Rusija

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino Vakarų vienybe Ukrainos klausimu ir naujai tiekiama ginkluote užpultai valstybei. Vienas iš įtakingiausių Rusijos politikų netiesiogiai pagrasino NATO susidorojimu.

Baltarusijoje oficialiai įteisino intelektinės nuosavybės piratavimą, skelbiama „Zerkalo“. Naujas įstatymas leidžia „iš nedraugiškų šalių“ vogti filmus, muziką, televizijos ir radijo laidas, programinę įrangą. Taip pat buvo įteisintas ir Rusijoje jau naudojamas „paralelinis importas“. Naujasis įstatymas galios 2 metus ir šiuo laikotarpiu baltarusiai nebus baudžiami už neteisėtą kitų šalių, kurios Baltarusijos režimo yra laikomos „nedraugiškomis“ intelektinės nuosavybės naudojimą.

Tarptautinės bendrovės „Global Firepower“ kasmet sudaromoje geriausių pasaulio kariuomenių apžvalgoje Ukrainos kariuomenė per metus pakilo iš 22 į 15 vietą.  Ukraina yra tarp Egipto (14 vieta) ir Australijos (16). 2023 m. Ukrainos galios indekso balas yra 0,2516 (0,0000 balas laikomas „tobulu“). Pasak reitingo sudarytojų, Ukraina sąraše pakilo dėl savo atsako Rusijai įsiveržus į jos teritoriją, taip pat finansinės ir materialinės paramos, kurią gauna iš Vakarų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį susitarė siųsti Ukrainai galingai ginkluotų pėstininkų kovos mašinų, taip pradėdami naują Vakarų karinės paramos, skirtos Rusijos invazijai atremti, etapą. Berlynas taip pat paseks Vašingtono pavyzdžiu nusiųsdamas į Ukrainą modernią raketų sistemą „Patriot“, kad padėtų atremti Maskvos oro atakas.

Rygoje sausio 3-ąją buvo sulaikytas „Sputnik Lietuva“ vyr. redaktorius Maratas Kasemas. Rusijai priklausančios propagandos priemonės darbuotojas yra įtariamas šnipinėjimu ir ES ekonominių sankcijų pažeidinėjimu. Skelbiama, kad M. Kasemą Latvijos spec. tarnybos sulaikė Rygoje dėl šnipinėjimo ir ES sankcijų pažeidimų. Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbia, kad M. Kasemo advakatai reikalavo paleisti jį už užstatą, tačiau teismas atmetė šį prašymą.

Rusijos režisierius Nikita Michalkovas sunkios būklės gydomas ligoninėje, skelbia „Baza“ šaltiniai. Medikų teigimu, jam diagnozuotas COVID-19 ir plaučių uždegimo komplikacija. „Baza“ šaltinių teigimu, iš pradžių žymus Rusijoje televizijos laidų vedėjas ir režisierius N. Michalkovas buvo pristatytas į Maskvos 67-ąją ligoninę, tačiau vėliau medikai priėmė sprendimą pervežti jį su reanimacijos brigada į kitą gydymo įstaigą.

Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šalyje bus didinamos „regioninės Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pajėgų grupuotės“, bei anonsavo būsimas karinių oro pajėgų pratybas. A. Lukašenkos režimo atstovai pareiškė, kad į Baltarusiją ir toliau vyksta Rusijos kariai, ginkluotė ir spec. technika. Planuojama kartu su atvykstančiais daliniais „gerinti bendrą darbą“ pratybose. Be to, paskelbta apie numatomas karinių oro pajėgų bendras pratybas šalyje.

Rusijos naujienų agentūros gavo „Roskosmos“ pranešimą, kuriame skelbiama apie bendradarbiavimo su Zimbabve pradžią – bus siekiama sukurti ir paleisti mažuosius palydovus. „Roskosmos“ skelbiama, kad derybų su Zimbabvės švietimo, inovacijų ir mokslo ministru Amonu Murwira metu buvo pasiektas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp šalių pratęsimo ir naujo projekto, kurio esmė – mažųjų palydovų mokslo ir komunikacijos tikslams paleidimas.

usijos prezidentas Vladimiras Putinas Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui pasakė, kad yra pasirengęs dialogui su Ukraina, jei Kyjivas pripažins Rusijai jos pajėgų okupuotas teritorijas, ketvirtadienį pranešė Kremlius. „Putinas vėl patvirtino, kad Rusija pasirengusi rimtam dialogui, su sąlyga, kad valdžia Kyjive įvykdys gerai žinomus ir ne kartą išsakytus reikalavimus atsižvelgti į naująją teritorinę tikrovę“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Viena rusė, kuri pastaruosius 30 metų gyveno Italijoje, suskubo viešai deklaruoti savo meilę istorinei tėvynei ir nusprendė pademonstruoti, kad tai nėra tušti žodžiai. Moteris pardavė namus Milane ir grįžo į gimtąją Tiumenę.

Ketvirtadienį Rusijos mieste Sankt Peterburge pranešama apie didžiulį gaisrą gamyklos „Belarus MTZ“ gamybinės patalpos. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad gaisro plotas siekia 400 kv. m, nelaimė metu žuvo mažiausiai du žmonės. Gaisro priežastis traktorių gamykloje kol kas nežinoma.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną paskelbti „vienašališkas paliaubas“ Ukrainoje. „Prezidentas R. T. Erdoganas sakė, kad raginimai siekti taikos ir derybų turėtų būti paremti vienašališkomis paliaubomis ir sąžiningo sprendimo vizija“, – jo biuras citavo turkų lyderio žodžius, pasakytus V. Putinui per pokalbį telefonu.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip rusų pajėgos gydo savo sužeistus karius. Vaizdo įraše užfiksuotas karys, kuris, A. Heraščenkos teigimu, prieš ukrainiečius kariauja dar nuo 2014 metų. „Okupantas „prieš“ ir „po“, arba kaip Rusija iš tikrųjų „nepalieka savų“. Šis rašistas ukrainiečius žudo nuo 2014 m. Spalį jis buvo sužeistas ir atsidūrė Makijivkos (Doneckas, Rytų Ukraina – red.) ligoninėje.

Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesijaudina dėl to, kad per Ukrainos ataką panaudojant, kaip pranešama, JAV tiekiamą artileriją žuvo daug Rusijos karių. Per Naujuosius metus ukrainiečiai smogė pastatui okupuotame Rytų Ukrainos Makijivkos mieste, naudotam kaip kareivinės. Rusija oficialiai pripažino, kad žuvo 89 jos kariai. Nors tai ir taip neįprastai didelis skaičius, Ukrainos kariuomenė teigia, kad žuvo beveik 400 rusų karių.

Po invazijos į Ukrainą Rusijos smulkusis ir vidutinis verslas pirmiausia pajuto Vakarų sankcijų pasekmes: įprastų socialinių tinklų, kurie anksčiau buvo naudojami reklamai, blokavimą, anksčiau užsienyje pirktos medžiagos trūkumą ir paklausos sumažėjimą. Tačiau sekso vakarėlių sfera klesti: jų paklausa išaugo, nes žmonės malšina stresą ir nori blaškytis, teigia organizatoriai.

Neįprastos naujametės muštynės užfiksuotos Rusijoje sausio 1-ąją. Nukentėjusiojo teigimu, jis taikiai žygiavo namo, kuomet staiga prie jo prisiartino vyras Senio Šalčio kostiumu. Akivaizdžiai apgirtęs asmuo elgėsi agresyviai ir rankoje sukiojo savo lazdą. „Baza“ cituojamas nukentėjęs Ildaras pasakojo, kad pirmąją Naujųjų metų dieną sutiktas Senis Šaltis paprašė jo padeklamuoti eiles, tačiau vyras atsisakė ir tuo „labai įžeidė“ apgirtusį dovanų dalintoją.

Baltarusijos programišiai paskelbė apie įsilaužimą į autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos sveikatos reikalus tvarkantį medicinos centrą. Programišių aptikti dokumentai rodo, kad prieš susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu A. Lukašenka klastojo PGR tyrimų, nustatančių užsikrėtimą COVID-19 virusu, sertifikatus.

Lenkijos prokuratūra pateikė dviem asmenims – baltarusiui ir rusui – kaltinimus dėl šnipinėjimo Rusijos užsienio žvalgybos naudai. Abu vyrai turėjo leidimą legaliai gyventi ir dirbti Lenkijoje, vienas jų įsidarbino parašiutų gamybos pramonės įmonėje, kitas – apsimetė vystantis kultūrinę veiklą. Lenkijos prokurorų kaltinime teigiama, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiai užsiiminėjo šnipinėjimu 5 metus – nuo 2017-ųjų iki 2022-ųjų pavasario.

Rusams, kurie nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, kovoja Ukrainos pusėje „Rusijos laisvės“ legiono sudėtyje, slaptumas yra itin svarbus. Tikslus jų personalo skaičius yra griežtai konfidencialus, jų pareigos niekada neatskleidžiamos, o jų pareiškimai kruopščiai formuluojami. Jų atstovas, pasivadinęs Cezario vardu, vaikšto po stačiatikių vienuolyno liekanas Dolinoje, Rytų Ukrainos Donecko regiono kaime, kuris rudenį buvo atkovotas iš Rusijos pajėgų.

Pernai rugsėjį sprogusios abiejų Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą „Nord Stream“ gijos nepalaidojo Maskvos vilčių atgaivinti projektą, skelbia Vakarų žiniasklaida. Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad antradienį mirė buvęs Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas – artimas buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sąjungininkas, 1993 metais tapęs jo priešininku. Etninis čečėnas R. Chasbulatovas mirė savo namuose netoli Maskvos, sulaukęs 80 metų, sakoma televizijos pranešime, cituojant velionio giminaičius.

Vietos gyventojai ir liudininkai praneša apie antradienį, sausio 3 dieną, Rusijos miestuose Rostove prie Dono ir Kurske nuaidėjusius sprogimus. Taip pat skelbiama apie trečiadienio naktį Kryme netoli karinės bazės girdėtus sprogimus. Platformoje „Telegram“ vietos gyventojai skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti sprogimai Rusijos miestuose, rašo „Ukrainska Pravda“. Paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti blyksniai danguje ir girdimi sprogimų garsai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario užtikrinti, kad kino teatruose būtų rodomi dokumentiniai filmai, skirti jo puolimui Ukrainoje ir kovai su „neonacių“ ideologija. Kremlius savo pareiškime nurodė, kad kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1-osios.

Tėvynę po karo Ukrainoje pradžios priverstas palikti Rusijos režisierius Timofėjus Kuliabinas pareiškė, kad nepasmerkti šalies agresijos negalėjo, nutylėti – irgi. Jis taip pat paaiškino, kad vienintelė rusišką kultūrą engianti valstybė yra pati Rusija. Net ir Lietuvoje netylant diskusijoms dėl to, kaip reiktų reaguoti į rusiškos kultūros vartojimą vienas iš apsisprendimo atramos taškų galėtų būti pačios Rusijos kultūros atstovo mintys.

Rusijos kultūros sostine vadiname Sankt Peterburge naujametė šventė keliems žmonėms baigėsi sunkiais sužalojimais po to kai vienas apgirtęs vyras nusprendė prasijoti ant prie aikštėje stovėjusios karietos pririštais arkliais. Sankt Peterburge (Rusija) vykusios naujametinės šventės Dvorcovaja aikštėje metu girtas rusas pabandė užsėsti ant aikštėje stovėjusio arklio. Gyvūnas tokio įžūlumo nesitikėjo ir pasibaidęs rėžėsi į minią, o patį jodinėtoją nuvertė ant žemės.

Rusijos atstovas apkaltino Japoniją tariama „militarizacija“ ir įžvelgė „rimtus iššūkius savo saugumui“. Maža to, Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka pasipiktino Japonijos pozicija karo Ukrainoje klausimu ir pagrasino, kad Maskva „gali imtis priemonių blokuoti karines grėsmes“. Rusijos užsienio reikalų viceministras atkreipė dėmesį, kad Japonija šiuo metu yra pasirengusi „beprecedenčiam gynybos lėšų didinimui“. Tuo pačiu, Rusijai nepatinka ir tai, kad Japonija tariamai ruoši...

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.  Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas perspėja, kad Rusija gali tapti vienos iš savo kaimyninių šalių „kolonija“, o ši situacija gali būti labai pavojinga. „Jei kas nors mano, kad 2023-ieji bus lengvi, kad rusams viskas baigėsi ir viskas bus gerai, aš nepritariu šiam požiūriui. Faktas yra tas, kad Rusija gali turėti šeimininką. Šiandien pastebime, kad tam tikra kaimyninė šalis jau glaudžia Rusiją po savo sparnu, nes ten turi savų interesų.

Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse Ukrainos pajėgos apšaudė profesinę mokyklą Donecke, Makijivkoje, kur buvo dislokuoti rusų kariai.  Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, per smūgį žuvo 400 karių, dar 300 buvo sužeisti. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamento, smūgis buvo suduotas mobilizuotųjų būriui laikinai užimtoje Makijivkoje.

Rusijos Briansko mieste, esančiame netoli pasienio su Ukraina, pirmadienio paryčiais užfiksuotas sprogimas, po kurio kilo gaisras. Pranešama, kad per sprogimą apgadintas elektros paskirstymo įrenginys. Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtina, kad tai – Ukrainos bepiločio orlaivio ataka. „Šį rytą Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo Klimovskio rajoną. Aukų nebuvo. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje.

Karo nuniokotame Ukrainos Bachmuto mieste nedidelės ugniagesių gelbėtojų grupės vadas išrikiavo savo komandą priešais nacionalinę vėliavą ir palinkėjo jos nariams laimingų Naujųjų metų. Devyniems miesto centre esančios gaisrinės nuolatiniams darbuotojams tai buvo karo ir gaisrų metai. Jie yra komandiruoti į rytinį Donecko regioną, kur Bachmutas tapo kovų epicentru. Tačiau jų vadas Oleksijus Migrinas, linksmas ir geranoriškas, dažnai nesiskundžia.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Ukraina praėjusią naktį, kai pasaulis pasitiko 2023-iuosius metus, numušė 45 rusų dronus, sekmadienį pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Maskva raketomis ir Irano gamybos dronais atakavo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Ukrainiečių oro pajėgų pareiškime sakoma, kad oro gynyba sunaikino 45 dronus „Shahed“. 13 dronų buvo numušta baigiantis 2022-iesiems, o dar 32 – jau prasidėjus Naujiesiems. Ukrainos pareigūnai nesakė, ar kurie nors dronai pasiekė savo taikinius.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Ukraina su Rusijos invazija kovos iki pergalės, šeštadienį sakydamas Naujųjų metų sveikinimą pažadėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes kovojame ir toliau kovosime. Dėl svarbiausio žodžio „Pergalė“, – sakė jis, Ukrainai palydint senuosius metus. Emocingoje kalboje, pasakytoje kelios valandos po dar vienos Rusijos raketų atakų bangos, V. Zelenskis taip pat pagerbė visus, kas prisideda prie karo pastangų.

Per masinę raketų ataką prieš Ukrainą buvo numušti 45 Rusijos naudojami Irano dronai „Shahed“, vakariniame pranešime sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sankcijos jau kurį laiką yra mėgstamas Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinis ginklas. Puikus to pavyzdys yra Joe Bideno administracijos atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą: ji nedelsiant įvedė daugybę baudžiamųjų ekonominių priemonių Maskvai ir paskatino kitas vyriausybes daryti tą patį. Suprantama, kodėl sankcijos yra mėgstama JAV lyderių priemonė. Jos užpildo prarają tarp tuščių diplomatinių pareiškimų ir mirtį nešančių karinių intervencijų.

Rusijos karininkai siūlo iš esmės pertvarkyti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tarp jų pasiūlymų ir privalomos karinės tarnybos amžiaus padidinimas, siekiant kompensuoti augantį 10 mėnesių trunkančios Maskvos invazijos į Ukrainą aukų skaičių, rašo Radio Free Europe/ Radio Liberty.  Pasiūlymai, kuriuos šią savaitę paskelbė gynybos ministras Sergejus Šoigu, padidintų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dydį maždaug 30 proc. – iki 1,5 milijono karių.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui karas Ukrainoje turėjo būti laimėjimas, parodęs, kaip sustiprėjo Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ukrainos aneksija turėjo būti pirmasis žingsnis, siekiant atkurti Rusijos imperiją. V. Putinas norėjo pademonstruoti, kad už Vakarų ribų Jungtinės Amerikos Valstijos nėra tokios galingos, ir įrodyti, kad lyderio pozicijas naujoje, daugiapolėje tarptautinėje tvarkoje užims Rusija kartu su Kinija. Tačiau taip neįvyko.

„Leiskite man šįvakar pasakyti Vladimirui Putinui tai, ką bijo pripažinti jo paties generolai ir ministrai, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony‘is Radakinas. – Rusijai gresia didžiulis artilerijos amunicijos trūkumas.“ Dešimt dienų iki admirolo teiginio aukšto rango Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos pareigūnė Avril Haines išsakė panašią poziciją.

Rusijos Federacija gali paruošti savo karinį potencialą puolimui ne anksčiau kaip vasario mėnesį, tačiau šiandien kalbėti apie galimo puolimo kryptis nereikėtų, sako Ukrainos gynybos ministras oleksijus Reznikovas.   Pasak jo, Ukrainos karinė vadovybė ruošiasi visiems galimiems scenarijams, net ir nemaloniausiems.  „Jei, pavyzdžiui, rusai ryžtasi puolimui, tai realiai tai gali būti ne anksčiau kaip vasario mėnesį, remiantis galimybe paruošti savo kontingentą.

Rusų okupantas sugalvojo gudrią schemą, kaip pabėgti nuo Ukrainos drono, rašo UNIAN.   Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip užpuolikas pirmiausia apsimetė negyvu – kurį laiką tiesiog gulėjo ant žemės, nejudėjo. Tačiau tai jo neišgelbėjo nuo drono smūgio.  Po smūgio okupantas iškart atsistojo ir pradėjo bėgti. Tačiau kitą akimirką, bijodamas dėl savo galūnių, rusas vėl atsigulė.  Šį triuką rusų teroristas pakartojo dar kelis kartus.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pasveikino ukrainiečius su artėjančiais Naujaisiais metais.   „Mes nepasirinkome karo. Bet mes priėmėme kovą. Ir pats Dievas yra mūsų pusėje.  Ant mūsų ir mūsų artimųjų pečių – sunkūs išbandymai, skausmas ir kančia. Šios Kalėdos turi ašarų skonį ir kraujo spalvą.  Tačiau turime pakankamai jėgų nugalėti priešą. Tauta gimsta kovoje.

Penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė dar vieną vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdį dėl operatyvinės situacijos fronte, oro gynybos tobulinimo ir Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo. Vėliau V. Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kas buvo aptarta posėdžio metu.   „Raktas yra Donecko sritis, Luhansko sritis. Mūsų Donbasas, kur tęsiasi įnirtingiausi mūšiai. Bachmutas, Soledaras, Kreminas... Apskritai laikomės savo pozicijų.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusijai trūksta žmonių, todėl sausio 5 dieną numatyta nauja mobilizacijos banga.  Pasak jo, rusai turi didžiulių problemų tiek dėl esamų dalinių išlaikymo dėl didelių nuostolių kovinėse operacijose, tiek formuojant naujus dalinius.

Rusijos Federacijos vadovybė neatsisakė planų įgyti Ukrainos kontrolę ir šiuo tikslu yra pasirengusi mesti į „skerdyklą“ daug karių, todėl reikia ruoštis ilgai karinei kampanijai ir atremti naujus Rusijos puolimus, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, skelbia „Ukrinform“.  „Nėra jokių požymių, kad prezidentas Putinas pakeitė bendrą šio karo tikslą. Tai yra Ukrainos valdymas. Jie (Rusija – red.) sutelkė nemažą skaičių naujų karių. Daugelis jų šiuo metu mokosi.

Greičiausias kelias į taiką Ukrainoje – tiekti daugiau ginklų kariuomenei, nes tikėtinos taikios pabaigos paieškos prie derybų stalo visiškai priklausys nuo situacijos mūšio lauke, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinfom“,  „Gal tai skamba kaip paradoksas, bet karinė parama Ukrainai yra greičiausias kelias į taiką. Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo.