Suprantama, kodėl sankcijos yra mėgstama JAV lyderių priemonė. Jos užpildo prarają tarp tuščių diplomatinių pareiškimų ir mirtį nešančių karinių intervencijų. Tačiau gali būti, kad JAV sankcijų aukso amžius greitai baigsis, rašo „Foreign Affairs“.
Vašingtonui vis labiau pasikliaujant sankcijomis, daugelis priešiškai nusiteikusių valstybių pradėjo rengti savo ekonomikas atsilaikyti prieš tokias priemones. Tai padaryti juos paskatino trys pastarojo dešimtmečio įvykiai. 2012 metais, siekiant finansiškai izoliuoti Iraną, JAV pašalino šią valstybę iš „SWIFT“ – pasaulinės pranešimų sistemos, per kurią vykdomi praktiškai visi tarptautiniai mokėjimai.
Tai atkreipė JAV priešininkų dėmesį ir jie pradėjo svarstyti, ar ši priemonė gali būti pritaikyta ir jiems. Tada, po 2014 metų įvykdytos Krymo aneksijos, Vakarų šalys įvedė sankcijas Rusijai, kurios paskatino Maskvą ekonominę autonomiją paversti svarbiausiu prioritetu. Galiausiai, 2017 metais Vašingtonas pradėjo prekybos karą su Pekinu, kuris gana greitai apėmė visą technologijų sektorių. Apribodama puslaidininkių gamybos inovacijų tiekimą į Kiniją, JAV parodė savo priešininkams, kad ir jie gali netekti prieigos prie svarbiausių technologijų.
Šie trys įvykiai paskatino naujo reiškinio – priešinimosi sankcijoms – atsiradimą. Jungtinės Valstijos gali taikyti sankcijas kitoms šalims dėl JAV dolerio viršenybės ir JAV vykdomos pasaulinių finansinių kanalų priežiūros. Taigi natūralu, jog JAV priešai ieško įvairiausių finansinių naujovių, kurios mažintų šiuos JAV pranašumus. Jos vis dažniau sudaro valiutų apsikeitimo sutartis, steigia „SWIFT“ alternatyvas ir naudojasi skaitmeninėmis valiutomis.
Tvirtoji valiuta
Perspėjimai apie neigiamą per didelio sankcijų naudojimo poveikį nėra jokia naujiena. 1998 metais JAV prezidentas Billas Clintonas apgailestavo, kad JAV tapo sankcijomis pasitenkinančia valstybe. Jis nerimavo, kad šaliai „gresia pavojus atrodyti taip, lyg mes norėtume nubausti visus, kurie su mumis nesutinka“. Tuo metu tokios baimės neturėjo didelio pagrindo. Jungtinės Valstijos vis dar buvo neprilygstama ekonominė jėga, o sankcijos buvo veiksminga priemonė. Pavyzdžiui, 10-ojo dešimtmečio pabaigoje sankcijos privertė Libijos valdovą Muammarą al-Qaddafį perduoti Amerikai dviejų sprogdinimų įtariamuosius ir sutikti su jo branduolinių ir cheminių ginklų arsenalo sunaikinimu. Tačiau nuo to laiko sankcijų naudojimo tempas labai išaugo, o JAV priešai reagavo imdamiesi prevencinių priemonių, leidžiančių apeiti ekonomines nuobaudas.
Vienas iš būdų, kaip šalys tapo atsparesnės sankcijoms, yra dvišaliai valiutų apsikeitimo sandoriai, leidžiantys apeiti JAV dolerį. Valiutų apsikeitimo sandoriai tiesiogiai sujungia centrinius bankus vieną su kitu, todėl prekybai nereikia naudoti trečiosios valiutos. Kinija tokį sprendimą naudoja su malonumu. Ji valiutos apsikeitimo sutartis pasirašė su daugiau nei 60 šalių, įskaitant Argentiną, Pakistaną, Rusiją, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Šių susitarimų bendra vertė siekia beveik 500 mlrd. JAV dolerių. Pekino tikslas yra aiškus – leisti Kinijos firmoms apeiti JAV finansinius kanalus, kai to prireikia.
2020 metais Kinija pirmą kartą už daugiau nei pusę savo prekybos su Rusija atsiskaitė kita valiuta nei JAV doleriu, todėl dauguma šių valstybių komercinių biržų buvo atsparios JAV sankcijoms. Tai, kad Rusija ir Kinija plėtoja mokėjimo kanalus ženminbi juanio ir rublio valiutomis, neturėtų stebinti. 2020 metų kovo mėnesį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija – politinis klubas, tarp kurio narių yra Kinija, Indija ir Rusija – pradėjo pirmenybę teikti vietinių valiutų plėtrai, siekiant išvengti JAV sankcijų.
Didėjantis Kinijos noras atsisakyti JAV dolerio yra suprantamas, atsižvelgiant į prastus Vašingtono ir Pekino santykius. Tačiau valiutos keitimo sandorius taip pat sudaro ir JAV sąjungininkai. 2019 metais Indija iš Rusijos nusipirko oro gynybos raketų S-400. Šis 5 mlrd. JAV dolerių vertės sandoris turėjo baigtis sankcijų pritaikymu. Tačiau Indija ir Rusija sandorį įvykdė atgaivinusios seną valiutų apsikeitimo susitarimą, sudarytą dar sovietiniais laikais. Indija rusiškas raketas įsigijo dalį sumos sumokėdama rubliais, o kitą dalį – rupijomis. Taip šalys išvengė JAV sankcijų, galėjusių sustabdyti šį sandorį.
Kitas būdas, leidžiantis išvengti sankcijų, yra nevakarietiškų mokėjimo sistemų kūrimas. Kol šalys ir toliau naudosis Vakarų finansiniais kanalais, ypač „SWIFT“, jos nebus apsaugotos nuo sankcijų. Visiškas šalies prieigos prie „SWIFT“ panaikinimas yra pats rimčiausias ginklas JAV sankcijų arsenale. Jis pilna apimtimi buvo panaudotas tik vieną kartą – prieš Iraną. Bijodamos tos pačios lemties, savo alternatyvas šiai sistemai intensyviai ruošia Kinija ir Rusija.
Kinijos pakaitalas, vadinamas „Cross-Border Interbank Payment System” (CIPS), vis dar neprilygsta „SWIFT“. Per 2021 metus CIPS apdorotų operacijų bendra vertė siekė vos 12 trilijonų JAV dolerių – tokią sumą „SWIFT“ apdoroja per mažiau nei tris dienas. Be to, CIPS daugiausia dėmesio skiria mokėjimams juaniais, kurie sudaro mažiau nei 10 proc. viso pasaulio finansinių operacijų. Galiausiai, „SWIFT“ yra gerai integruota į pasaulinius finansinius tinklus, todėl vargu, kad finansų institucijos atsisakys gerai veikiančios sistemos dėl politizuoto jos atitikmens.
Tačiau pats CIPS egzistavimas yra savotiška pergalė Maskvai ir Pekinui, kadangi šios šalys siekia sukurti veikiančią „SWIFT“ alternatyvą, o ne didžiausią mokėjimų sistemą. Rusijai ir Kinijai svarbiausia yra tai, kad prie šios sistemos prisijungė apie 1 300 bankų iš daugiau nei 100 šalių. Jei Rusija ir Kinija būtų išmestos iš „SWIFT“, jos jau turėtų veikiančią šios sistemos alternatyvą. Laikui bėgant, Pekinas gali priversti įmones, norinčias patekti į Kinijos rinką, naudoti CIPS. Tai leistų Kinijai atskirti valstybes nuo juaniais pagrįstos mokėjimų sistemos ir Kinijos ekonomikos lygiai taip pat, kaip Jungtinės Valstijos gali atskirti šalis nuo mokėjimų doleriais ir nuo JAV ekonomikos.
Trečia priemonė, kurią JAV priešininkai naudoja siekdami išvengti sankcijų, yra skaitmeninės valiutos. Šiame lauke pirmauja Kinija. Skaitmeninį juanį jau naudoja maždaug 300 mln. kinų daugiau nei 20-yje miestų, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Šendženą. Šią skaitmeninę valiutą išleido Kinijos centrinis bankas ir ji yra saugoma Kinijos piliečių mobiliuosiuose telefonuose. Naujos valiutos išbandymo vieta tapo 2022 metų žiemos olimpinės žaidynės, nes čia visi mokėjimai turėjo būti atliekami „Visa“ kortele arba skaitmeniniu juaniu. Šis mechanizmas sparčiai auga: prognozuojama, kad iki 2030 metų skaitmeniniu juaniu naudosis milijardas žmonių.
Skaitmeninis juanis yra atsparus sankcijoms. JAV negali apriboti kitos šalies centrinio banko išleistos virtualios monetos naudojimo. Ši skaitmeninė valiuta taip pat yra aprūpinta stebėjimo galimybėmis: Kinijos saugumo tarnybos gali sekti skaitmenines operacijas, kad identifikuotų įtartiną elgesį (arba užsienio žvalgybos pareigūnų operacijas Kinijos teritorijoje). Kinija taip pat tikisi, kad skaitmeninis juanis pritrauks vartotojų iš viso pasaulio. 2021 metais Pekinas sudarė partnerystę su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Tailandu, pagal kurią atsiskaitymai už eksportą bus vykdomi skaitmeniniais juaniais. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija yra didžiausia daugelio šalių prekybos partnerė, galima tikėtis, kad bus sudaryta ir daugiau tokių sandorių.
Kinijos centrinis bankas neslepia savo noro, kad skaitmeninis juanis mestų iššūkį JAV dolerio hegemonijai. Tačiau jų laukia ilgas ir sunkus kelias. Nepaisant augančio jo populiarumo, skaitmeninis juanis išlieka nedideliu pasauliniu reiškiniu. Negana to, Kinijos ekonomikos sulėtėjimas kartu su juanio konvertuojamumo trūkumu mažina šalies patrauklumą investuotojams. Dabar pradedama abejoti teiginiais, kad 2030-aisiais Kinija pralenks JAV ir taps didžiausia pasaulio ekonomika. Vis dėlto dauguma ekonomistų sutinka, kad po kelių dešimtmečių maždaug pusė pasaulio produkcijos bus pagaminama Azijoje. Šiame kontekste regioninė skaitmeninė valiuta tikrai bus patraukli.
Kelio pabaiga?
Atskirai valiutos apsikeitimo sutartys, alternatyvios mokėjimo sistemos ir skaitmeninės valiutos neturėtų didelės įtakos JAV sankcijų veiksmingumui. Tačiau kartu šios naujovės vis dažniau suteikia šalims galimybę vykdyti sandorius sankcijoms atspariais kanalais. Ir panašu, kad ši tendencija yra negrįžtama. Nėra pagrindo manyti, kad santykiai tarp Vašingtono ir Pekino arba Vašingtono ir Maskvos artimiausiu metu pagerės. Labiausiai tikėtina, kad santykiai blogės toliau, todėl Pekinas ir Maskva tik padvigubins savo pastangas apeiti sankcijas.
Finansinės padėties susiskaidymas kelia grėsmę JAV diplomatijai ir nacionaliniam saugumui. Sankcijų veiksmingumui mažėjant, sankcijoms atsparių finansinių kanalų atsiradimas reiškia, kad Jungtinių Valstijų akloji zona, siekiant aptikti neteisėtą veiklą, vis didės. Kovojant su terorizmu labai svarbu sekti finansines operacijas, kurios turi įtartinų požymių arba yra iš konkrečių šalių. Finansinių pervedimų tarp veikėjų, kurie, kaip žinoma, palengvina branduolinio ginklo platinimą, stebėjimas taip pat padeda sekti branduolinių ginklų gamybą.
Visa tai reiškia, kad per dešimtmetį vienašalės JAV sankcijos gali tapti nebeveiksmingos. Geriausia jų alternatyva būtų daugiašalės priemonės, kurias remtų Japonija, JAV, Europos Sąjungos šalys ir kitos panašiai mąstančios valstybės. Šių sankcijų rengimas yra sudėtingas procesas, bet šalims, kurioms jos yra pritaikomos, yra daug sunkiau jas apeiti. Net Kinija negalėtų sau leisti vienu metu prarasti prieigos prie Europos, JAV ir Japonijos rinkų. Geriausiu atveju, daugiašalių sankcijų sukūrimas paskatintų sukurti pasaulinę tvarką, kuri pagerintų sankcijų veiksmingumą. Panašios institucijos jau sprendžia pasaulinio bendradarbiavimo reikalaujančius klausimus, tokius kaip jūrų teisė, karas su narkotikais ir pabėgėlių perkėlimas. Kodėl nesukūrus panašių institucijų sankcijoms?
Tokia organizacija analizuotų pasipriešinimą sankcijoms, siekdama paruošti Vakarų finansinius kanalus būsimiems iššūkiams. Ji taip pat leistų tirti sankcijų poveikį, ypatingą dėmesį skiriant kylančios ekonomikos šalims. Kinija žino, kad besivystančių šalių sprendimas pasilikti prie Vakarų finansinių kanalų arba jų atsisakyti, turės įtakos jos siekiui įveikti JAV finansinę hegemoniją. Šiems reikalams skirta organizacija gali būti vienintelis vaistas nuo pasipriešinimo sankcijoms.
