Pasiūlymai, kuriuos šią savaitę paskelbė gynybos ministras Sergejus Šoigu, padidintų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dydį maždaug 30 proc. – iki 1,5 milijono karių. Taip būtų atšauktos daugiau nei dešimtmetį vykdytos reformos, kuriomis buvo siekiama modernizuoti sovietinę kariuomenės struktūrą.
Tai yra savotiškas problemų, su kuriomis Rusijos kariuomenė susiduria jau kurį laiką ir kurias dar labiau paryškino aštrėjantis konfliktas Ukrainoje, pripažinimas.
Remiantis viešais Vakarų žvalgybos ir kariuomenės pareigūnų skaičiavimais, nuo vasario mėnesio Ukrainoje žuvo daugiau nei 100 000 rusų karių. Paskutinį kartą Maskva oficialų žuvusiųjų skaičių paskelbė rugsėjį – tuomet S. Šoigu teigė, kad per konfliktą jau žuvo 5 937 kariai.
Siekdamas papildyti savo pajėgas Ukrainoje, rugsėjo mėnesį Kremlius paskelbė dalinę mobilizaciją, kurios tikslas buvo į kovą pakviesti dar 300 000 vyrų, turinčių karinės patirties.
Ši mobilizacija – tai atskira kampanija, nesutampanti su du kartus per metus vykdomu karinės prievolės šaukimu, kurio metu į karinę tarnybą yra pašaukiama 120 000–140 000 vyrų. Šauktiniai kariuomenėje turi tarnauti vienerius metus.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, į karinę tarnybą yra šaukiami 18–27 metų amžiaus vyrai. Šie kariai negali būti siunčiami į užsienį arba aktyvias kovas.
Kalbėdamas gruodžio 21 d. vykusioje metinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo aukščiausi kariuomenės vadai ir prezidentas Vladimiras Putinas, S. Šoigu ragino padidinti į privalomą karo tarnybą kviečiamų vyrų amžių iki 21–30 metų. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijai reikia bent 1,5 mln. karių, siekiant užtikrinti „Rusijos saugumą garantuojančių užduočių įvykdymą.“
Jis neatskleidė, kada šie pakitimai būtų įvesti. Dabar Rusija turi apie 1,1 mln. karių.
Kadangi šauktiniai negali kovoti Ukrainoje, karininkai kliaunasi karių-savanorių („kontraktininkų“) pagalba. Iki invazijos pradžios Rusijos kariuomenė iš viso turėjo apie 400 000 samdinių. Iš jų, apie 150 000 tarnauja sausumos pajėgose.
Remiantis Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos informacija, privati sukarinta „Vagner“ grupė į Ukrainą išsiuntė apie 500 000 karių. Manoma, kad dauguma jų yra kaliniai, suvilioti pažadų, kad bus paleisti į laisvę anksčiau.
Pasak S. Šoigu, padidintose Rusijos pajėgose tarnaus apie 695 000 samdinių, iš kurių 521 000 savo tarnybą pradės dar iki 2023 m. pabaigos.
S. Šoigu taip pat pasiūlė iš esmės pertvarkyti karinių pajėgų struktūrą, ypač Vakarų karinėje apygardoje, kurios pajėgos yra dislokuotos šalia NATO valstybių.
Tarp kitų pakeitimų – kai kurie oro pajėgų daliniai taptų pavaldūs sausumos pajėgoms, o ištisos pėstininkų, jūrų pėstininkų ir oro desantininkų brigados būtų paverstos divizijomis, panašiomis į tas, kurios egzistavo sovietinėse struktūrose.
Jeigu siūlomos reformos bus įgyvendintos, jos panaikintų daugybę pakeitimų, kurių ėmėsi S. Šoigu pirmtakas Anatolijus Serdiukovas po 2008 m. karo Gruzijoje, kuris išryškino ir taip akivaizdžias Rusijos kariuomenės problemas.
A. Serdiukovo pakeitimai išardė sovietinę ginkluotųjų pajėgų struktūrą pertvarkant dideles divizijas į mobilesnes ir iš esmės savarankiškas brigadas. Reformomis taip pat buvo siekiama padidinti skirtingų kariuomenės šakų sąveikumą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančios ekspertų grupės „RAND Corp.“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų tyrėja Dara Massicot šiuos pasiūlymus pavadino „esmine“ reorganizacija ir daliniu A. Serdiukovo reformų atšaukimu.
„Pajėgų struktūra yra tik viena reformų dalis, – Radio Free Europe/Radio LIberty sakė ekspertė. – Taigi, tuo atžvilgiu, taip, tai rimtas grįžimas prie senos tvarkos. Tačiau egzistuoja ir kiti aspektai: moderni įranga, profesionalūs samdiniai, nauji ginklai ir taip toliau“.
Perėjimas nuo brigadų struktūros atgal prie divizijų turėtų patikti vyresniems karininkams, pripratusiems prie sovietinės struktūros.
„Jie visada nekentė brigadų ir rimtų sausumos pajėgų mažinimų“, – teigė D. Massicot.
Prezidento Vladimiro Putino rugsėjį paskelbtas mobilizacijos įsakymas sukrėtė Rusijos visuomenę ir paskatino daugybės išsiuntimo į karą besibaiminančių asmenų emigracijos bangą.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad S. Šoigu pakeitimai tik toliau „militarizuos“ Rusijos visuomenę.
„Nesakyčiau, kad tai reforma. Čia net nekvepia reforma, – kalbėdamas su „Current Time“ sakė už karių teises kovojančios grupės „School of Conscripts“ vadovas Aleksejus Tabalovas. – Tikra reforma būtų visiškai profesionalios kariuomenės įkūrimas, kurioje nebūtų privalomos karinės tarnybos.“
„Yra skelbiami du tikslai: išlaikyti puolimo operacijas Ukrainoje ir priešintis NATO ekspansijai. Šie du garsiai deklaruojami tikslai ir toliau darys įtaką Rusijos visuomenės gyvenimui. Militarizacija, karo prievolės amžiaus cenzo, karių skaičiaus ir karinių išlaidų didinimas – dabar viskas tarnauja kariniams tikslams“, – pridūrė jis.
