi kritinį amunicijos trūkumą, skelbia CNN.   Trečiadienį JAV centrinė vadovybė paskelbė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau perdavė daugiau nei milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.  „Vyriausybė įgijo nuosavybės teisę į šiuos ginklus 2023 m. liepos 20 dieną“, – sakoma pareiškime.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Razmanas Kadyrovas ėmė viešai ginti Rusijos propagandistę Margaritą Simonian, kuri pasidalijo šokiruojančia mintimi, kad Rusijai virš Sibiro reikėtų susprogdinti termobranduolinę bombą, taip „pamokant“ Vakarus ir atjungiant viso pasaulio elektroniką.   Dėl tokių M. Simonian žodžių net pačioje Rusijoje kilo pasipiktinimas ir buvo kreiptasi į teisėsaugą, tačiau Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ėmė ją ginti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas deda visas pastangas, kad per ateinančius kelis mėnesius šalis būtų aprūpinta kuo didesniu kiekiu oro gynybos sistemų. „Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis. „Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis.

Ukraina nurodė, kad trečiadienio naktį Belgorodo pasienio regione smogė Rusijos oro gynybos sistemai. Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai kaltina ukrainiečių pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir apšaudymų. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė strateginei oro gynybos sistemai netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Vienas iš pagrindinių Rusijos propagandos veidų Margarita Simonian šokiravo net ir pačius rusus, paraginusi „kur nors virš Sibiro susprogdinti termobranduolinę bombą, kad visame pasaulyje elektronika atsijungtų“. Dėl tokių jos viešų pasvarstymų net ir pačioje Rusijoje buvo kreiptasi ir į teisėsaugą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos. Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Kremliaus paskirtas okupuotos Zaporižios srities Ukrainoje „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis atvirai paragino Rusiją įsiveržti į Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Šios invazijos tikslas, kaip interviu „RIA Novosti“ sakė J. Balickis, turėtų būti Rusijos imperijos iki 1917 m. atkūrimas. „Kai bolševikų perversmas supurtė Rusijos imperiją ir pasuko jos vystymąsi kitu keliu, ji prarado daug savo pavaldinių.

Rusijoje kilus skandalui dėl Ramzano Kadyrovo spjūvio ant šalies įstatymų ir teisingumo teisėsaugininkai buvo priversti formaliai pradėti tyrimą. Kremliaus statytinio Čečėnijoje sūnus vasarą sumušė Grozne įkalintą 19-metį rusą, kuris sudegino Koraną. Po mėnesį trukusio tyrimo Grozno policija atsisakė kelti bylą, nes Adamui Kadyrovui tėra 15 metų ir baudžiamoji byla už tokį nusikaltimą jam negali būti keliama.

Rusijos vadai kalinių kuopos „Štorm-Z“ karius puolimo metu naudoja kaip patrankų mėsą, skelbia „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos kariuomenėje.  Pasak vieno neįvardyto rusų kario, dalyvavusio mūšiuose prie Bachmuto, Rytų Ukrainoje, jo vadas kartą jam įsakė palikti „Štorm-Z“ karius ir leisti jiems mirti. Jis tvirtina įsakymui nepaklusęs. „Jei komendantai pagauna žmogų, kuriam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nedelsdami siunčia juos į „Štorm-Z“, – tvirtino karys.

Rusijos teismas trečiadienį už akių skyrė pusdevintų metų kalėjimo bausmę buvusiai valstybinės televizijos žurnalistei Marinai Ovsianikovai, kuri per tiesioginę transliaciją protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Ji pripažinta kalta esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Maskva antradienį išsikvietė Moldovos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl esą politiškai motyvuoto žiniasklaidos rusų kalba persekiojimo šioje provakarietišką užsienio politiką vykdančioje šalyje. Rugsėjo viduryje Kišiniovas išvarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ biuro Moldovoje vadovą, apkaltinęs šią agentūrą skleidžiant propagandą ir dezinformaciją.

Dvi pagrindinės grėsmės, kurias įžvelgia NATO, yra Rusijos Federacija ir teroristinės grupuotės. Būtent todėl šiemet Vilniuje vykusiame Šiaurės Atlanto Aljanso viršūnių susitikime buvo patvirtinti regioniniai planai suvaldyti ir apsiginti nuo šių grėsmių. Kaip antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris, ankstesniame viršūnių susitikime Madride NATO lyderiai nusprendė padidinti karių skaičių rytiniame flange.

Nematant karo Ukrainoje pabaigos, Vakarų politikai ir visuomenė pamažu praranda norą paremti ukrainiečius daugiau nei mosuojant mėlynai geltonomis vėliavomis Europos miestų gatvėse, britų leidinyje „The Guardian“ rašo politikos apžvalgininkė Gabi Hinsliff.  Žurnalistė pastebi, kad pradinį emocinį pakilimą ir pasirengimą bet kokia kaina padėti Ukrainai išgyventi dabar keičia „kažkoks keistas viešas stuporas (sąstingis, – red. past.

Antradienio vakarą pranešama apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolyje.   Apie neramumus praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamiesi vietiniais „Telegram“ kanalais.   Skelbiama, kad Sevastopolyje aidi oro pavojaus sirenos, buvo sustabdytas oro ir sausumos viešasis transportas.   Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė Ukrainos paleistą raketą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs ilgalaikiam karui su Ukraina, sako britų politologas bei konsultacinės įmonės „Mayak Intelligence“ vadovas Mark Galeotti.  Pasak eksperto, „amžinasis karas“ šiuo metu yra V. Putino tikslas, rašoma Ukrainos leidinyje UNIAN.  „Tai skamba kaip niūri perspektyva, bet V. Putino požiūriu tai turi ir aiškių pranašumų“, – sakė M. Galeotti.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino pagrindinius savo sąjungininkus koordinuoti paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento administracija nurodė, kad jis kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO vadovais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre.

Rusijos valdžiai nacionalizavus „Carlsberg Group“ priklausiusią „Baltika“ gamyklą, vieni didžiausių pasaulyje alaus gamintojų pateikė savo atsaką: uždraudė naudotis jos valdomais prekės ženklais Rusijoje, įskaitant ir rusiškus „Baltika“ ar „Žiguli“, ir suteikė laiko iki 2024-ųjų balandžio išparduoti jau pagamintą produkciją.

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą. Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas teigia, kad atakos iš Baltarusijos pusės rizika vis dar išlieka, nes Rusijai lojalios šalies teritorijoje Kremlius ir toliau telkia karinę techniką.  „Ir šiandien prie mūsų šiaurinių sienų taip pat dislokuotos karių grupės. Ten stiprinama oro gynyba, taip pat įvairių tipų užtvarai, tarp jų ir minos. Galima tikėtis visko“, – Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo J. Ignatas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Armėnija neturi alternatyvos Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tai pareikšta išaugus įtampai tarp tradicinių sąjungininkių. „Manau, kad dauguma žmonių Armėnijoje supranta, kad KSSO priemonės yra visiškai nepakeičiamos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Armėnijos pusė neturi nieko geresnio už šiuos mechanizmus, esame tuo įsitikinę“, – pridūrė jis.

Visoje Rusijos Federacijoje antradienį vyksta pratybos, kurių metu imituojamas civilių gyventojų evakavimas branduolinio karo metu. Apie pratybas skelbia rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Rusijos Federalinės vartotojų teisių apsaugos ir žmonių gerovės priežiūros tarnybos vadovės Anos Popovos įsakymu.

Norvegija tapo paskutine su Rusija turinčia sausumos sieną Europos valstybe, kuri paskelbė apie prisijungimą prie sankcijų Rusijai 11-ojo paketo. Jis numato ir galimybę šalims riboti Rusijoje registruotų automobilių judėjimą ES teritorijoje. Norvegija, kuri, nors ir nėra Europos Sąjungos šalis, tačiau priklauso Šengeno zonai, taip pat prisijungė prie naujojo sankcijų Rusijai paketo. Nuo spalio 3-osios Rusijoje registruotos transporto priemonės negalės patekti į šalį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo agresyvias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir pabrėžė, kad didins spaudimą V. Putinui tam, kad jis suvoktų savo logikos klaidingumą. V. Scholzas atkreipė dėmesį, kad V. Putino pasaulėžiūra leidžia jam bet kaip perbraižyti Europos žemėlapį, brėžiant linijas pagal principą: „šitai jūsų, šitai mūsų“. Tačiau taip būti neturėtų, pirmadienį kalbėdamasis su Vokietijos miesto Hamburgo gyventojais kalbėjo O. Scholzas.

Ramzano Kadyrovo dukra Aišat buvo netikėtai paskirta Čečėnijos vicepremjere. Nenorėjęs, kad tai atrodytų, kaip eilinis jo giminaičių kišimas į valdžios postus, R. Kadyrovas teisinosi, jog dukrą į viceministrus pasiūlė Čečėnijos parlamento pirmininkas, o jis pats tam tik pritarė. 2020-ųjų rugsėjį, tuomet dar 22-ejų Aišat Kadyrova, vos pabaigusi ekonomikos mokslus Čečėnijos valstybiniame universitete, išsyk buvo paskirta Kultūros viceministre. Dar po metų ji jau tapo Kultūros ministerijos vadove.

Rusijos dalinio „Štorm Z“ instruktorius pranešė, kad Rusijos Gynybos ministerija nušalino generolą leitenantą Andrejų Syčevojų nuo vadovavimo puolimui Bachmuto kryptimi. Toks sprendimas priimtas dėl prasto generolo pasirodymo.

Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotojams buvo liepta likviduoti kartu su kariniu sraigtasparniu į Ukrainą pabėgusį pilotą Maksima Kuzminovą.

Rusijos mieste Rostove prie Dono netikėtai užsiliepsnojo sandėliai ir padėklai atvirame plote priešais juos. Atsakomybę už gaisrą prisiėmė pogrindinis rusų judėjimas SKREPAČ, kurio šūkis – „Už laisvą Rusiją be Putino“. Rusų partizanai, kurie apie surengtą išpuolį pranešė „Telegram“, tvirtina, kad sandėlyje buvo Rusijos kariuomenės karinių uniformų atsargos. „Kalba SKREPAČ. Rostovas prie Dono. Viskas, ką paruošėte karui, sudegs.