Rusija

Rusijoje, Rostove prie Dono, kilo didžiulis gaisras.   Apie gaisrą praneša tiek propagandinė Rusijos žiniasklaida, tiek Ukrainos leidiniai.   Propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“ praneša, kad gaisras kilo pramoninėje miesto teritorijoje, kur stovi sandėliai. Skelbiama, kad gaisras toks didelis, kad liepsnos matomos iš įvairių miesto teritorijų. Gaisras jau apėmė 300 kv.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį piktai sureagavo į milijardieriaus Elono Musko socialiniame tinkle „X“ paskelbtą įrašą, kuriame pašiepiamas prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinis raginimas Vakarams suteikti Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą kovai su Rusijos invazija. E. Muskas teikia Ukrainai „Starlink“ palydovines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios su rusų pajėgomis kovojančiai kariuomenei, tačiau kai kurie kritikuoja jo pareiškimus dėl karo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“ tebėra vienintelis galiojantis dokumentas, galintis vesti į tvarią ir teisingą taiką, todėl ES yra pasirengusi dirbti pagal šį planą, kad užtikrintų plačią tarptautinę paramą.   Apie tai J. Borrellis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

Kremlius ir toliau bando sujungti laikinai okupuotas Ukrainos žemes su žemynine Rusija. Paskelbtos palydovo nuotraukos rodo, kad Rusija tiesia naują greitkelį iš Rostovo prie Dono į okupuotą Mariupolį.   UNIAN praneša, kad apie tai skelbia „Radio Liberty“, kurie remdamasis planet.com 2023 m. spalio ir 2022 m. spalio mėn. palydovinių vaizdų palyginimu.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugelis stebėjosi, kodėl Rusija pradėjo šį karą, o vėliau kilo klausimas, kodėl Kremlius vis tiek atkakliai stengėsi, nepaisant didelių aukų mūšio lauke bei didelių strateginių klaidų.  1990-1992 metais KGB vadovavęs Jevgenijus Savostjanovas amerikiečių politiniame leidinyje „The Hill“ sako, kad prieš karą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė 5 klaidingus skaičiavimus, kurie iš esmės nulėmė okupantų nepasisekimą.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąkart šiais metais paskelbė gamtinių dujų gavybos ir tiekimo duomenis, kuriuos iki 2022-ųjų pabaigos skelbdavo mažiausiai kartą per mėnesį – gavyba pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 24,7 proc. iki 179,45 mlrd. kubinių metrų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Rusija ruošiasi išbandyti arba jau išbandė eksperimentinę sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kurios teorinis skrydžio nuotolis siekia daugiau nei 3 000 km, „Burevestnik“. Apie tai praneša „The New York Times“. Palydovinės nuotraukos ir iš oro užfiksuoti duomenys rodo, kad Rusijos Federacija atokioje bandymų aikštelėje Arktyje arba ruošiasi bandymas, arba juos jau atliko.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad populistinės „Smer-SD“ partijos, savaitgalį Slovakijoje laimėjusios visuotinius rinkimus, negalima vadinti prorusiška. „Iš tikrųjų mes susiduriame su situacija, kai bet kuris politikas, linkęs galvoti apie savo šalies suverenitetą ir ginantis savo šalies interesus, yra laikomas prorusišku. Tai absurdas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusų pilotas, kartu su šeima atostogaudamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), nusprendė nebedalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą ir pasiduoti Jungtinėms Valstijoms. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“. Kanalo teigimu, Rusijos gvardijos aviacijos eskadrilės karininkas, vyresnysis leitenantas Gavričenka (šaukiniu „Gavr“) rugsėjo pabaigoje išvyko atostogauti į Dubajų, JAE, ir ten pasidavė amerikiečiams – nuvyko į JAV ambasadą.

Latvijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad stiprėjant Rusijos konfrontacijai su Vakarų valstybėmis, didės ir Rusijos Federacijos agresyvių operacijų Latvijoje rizika. Apie tai latvių žvalgai skelbia praėjusią savaitę parlamente patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo koncepcijoje, rašo Delfi.lv.

Šveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui. Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltę visuomenės akyse. Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančią reguliariąją kariuomenę, kariuomenė ir samdinių grupuotė „Wagner“ gausiai verbuoja karius iš Rusijos įkalinimo įstaigų. „Jie mirę“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą, turėdamas omenyje Ukrainoje žuvusius kalinius. „Kiekvienas gali padaryti klaidų, jie kažkada jas padarė.

Norvegija taip pat neįsileis automobilių su rusiškais registracijos numeriais. Ribojimai įvažiuoti Rusijoje registruotiems automobiliams, turintiems devynias ar mažiau sėdimų vietų, yra tolesnė reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį Osle pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Ši priemonė įsigalios antradienio vidurnaktį.

Nuo spalio 1 d. Rusija pradės dar vieną šaukimo į kariuomenę bangą, nors būsimiems kareiviams sakoma, kad jie nebus siunčiami į karą Ukrainoje. Kariai bus pašaukti atlikti 12 mėnesių bazinę karo tarnybą, tačiau karo zonoje nebus dislokuoti, sakė už šaukimą generaliniame štabe atsakingas kontradmirolas Vladimiras Zimlianskis. Pasak jo, Ukrainoje pakanka karinę tarnybą atliekančių karių ir „atitinkamas užduotis atliekančių“ savanorių. Rusijoje naujokai šaukiami į karinę tarnybą dukart per metus.

Šią savaitę Pchenjane buvo nusileidęs Rusijos VIP karinis lėktuvas, praėjus kelioms dienoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelionės į kaimyninę šalį deryboms su prezidentu Vladimiru Putinu, kuriose, kaip manoma, daugiausia buvo kalbama apie ginklų tiekimą, pranešė „Bloomberg“. Skrydžių sekimo sistema „FlightRadar24“ rodo, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M išskrido iš Maskvos ir atvyko į Pchenjaną antradienio rytą.

Kazachstanas laikysis Rusijai taikomų sankcijų, ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jį cituoja Rusijos žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“. „Kazachstanas nedviprasmiškai pareiškė, kad laikysis sankcijų režimo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Armėnijos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris yra išdavęs prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, būtų laikomas ypač priešišku. „Mūsų nuomone, tokie sprendimai yra ypač priešiški“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos dėl Rusijos taikdarių vaidmens Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, apgyvendintame etninių armėnų.

Daugiau kaip pusė (60 proc.) ukrainiečių pajuto, kad per pastarąjį pusmetį jų ekonominė padėtis pablogėjo, 35 proc. mano, kad ji nepasikeitė, ir tik 5 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos rezultatais. Ukrainos ekonominės padėties vertinimai apskritai yra prastesni: 73 proc. apklaustųjų pajuto, kad ji blogėja, 13 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 9 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.

Rusijos užpuolikų užgrobtose Mariupolio ligoninėse rusų kariškiai miršta dėl kraujo trūkumo, nes gyventojai jo neduoda,  „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jo teigimu, Mariupolio ligoninės susiduria su didžiule kraujo problema. „Tiesą sakant, kraujo tiesiog nėra, todėl okupantai greitai ir veiksmingai miršta. Laimei, mariupoliečiai jau suprato, kas nuolat kviečia duoti kraujo, ir prie perpylimo stoties eilių nėra.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive susitikęs su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu paragino Aljansą pastiprinti jo šalies oro gynybą prieš prognozuojamus Rusijos smūgius Ukrainos energijos sistemai. J. Stoltenbergas į Kyjivą atvyko iš anksto neskelbto vizito. „Generalinis sekretorius sutiko stengtis padėti ir paremti mus šiuo klausimu, sutelkti Aljanso šalis nares“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas susitiko su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, rašo „Sky news“. Apie V. Putino ir R. Kadyrovo susitikimą paskelbta toliau netylant kalboms dėl R. Kadyrovo sveikatos. Kaip nurodoma Kremliaus svetainėje, V. Putinas su R. Kadyrovu aptarė ekonominę ir socialinę padėtį bei kitus klausimus.

Rusija ketina kitais metais savo gynybos išlaidas padidinti beveik 70 proc. Jos per metus turėtų augti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (apie 106 mlrd. eurų), ketvirtadienį Maskvoje pranešė Finansų ministerija. Gynybos išlaidos tada sudarytų apie 6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros AFP skaičiavimu, Rusijos gynybos išlaidos 20224 m. bus maždaug tris kartus didesnės už išlaidas švietimui, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus.

Rusijos Baškirijos pareigūnai buvo kaip reikiant išjuokti dėl savo „Photoshop“ įgūdžių, rašo UNIAN. Buvo pasidalinta nuotrauka, kurioje įamžinta okupanto apdovanojimo akimirka. Vis dėlto internautams kaip mat užkliuvo nuotraukos kokybė. Kaip pastebėjo interneto vartotojai, nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad ji koreguota – aplink rusą matyti nedidelis baltas kontūras, tarp rankų pirštų paliktos baltos dėmės, o jis pats atrodo kaip priklijuotas.

Rusijoje, Baškirijoje, dega sandėlis, praneša NEXTA. Teigiama, kad sandėlyje yra cheminių medžiagų. Ugniagesiai gesina gaisrą. NEXTA taip pat pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos. Jame matyti degantis angaras, dirbantys ugniagesiai ir į dangų kylantys tiršti juodi dūmai. Kol kas daugiau informacijos apie gaisrą nėra. Baškirija yra maždaug tarp Kazanės ir Jekaterinburgo.

Praėjusią parą, rugsėjo 26-ąją, okupantai rusai smogė Zaporižios sričiai 130 smūgių, žuvo 66 metų vyras, dar vienas gyventojas buvo sužeistas. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „130 smūgių – praėjusią parą priešas terorizavo 27 gyvenvietes.

Po smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui laikinai okupuotame Sevastopolyje, per kurį buvo likviduoti aukščiausi priešo karininkai, okupantų karinė veikla jūroje aprimo. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“. Anot pareigūnės, sunaikinus priešo laivyno štabą, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje buvo akivaizdi „tam tikra sumaištis“. „Raketnešiai buvo naudojami nesistemingai ir beprasmiškai.

Nyderlandai pirmuosius iš Ukrainai pažadėtų naikintuvų F-16 Kyjivui pristatys kitais metais, antradienį JAV televizijai MSNBC sakė gynybos ministrė Kajsa Ollongren. Ministrės vertinimu, ukrainiečių pilotų parengimas skraidyti šiais ketvirtos kartos lėktuvais gali užtrukti nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Olandų pilotai paprastai tam rengiasi ilgiau.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 320 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 276 990 kareivių.

Naujuoju humanitariniu koridoriumi iš Ukrainos uostų išplaukė septyni laivai, penki jų buvo likę uostuose dar prieš prasidedant plataus masto karui, Odesoje pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas. „Naujausiais duomenimis, naujuoju koridoriumi jau praplaukė septyni laivai. Tai - septyni iš septynių sėkmingų atvejų. Du laivai įplaukė ir septyni išplaukė, penki šių laivų čia buvo prieš plataus masto Rusijos invaziją. Taigi šis procesas vyksta.

Naktį iš antradienio į trečiadienį netoli Maskvos nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo „Kanal 24“. Anot minėto kanalo, aiškėja, kad sprogimas galėjo įvykti kariniame Čkalovskio aerodrome arba prie jo. Po sprogimo kilo didžiulis gaisras, į dangų pakilo tirštų juodų dūmų stulpas. Vietos gyventojai nurodė, kad gaisras kilo netoli Maskvos esančiame Ščiolkovo mieste, pramoninėje zonoje. Rusija oficialiai sprogimo ir gaisro nekomentavo, informacijos apie padarinius nėra.

Jei užsienietis gynė Ukrainą, vyriausybė jo tikrai neišduos kitoms valstybėms, teigia Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos vadovė Natalija Naumenko interviu „Censor.net“. „Ukraina tikrai niekam neišduos žmonių, kurie kovojo (kare – red.)“, – sakė ji. Pasak pareigūnės, jei asmuo turi kario pažymėjimą, vadinasi, jis Ukrainoje gyvena legaliai.

Rusija, anot britų transliuotojo BBC, nori grįžti į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą. Šalis po jos dalinių invazijos į Ukrainą 2022 m. pavasarį buvo pašalinta iš šios svarbiausios JT žmogaus teisių institucijos. Narių rinkimas 2024–2026 metų kadencijai vyks spalio 10 d. Rusija siekia vienos iš dviejų vietų, numatytų Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Jos konkurentės bus Albanija ir Bulgarija. JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 narės. Balsavimo teisę turi visos 193 JT narės.

Pietų Ukrainos Chersono srityje antradienį per rusų pajėgų oro ir dronų atakas, vietos institucijų duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Kai kurių jų sužalojimai sunkūs, „Telegram“ tinkle rašė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo duomenimis, Rusijos karinės aviacijos aktyvumas virš regiono praėjusiomis dienomis smarkiai išaugo.

Rusija antradienį atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo įkalinti jį 19 metų griežto režimo kalėjime dėl kaltinimų ekstremizmu. Pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos apeliacinis teismas nusprendė palikti galioti praėjusį mėnesį priimtą Maskvos miesto teismo sprendimą, pranešė teisėjas Viktoras Rogovas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad spalio viduryje Kirgizijoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra BELTA. A. Lukašenka esą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir paprašė jo aptarti bendrų projektų įgyvendinimą. Spalio viduryje Kirgizijoje turėtų vykti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikimas. Pastarąjį kartą A. Lukašenka ir V. Putinas rugsėjo 15 d. susitiko Sočyje.

Okupacinė Krymo „ministrų taryba“ pradėjo dirbti nuotoliniu būdu dėl nuolatinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Rusijos armijos karinius objektus. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale. „Ateš“ šaltinių iš Simferopolio rajono okupacinės administracijos duomenimis, 95 proc. vadinamosios Krymo „vyriausybės“ darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas, kurį Ukraina teigia nukovusi per praėjusios savaitės raketų smūgį, matomas antradienį rusų Gynybos ministerijos paskelbtuose vaizduose. Admirolas Viktoras Sokolovas buvo nufotografuotas su karine uniforma, vaizdo ryšiu dalyvaujantis antradienį surengtame posėdyje. Posėdžiui pirmininkavo gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Rusų laidų vedėja Ksenija Sobčiak pareiškė, kad pirmadienį vakare ji kalbėjosi su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, rašo UNIAN. Dėl R. Kadyrovo būklės pastaruoju metu sklando daug abejonių. Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino, kad R. Kadyrovo būklė labai sunki, o tai sukėlė atitinkamus gandus tarp Rusijos tinklaraštininkų ir vidinių šaltinių. Anot K. Sobčiak, jos ir R. Kadyrovo pokalbis truko apie 40 minučių.

Po to, kai Armėnija apkaltino Maskvą nesugebėjus užkirsti kelio Azerbaidžano pajėgoms užimti Kalnų Karabachą, JAV pirmadienį pareiškė, kad Rusija parodė, jog nėra patikima partnerė. „Rusija parodė, kad ja negalima pasikliauti kaip saugumo partnere“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono kaime pirmadienį buvo rasta raketos fragmentų po to, kai Rusija naktį surengė didelę oro ataką prie Ukrainą, pranešė regiono valdžios institucijos. Šis separatistinis regionas atsiskyrė po trumpo pilietinio karo žlugus Sovietų Sąjungai ir nėra pripažįstamas tarptautiniu mastu.

Rusijos ginkluotosios pajėgos, pasak JT tyrimų komisijos, ir toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus. Tai atakos prieš civilius, kankinimai, seksualinis smurtas ir smūgiai energetikos infrastruktūrai, pirmadienį Ženevoje pareiškė Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija. Atsakingi asmenys esą turi būti patraukti atsakomybėn.

Maskva pirmadienį nurodė, kad į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, pirmininką. „Hofmanskis Piotras Jozefas, lenkas. Ieškomas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį“, – pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Vidaus reikalų ministerija. Ministerija nepateikė jokios informacijos apie kaltinimus TBT pirmininkui.

Jungtinių Tautų ekspertai, atliekantys tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje Maskvai tęsiant savo plataus masto invaziją, pirmadienį įspėjo, kad kai kuri Rusijos žiniasklaidos retorika gali prilygti genocido kurstymui.

Sekmadienio vakarą dalyje Sankt Peterburgo dingo elektra, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, pirmiausia apie tai pranešė „Meduza“, kuri citavo kelis „Telegram“ kanalus. Elektra dingo Pulkovo oro uoste ir viename Sankt Peterburgo mikrorajone. Kaip pranešė kanalai, likus maždaug valandai iki elektros dingimo, gyventojai išgirdo spragtelėjimą ir danguje matė blyksnį.

Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza, nuteistas kalėti 25 metus dėl kaltinimų išdavyste ir Rusijos kariuomenės menkinimo, atvyko atlikti bausmės į griežto režimo Sibiro kalėjimą, sekmadienį pranešė jo advokatas. V. Kara-Murza, turintis dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystę pilietybę, balandį buvo nuteistas precedento neturinčia bausme, o tarptautiniai lyderiai ir šalininkai ragino jį paleisti.

Kadaise rusai savo tanką „Armata“ pristatė kaip technologinį stebuklą. Tačiau šį tanką gaubia daugybė problemų, kurios užtikrina, kad jis niekada netaps tikra, funkcionuojančia kovos mašina. Daugiau apie tai komentare „Focus“ rašo karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose surengė derybas su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu bei pasiūlė ir kitiems padaryti tą patį. „Būtų gerai, jei taip pasielgtų ir kiti Vakarų politikai“, – penktadienio vakarą citavo jį Vengrijos valstybinė naujienų agentūra MTI.