Rusija

Sekmadienio vakarą dalyje Sankt Peterburgo dingo elektra, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, pirmiausia apie tai pranešė „Meduza“, kuri citavo kelis „Telegram“ kanalus. Elektra dingo Pulkovo oro uoste ir viename Sankt Peterburgo mikrorajone. Kaip pranešė kanalai, likus maždaug valandai iki elektros dingimo, gyventojai išgirdo spragtelėjimą ir danguje matė blyksnį.

Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza, nuteistas kalėti 25 metus dėl kaltinimų išdavyste ir Rusijos kariuomenės menkinimo, atvyko atlikti bausmės į griežto režimo Sibiro kalėjimą, sekmadienį pranešė jo advokatas. V. Kara-Murza, turintis dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystę pilietybę, balandį buvo nuteistas precedento neturinčia bausme, o tarptautiniai lyderiai ir šalininkai ragino jį paleisti.

Kadaise rusai savo tanką „Armata“ pristatė kaip technologinį stebuklą. Tačiau šį tanką gaubia daugybė problemų, kurios užtikrina, kad jis niekada netaps tikra, funkcionuojančia kovos mašina. Daugiau apie tai komentare „Focus“ rašo karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose surengė derybas su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu bei pasiūlė ir kitiems padaryti tą patį. „Būtų gerai, jei taip pasielgtų ir kiti Vakarų politikai“, – penktadienio vakarą citavo jį Vengrijos valstybinė naujienų agentūra MTI.

Maskvoje (Rusija) į policiją kreipėsi 72-ejų Larisa Ivanova. Moters teigimu, iš banko sąskaitos dingo visos jos gyvenimo santaupos. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad pinigus, pasinaudojus filmų apie šnipus primenantį scenarijų, pavogė jos pačios dukra ir anūkė.

Permėje, Rusijoje, 174 keleivius gabenantis Turkijos oro linijų lėktuvas nuslydo nuo nusileidimo tako. Lėktuvas penktadienį skrido iš Antalijos, Turkijos. Pagal pirminę versiją, pilotas neteisingai apskaičiavo greitį ir tūpdamas lėktuvas nuslydo nuo nusileidimo tako ant žolės. Nė vienas iš keleivių nenukentėjo, visi išsigelbėjo šiek tiek išsigandę. Bolšoje Savino oro uostas, kuriame įvyko incidentas, laikinai uždarytas.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą kampaniją.  Jis pridūrė, kad šiais metais Ukrainos oro gynybos sistema yra geriau pasirengusi gintis nuo tokių atakų nei praėjusią žiemą. Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.

Nepaisant Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą, daugybė užsienio investuotojų vis dar vykdo verslą Rusijoje, sako Europos Komisija (EK). „Tarptautinė prekyba ir užsienio bendrovių buvimas Rusijoje pastebimai sumažėjo. Daugiau kaip 40 proc. užsienio investuotojų arba nusprendė palikti Rusiją, arba jau pasitraukė“, – pareiškė Komisija, atsakydama į Europos Parlamento (EP) nario Moritzo Körnerio klausimą.

Vienas baltarusių mokslininkas ir Karolio universiteto Prahoje docentas Ilja Lemeškinas pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje metinių proga išsiuntė straipsnį moksliniam Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto žurnalui. Jame buvo užšifruotas „palinkėjimas“ Rusijos prezidentui ir antikarinė žinutė.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad iki 2030 metų Rusija surinks 8,3 mln. „auksinio“ karinio amžiaus žmonių. Apie tai jis pasisakė ketvirtadienį vykusiame Rusijos Federacijos Valstybės tarybos prezidiumo posėdyje. Kartu V. Putinas patikslino, kad kalba apie 20–24 metų jaunuolius. „Preliminariais analizės duomenimis, iki 2030 metų šalyje bus 8,3 mln. 20–24 metų amžiaus piliečių. O 2035 metais jau bus 9,7 mln. Tai 2,4 mln.

Iš Ukrainos uosto į Egiptą išplaukė kviečius gabenantis laivas – tai antras toks reisas nuo liepos, kai Rusija atnaujino blokadą Juodojoje jūroje, penktadienį pranešė ministras. Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas „Aroyat“ su Palau vėliava išplaukė iš Čornomorsko, į jį buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.

Maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių šią savaitę sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies. Migracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.

2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius. Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“. Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.

Ukrainiečių teigimu, prasta sveikata besigaluojantis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paviešino naują vaizdo įrašą, kuriame tvirtina šiuo metu esantis visai ne ligoninės lovoje, o Maskvoje. „Darbo kelionės į Maskvą metu susitikau su civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir pagalbos nelaimės atveju ministru Aleksandru Kurenkovu“, – rašoma šalia pasidalinto vaizdo įrašo R. Kadyrovo „Telegram“ kanale.

Per pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas. Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas. „2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Saugumo Taryboje Rusija buvo kritikuojama ir toliau lieka tarptautinėje izoliacijoje dėl karo kaimyninėje Ukrainoje.

JAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo. Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti. Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turėjo ilgą sąrašą Europos šalių, kurias planavo sunaikinti, tačiau, sulaukęs galingo Ukrainos pasipriešinimo, dabar yra priverstas žemintis ir ieškoti paramos iš Šiaurės Korėjos ir Irano, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putino sąrašas šalių, kurias reikia sunaikinti, buvo ilgas. Dar visai neseniai. Jei Ukraina kristų, pusei Europos kiltų pavojus patekti į Maskvos įtakos zoną.

Rusijos Tulos mieste, esančiame į pietus nuo Maskvos, įvyko sprogimas, o po jo be elektros liko apie penki tūkstančiai gyventojų, rašo „Sky news“. Rusų žiniasklaida praneša, kad įvyko „avarinis elektros energijos tiekimo sutrikimas“, tačiau priežasties nenurodo. „Kyiv Post“ korespondentas Jason Jay Smart pasidalijo nuotrauka iš vietos ir nurodė, kad vietoje buvo girdėti sprogimas.

Estijos valdžia paaiškino, kas laukia Rusijoje registruotų transporto priemonių, kurios jau yra atvykusios į šalį. Šalies vidaus reikalų ministro Lauri Laanemetso teigimu, perregistruoti automobilius bus skirta pusė metų. Estijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Rusijoje registruoti automobiliai, kurie jau atvežti į šalį iki rugsėjo 13 d. (kuomet įsigaliojo draudimas), privelės būti perregistruoti arba išvežti iš Estijos per artimiausius pusę metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Azerbaidžano lyderį Ilhamą Alijevą užtikrinti armėnų saugumą Kalnų Karabache, azerbaidžaniečių pajėgoms paskelbus pergalę po dieną trukusios operacijos prieš šio regiono separatistus. „Vladimiras Putinas pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti Karabacho gyventojų armėnų teises ir saugumą“, – sakoma Kremliaus pranešime apie abiejų lyderių pokalbį telefonu.

Kalnų Karabache išvakarėse buvo sušaudyti rusų „taikdariai“ regione. Jų automobilį suvarpė kulkomis Azerbaidžano pajėgos. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsiprašė dėl incidento, skelbiama Kremliaus išplatintame pranešime. Apie rusų karių žūtį Karache išvakarėse paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau iki šiol nėra atskleidžiamas tikslus žuvusiųjų skaičius.

Varšuva pranešė, kad Lenkija užbaigs anksčiau su Kyjivu sutartą ginklų tiekimą, praėjus dienai po to, kai Lenkijos lyderiai paskelbė nutraukiantys ginklų tiekimą kilus ginčui dėl grūdų eksporto su Ukraina. „Dėl klausimų apie ginklų tiekimą norėčiau informuoti, kad Lenkija vykdys tik anksčiau sutartą šaudmenų ir ginkluotės tiekimą, įskaitant ir tą, dėl kurio susitarta pasirašytose sutartyse su Ukraina“, – Lenkijos spaudos agentūrai pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris.

Baltarusijos kariniuose poligonuose rugsėjo 22–26 dienomis planuojamos karinės pratybos. Savo ruožtu Ukraina griežtina kontrolę pasienyje ir ruošia savo pajėgas atsakui, jei jo prireiktų. Apie tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas Serhijus Najevas. Jis pažymėjo, kad pratybos nesignalizuoja apie karinės grėsmės buvimą, tačiau tam tikras rizikos potencialas egzistuoja.

Ukraina ketvirtadienį perspėjo, kad laukia sunkūs mėnesiai po naktį surengto masinio Rusijos raketų smūgio, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeisti žmonės. „Šiąnakt Rusija pradėjo masinį puolimą prieš Ukrainą“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. „Laukia sunkūs mėnesiai: Rusija atakuos energetikos ir itin svarbius objektus“, – pridūrė jis, didėjant nuogąstavimams dėl energetinio saugumo prieš Ukrainos laukiančią antrąją karo žiemą.

Minint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto dėl „dalinės mobilizacijos“ Rusijoje metines, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su daugybe problemų, ypač dėl reguliarių rotacijų trūkumo. 2023 m. rugsėjo 21 d. sukanka metai, kaip V. Putinas pasirašė dekretą, numatantį „dalinę mobilizaciją“, kurios metu buvo išsikeltas tikslas karui Ukrainoje mobilizuoti 300 tūkst.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad „sudėtingos tarptautinės situacijos“ akivaizdoje Pekinas ir Maskva turi stiprinti bendradarbiavimą, ketvirtadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Ukrainos Chersono srityje per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos gubernatorius. Naktį buvo apšaudyti keli Ukrainos miestai.  „Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius kvartalus (...) Šią valandą žinome apie du žuvusius civilius.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje. Kyjivo Darnyckio rajone per atakas sužeisti 7 žmonės, trys jų, įskaitant 9 metų mergaitę, išvežti į ligoninę, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Kličko. Darnyckio rajone taip pat buvo pažeistas dujų vamzdis ir negyvenamieji pastatai, kai kurie Kyjivo Sviatošynskio rajono kvartalai liko be elektros ir vandens.

Ketvirtadienio naktį laikinai okupuotą Krymo pusiasalį sudrebino galinga dronų ataka. Rusijos gynybos ministerija ir rusiški „Telegram“ kanalai praneša, kad rusai virš Krymo numušė 19 bepiločių orlaivių. Pirmieji sprogimai buvo girdėti apie vidurnaktį netoli Novofedorivkos. Rusai skelbė, kad tai – oro gynybos sistemos. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino 19 bepiločių orlaivių virš pusiasalio“, – tikina Rusijos gynybos ministerija.

Paskelbtas naujas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, rašo UNIAN. Taip pat paskelbtas tariamas R. Kadyrovo komentaras. Vaizdo įraše matyti, kad R. Kadyrovas lankosi ligoninėje ir bendrauja su ligoniu bei medikais. Kaip cituojamas R. Kadyrovas, jis ir jo šeimą pastarosiomis dienomis esą labai pergyvenę dėl R. Kadyrovo dėdės Mahomedo sveikatos. Skelbiama, kad R. Kadyrovas esą lankėsi vienoje Maskvos ligoninėje, kad aplankytų dėdę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, pranešė Kremlius. „Šiandien V. Putinas priims Kinijos užsienio reikalų ministrą Wang Yi, kuris yra atvykęs į Rusijos Federaciją su vizitu“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos Federacijos Maskvos srities Čkalovskio aerodrome pirmadienį rimtai apgadinti du Rusijos lėktuvai ir sraigtasparnis, o dar vienas lėktuvas apgadintas nežymiai, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba. „Čkalovskio aerodrome Rusijos Federacijos tyrimų komiteto grupė tiria sabotažą, dėl kurio 2023 metų rugsėjo 18 dieną buvo smarkiai apgadinti du lėktuvai ir vienas sraigtasparnis.

Trečiadienio rytą Rusijos Voronežo srityje, šalies pietvakariuose, sudužo naikintuvas–bombonešis Su-34. Apie tai, cituodami Rusijos Gynybos ministeriją, skelbia valstybinė naujienų agentūra TASS. Skelbiama, kad orlaivis buvo be amunicijos ir nukrito į lauką Kaširsko rajone netoli Kolodeznu kaimo. Prokremliškas rusų „Telegram“ kanalas „Readovka“ skelbia, kad orlaivio sudužimo vietoje siaučia gaisras, po lauką išsibarsčiusios rūkstančios lėktuvo nuolaužos.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos priartėjo prie svarbaus kelio, užtikrinančio tiekimą į Rytų Ukrainoje esantį Bachmutą. Kaip pažymima socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime, nuo rugsėjo 15 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė Kliščijivkos ir Andrijivkos kaimų, esančių maždaug už 8 km į pietus nuo Donecko srities Bachmuto miesto, kontrolę.

Maskvos srities mieste Balašichoje (Rusija), gyvenamajame name trečiadienio rytą sprogo dujų įranga. Subyrėjo butai trijuose aukštuose, šiuo metu vykdomi gelbėjimo darbai, nes po nuolaužomis gali būti dar gyvų žmonių. Nelaimė daugiabutyje Balašichos gyventojus ištiko apie 8.30 vietos laiku. Sprogus dujų įrangai ketvirtajame devynaukščio namo aukšte subyrėjo ir 3 bei 5 aukštai. „Šiandien 8 val. 21 min. Balašichoje, Oktiabrskaja gatvėje sprogo dujos 4-ajame gyvenamojo namo aukšte.

Ukrainos prezidentas pirmą kartą nuo karo pradžios susitiks akis į akį su Rusijos atstovais, nes trečiadienį vyks, ko gero, dramatiškas JT Saugumo Tarybos posėdis. Volodymyras Zelenskis atskrido į Niujorką į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, kur antradienį, vilkėdamas savo išskirtiniais kariniais drabužiais, pasakė kalbą, kurioje ragino pasaulį tvirtai priešintis Rusijai.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 980 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 635 Rusijos tankus (+7 per pastarąsias 24 val.

Ukrainos pirmoji ponia antradienį paragino pasaulio lyderius padėti grąžinti ukrainiečių vaikus, prievarta išvežtus į Rusiją, kur, pasak jos, jie yra indoktrinuojami ir iš jų atimama tautinė tapatybė. Kalbėdama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Olena Zelenska sakė, kad daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo prievarta perkelti arba deportuoti į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Iki šiol tik 386 iš jų sugrąžinti į tėvynę.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį paragino pasaulio lyderius nepamiršti jos izoliuotos tėvynės, sakydama, kad ji neturėtų tapti Rusijos prezidento Vladimiro Putino paguodos prizu, vykstant jo karui prieš Ukrainą. „Prašau mūsų partnerių ir sąjungininkų išlaikyti Baltarusiją darbotvarkėje“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja per interviu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį dalyaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulį priešintis Rusijos vykdomam genocidui. „Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje turime šansą užbaigti agresiją užpultos šalies sąlygomis, – sakydamas kalbą pareiškė V. Zelenskis. – Visos tautos turi realų šansą užtikrinti, kad jei prieš jūsų šalį būtų pradėta agresija, ji, gink Dieve, baigtųsi ne jūsų žemių padalijimu.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgos Zaporižios srities vakaruose vykdant kontrpuolimą, labai išaugo rusų pajėgų patirti nuostoliai. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai praneša, kad dėl didžiulių nuostolių rusams gali trūkti kovai parengtų dalinių, kuriuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė galėtų perkelti į šią fronto dalį.

Siekdama pagerinti prieigą prie ukrainietiškų grūdų ir sustiprinti pasaulinį aprūpinimą maistu, Ukraina siūlo Afrikos šalyse ir kitose jautriose teritorijose įkurti centrus, į kuriuos būtų galima atgabenti milijonus tonų grūdų.

Krasnodaro krašto Adlerio rajone trečiadienį paryčiais naftos bazėje kilo gaisras. Aplinkinę teritoriją pasiglemžė juodi dūmai. Skelbiama, kad užsiliepsnojo saugykla su 1,2 tūkst. tonų degalų. Pagal vieną iš versijų, gaisrą galėjo sukelti bepiločio orlaivio smūgis. Vietos gyventojai pranešė apie 5 val. ryto išgirdę sprogimo garsą. Rusų ir ukrainiečių žiniasklaidos priemonės dalijasi vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigiama, užfiksuota drono smūgio į bazę akimirka.

Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko į Iraną susitikimų, per kuriuos bus stiprinami Maskvos gynybos ryšiai su Teheranu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Maskva siekia sustiprinti ryšius su kitomis Vakarų išstumtomis šalimis, įskaitant Iraną, kaltinamą tiekiant Maskvai kovinius dronus jos puolimui Ukrainoje. Teheranas kaltinimus neigia.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad šalis, kartu su Rusija, „kurs rimtą raketą“. Ir pridūrė, jog paskutinis susitikimas su V. Putinu buvo skirtas „saugumui ir gynybai“. Jis taip pat pareiškė, jog tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje tėra „gėlytės“, palyginus su tuo, kas laukia ateityje. „Pastaruoju metu mes, kartu su vyresniuoju broliu susitarėme dėl to, kaip mes veiksime Baltarusijoje. Aišku, mes viešai to neįvardijame.