Rusija

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Napoleonas yra pasakęs „Kariuomenės pirmyn žygiuoja pilvais.“ O galbūt tai Frydricho II mintis. Bet kuriuo atveju, ja siekiama pabrėžti, kaip svarbu yra tinkamai aprūpinti savo pajėgas maistu, medicinos reikmenimis, atsarginėmis dalimis, ryšių įranga, ginklais ir amunicija. Atremdama Rusijos puolimą, Ukraina pademonstravo nepaprastą narsą, sumanias taktikas ir fenomenalią lyderystę. Tačiau pripažinkime – be Vakarų tiekiamų ginklų Kyjivas greičiausiai jau būtų Maskvos valdžioje.

Kai Europos Parlamentas praėjusį mėnesį pasmerkė Rusiją terorizmo rėmėja, Jevgenijus Prigožinas nusprendė pasiųsti Europai žinią. Rusijos privačios karinės grupės „Vagner“ vadovas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimas bičiulis paskelbė planuojantis parlamentarams Briuselyje pristatyti vaizdo įraše nufilmuotą netikru krauju suteptą kūjį, ant kurio yra išgraviruotas „Vagner“ logotipas, rašo „Foreign Policy“. Šis makabriškas viešųjų ryšių triukas buvo įvykdytas praėjus vos dviem...

Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui Olegui Deripaskai – vienam iš nedaugelio oligarchų, sukritikavusių prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje.

Prieš mėnesį Rusijos paskirtas Ukrainos Krymo regiono vadovas Sergejus Aksionovas lankėsi priešakinėse Rusijos pajėgų linijose žemyninėje Ukrainoje, kur atvežė kariams kojinių ir kitų svarbiausių priemonių, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  „Aplankiau mūsų karių valdomą regioną ir atvežiau jiems dovanų, – skelbė S. Aksionovas. – Atgabenome du sunkvežimius būtiniausių daiktų: kojinių, drabužių, vaistų, generatorių ir panašiai Savo gynėjams taip pat atvežėme ir televizorių.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį lankosi Rusijoje, praneša baltarusių žiniasklaida. Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino kvietimu jis turėtų lankytis Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo ir tyrimų centre prie Maskvos. Šiuo metu ten atrenkami kandidatai skrydžiui į kosmosą.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris laikomas artimu Volodymyro Zelenskio sąjungininku, yra pareiškęs, kad Rusijos kariuomenės atsitraukimas iki vasario 24-osios sienų, galėtų tapti pagrindu atnaujinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo „The Guardian“. Toks pareiškimas suponuoja, kad Ukraina turėtų susitaikyti, jog Rusijos karių išvedimas iš Krymo nebūtų pagrindinė sąlyga deryboms pradėti.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos Kemerovo srityje kilo didžiulis gaisras. Užsidegė senelių slaugos namai, žuvo 20 žmonių, rašo UNIAN. Anot rusų žiniasklaidos, gaisro plotas siekė 180 kvadratinių metrų. Preliminariai manoma, kad gaisro priežastis – sugedęs šildytuvas arba per naktį palikta įjungta viryklė. Anot „Baza“, pastatas praktiškai visiškai sudegė. Pranešama, kad pastate buvo įsikūrę privatūs senelių slaugos namai, juose gyveno 26 žmonės.

Vienas Rusijos municipalinis įstatymų leidėjas paragino imtis teisinių veiksmų prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną dėl to, kad jis invaziją į Ukrainą pavadino „karu“, o ne naudojo oficialų Maskvos sugalvotą terminą.  V. Putinas ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad Rusija nori kuo greičiau „užbaigti šį karą“, turėdamas omenyje karą Ukrainoje.

Rusija Baltarusijai perdavė dar vieną priešlėktuvinių raketų sistemų „Tor-M2K“ partiją, praneša Baltarusijos gynybos ministerija. Ginklų partiją Baltarusijos autoritarinis vadas Aliaksandras Lukašenka gavo pagal esamą abiejų šalių „tarpvyriausybinį susitarimą dėl karinio-techninio bendradarbiavimo“. Artimiausiu metu kompleksai bus pristatyti formuotėms ir kariniams daliniams. Pranešama, kad personalas jau buvo apmokytas naudotis šiomis raketų sistemomis.

Europos Sąjunga paragino Rusiją nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visus savo karius ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijos per tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Jie taip pat perspėjo Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokio tolesnio dalyvavimo neteisėtame Rusijos Federacijos agresyviame kare prieš Ukrainos valstybę. Taip teigiama Europos Sąjungos pareiškime ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje.

Maskvos patriarchas Kirilas viešai paragino Rusijos įstatymais įtvirtinti mobilizacijos atidėjimą bažnyčios tarnams. Anksčiau šis Kremliaus politiką atstovaujantis dvasininkas aiškino, kad mirusiems kare prieš Ukrainą asmenims „bus atleistos visos nuodėmės“. Patriarchas Kirilas (Vladimiras Gundiajevas) tikino, kad dvasininkų užduotis nėra imtis ginklą į rankas ir dalyvauti karo veiksmuose. „Tai akivaizdu ir daugeliui šalies vadovų“, – aiškino jis.

Maskvoje kariniame dalinyje ketvirtadienį kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo sostinės Rytų administraciniame rajone esančio padalinio teritorijoje, garažuose.  Apie tai pranešė agentūra „Moskva“, rašo „Telegram“ naujienų kanalas „Baza“. Gaisro plotas siekė apie 200 kvadratinių metrų. Gesinant gaisrą teko dalyvauti apie keliolikai ugniagesių komandų.  Įvykio metu niekas nenukentėjo. Tai ne pirmas gaisras kariniame Rusijos objekte pastaruoju metu.

Rusijos kariuomenės vadas ketvirtadienį bendras rusų ir kinų karinių laivų pratybas pavadino atsaku į esą agresyvų JAV karinio potencialo didinimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. „Šis bendradarbiavimas yra natūrali reakcija į agresyvų JAV karinio potencialo didinimą regione... Mūsų vykdomos pratybos griežtai atitinka tarptautinę teisę“, – tvirtino Valerijus Gerasimovas.

Murmanske remontuojamo Rusijos karinio laivyno kreiserio „Admiral Kuznecov“ denyje kilo gaisras, skelbia vietos žiniasklaida. „Admiral Kuznecov“, kuris buvo taisomas „Zviozdočka“ remonto dirbtuvėse, denyje kilo gaisras. Nukentėjusiųjų nėra, evakuota 20 žmonių“, – rašoma TASS. Vėliau informacija buvo patikslinta, kad ugnis kreiseryje užgesinta, nuostolių nėra, skelbia naujienų agentūros šaltiniai gelbėjimo tarnybose.

Nepaisant didelių nuostolių kare Ukrainoje, Rusija toliau plėtoja savo karines bazes Tolimosios Šiaurės regionuose netoli Arkties. CNN žurnalistai padarė tokias išvadas ištyrę palydovines nuotraukas, kurias leidinys gavo iš kompanijos „Maxar Technologies“.  Vienoje iš palydovinių nuotraukų pavaizduota nemažai Rusijos radarų bazių ir pakilimo takų, kurie buvo atnaujinti per pastaruosius metus.

Rusijos žurnalistas Sergejus Ježovas pateko į šalies Saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo nemalonę, kai paklausė apie šio sūnaus galimybes patekti į frontą. Kremlius vakar paskelbė didinsiantis šauktinių amžių, todėl Medvedevo sūnus Ilja vėl patektų į šauktinių amžiaus grupę.

Buvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, buvęs rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas bei vienas promaskvietiškas pareigūnas buvo sužeisti trečiadienį Ukrainos pajėgoms apšaudžius Donecko miestą Rytų Ukrainoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Promaskvietiškų karių kontroliuojamas Doneckas yra pramoniniame Donbaso regione, pastarojo meto įnirtingų kovų tarp Rusijos ir Ukrainos epicentre.

Rusijos socialinėje erdvėje plinta socialinės reklamos įrašai, kuriuose rusai raginami „eiti užsidirbti“ užsirašant savanoriais į kariuomenę. Vaizdo įrašuose, kurių autentiškumo kol kas nėra kaip patikrinti, žmonėms aiškinama, kad eiti kariauti yra lengva išeitis iš skurdo. tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė rusų kasdienybės fenomeną.

Rusija didins savo karinį buvimą vakarų ir šiaurės kryptimis, pareiškė šalies gynybos ministras S. Šoigu. Jo teigimu, „susidarius situacijai“ nulėmė, kad būtų sukurta atitinkama karių grupė Rusijos šiaurės vakaruose. Tikėtina, kad S. Šoigu turi omenyje į NATO priimamas Suomiją su Švedija, kurios prisijungti prie aljanso suskubo po Kremliaus pradėto puolimo Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvauja susitikime su Gynybos ministerijos atstovais. Kiek anksčiau jo atstovas D. Peskovas anonsavo „svarbų Rusijos prezidento pranešimą“. V. Putino teigimu, Rusijos kariuomenės finansinės galimybės yra neribotos ir kritikavo Vakarų įsikišimą į karą Ukrainoje.

Internete kilo pasipiktino banga dėl neįtikėtinai brangaus Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo laikrodžio. Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo tyrėja Maria Pevčich socialiniame tinkle „Twitter“ atkreipė dėmesį, kad D. Peskovas buvo užfiksuotas segintis daugiau nei 600 000 JAV dolerių (565 000 eurų) kainuojantį laikrodį. „Štai dar viena istorija, kuri varo mane iš proto. Peskovas su mikrofonu sako tostą, jis fotografuojamas. Ant jo rankos aiškiai matomas laikrodis už 6 mln. [rublių].

Netoli sienos su Lietuva apsivertė mikroautobusas su keleiviais, skelbiama „Zerkalo“. Nukentėjo septyni neprisisegę asmenys, ar buvo tarp nukentėjusiųjų lietuvių informacija nėra pateikiama. Baltarusijos milicija skelbia, kad greitkelyje M7 Minskas-Ašmena-Lietuvos siena apsivertė mikroautobusas „Mercedes“, kuriuo važiavo 8 keleiviai ir vairuotojas. Nelaimė įvyko apie 5 val. 30 min.

Po prezidento Volodymyro Zelenskio kelionės į karščiausią karo tašką Bachmutą, internete pasirodė informacija, kad fronte esą lankėsi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau žurnalistai išsiaiškino, kad išties karo Ukrainoje organizatorius viešėjo Rusijoje, Rostove prie Dono.

Kokius potencialius Rusijos žingsnius galima prognozuoti po Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos susitikimo Minske? Kodėl reikia drausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje įsigyti ginklų? „Dėmesio centre“ studijoje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Čiuvašijos respublikoje (Rusija) pratrūkus požeminiam dujotiekiui kilo didžiulis gaisras, skelbiama vietos žiniasklaidoje. „Daily Storm“ skelbiama, kad įvykio vietoje pasigirdo galingas sprogimas ir dujotiekio magistralę apėmė liepsnos. Pirminiais duomenimis, sprogo dujotiekio atšaka tarp Kalinino ir Jambachtino kaimų viename iš Čuvašijos regionų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojų tarnybos. Vėliau paaiškėjo, kad nelaimė nutiko vykstant remonto darbams. Žuvo trys žmonės.

JAV valdžios atstovai pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad Rusija „nesiruošia nieko absorbuoti“. Kalbėdamas Minske Rusijos vadovas dievagojosi, kad Rusija nesirengia „praryti“ Baltarusijos, tačiau istorijos pavyzdžiai ir dabartiniai įvykiai Ukrainoje rodo ką kitą.

Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių (apie 24,5 mln. eurų) vertės Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui priklausančios bendrovės turtą. Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų jachtų, naftos ir dujų įmonių bei kito turto, Kanada tai daro pirmą kartą.

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu lankėsi fronte kare Ukrainoje, kur apžiūrėjo rusų karių pozicijas. Tačiau paaiškėjo, kad išties ministras buvo ne fronte, o už dešimčių kilometrų nuo jo. Tai, kur išties viešėjo S. Šoigu išsiaiškino projektas „GeoConfirmed“, kuriam, naudojantis atvirais duomenimis, pavyko nustatyti tikrąją ministro buvimo vietą. Apie atradimą paskelbė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ savo „Telegram“ kanale.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį pareiškė pesimistiškai vertinantis galimybę, jog Rusijos karas Ukrainoje netrukus baigsis, bet pridūrė, jog tikisi, kad iki kitų metų pabaigos jis pasibaigs. „Veiksmingų taikos derybų artimiausioje ateityje galimybės nevertinu optimistiškai“, – pareiškė jis žurnalistams per metų pabaigoje kasmet rengiamą spaudos konferenciją Niujorke.

Valdžią Baltarusijoje uzurpavęs Aliaksandras Lukašenka susitikimo su Vladimiru Putinu metu išsakė viltį, kad „Vakarai paklausys proto balso“ ir pasirinks „konstruktyvus dialogas dėl saugumo atsinaujins“. Susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu Aliaksandras Lukašenka daugiausiai dėmesio skyrė ekonominiams abiejų šalių klausimams, tačiau užsiminė ir apie tarptautinę situaciją.

Moldovos Informacijos ir saugumo vadas Aleksandru Musteata mano, kad galimo Rusijos puolimo rizika išlieka ir gali būti realizuota jau kitais metais, tačiau tai labai priklausys nuo karo veiksmų Ukrainoje baigties. „Klausimas ne tame, ar Rusijos Federacija įgyvendins naują puolimą Moldovos teritorijos kryptimi, o kada tai įvyks: ar metų pradžioje, sausį, vasarą, ar vėliau – kovą, balandį“, – vietos televizijai kalbėjo Moldovos spec. tarnybų vadas.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio popietę nusileido Minske, kur susitiks su savo ilgamečiu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka. Taip pat Baltarusijos sostinėje dabar yra Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu bei užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Baltarusijos ir Rusijos karinių departamentų vadovai iki šiol linkę susilaikyti nuo bet kokių komentarų.

Maskva pirmadienį pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė keturias JAV pagamintas raketas virš pietinės Rusijos srities, besiribojančios su Ukraina. Tai yra vienas pirmųjų tokių Kremliaus pareiškimų per beveik 10 mėnesių trunkančias kovas.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai šią savaitę dalyvaus bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu. Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą. „Manevrai vyks gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje. Pagrindinis pratybų tikslas yra stiprinti karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą... ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Gruodžio 19-ąją Magadano srityje (Rusija) leisdamasis sudužo ir sudegė sraigtasparnis Mi-8T. Tai jau antrasis atvejis per tris dienas, kuomet leidžiantis avariją patiria rusų sraigtasparnis. Skelbiama, kad šįkart trys ekipažo nariai spėjo išsigelbėti. Rusijos prokuratūros teigimu, sraigtasparnis rėžėsi į statybininkų vagonėlį, buvusį šalia pakilimo tako, vertėsi ant šono ir visiškai sudegė, rašoma „Pravda“. Trys ekipažo nariai spėjo palikti orlaivį prieš jam užsiliepsnojant.

Įklimpusi savo pačios kare prieš Ukrainą Rusija ieško įvairių būdų pasiekti pergalę ne tik prieš kaimyninę šalį, bet ir prieš Vakarus. Kremliaus propagandos atstovai jau siūlo bombarduoti ne tik pačią Ukrainą, bet ir kitas kaimynines valstybes.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą, jis buvo pasiryžęs užgrobti jos teritoriją, atimti suverenitetą, sunaikinti ukrainiečių tautinį identitetą, o tai, kas būtų likę, būtų tapę žlugusia valstybe.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai kare su Rusija rūpi ne Maskva ar Sankt Peterburgas, o tik Ukrainos žemių susigrąžinimas, skelbia UNIAN.   Tai V. Zelenskis sakė interviu Prancūzijos žiniasklaidai.   „Mums neįdomi Maskva. Nedomina Sankt Peterburgas. Nedomina svetimos žemės. Mūsų nedomina Rusijos Federacijos gyvenimas. Todėl mums įdomu tik mūsų žemė. Ir mes norime ją deokupuoti.

Pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo tema bus Baltarusijos kariuomenės įsitraukimas į karą prieš Ukrainą. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Sergejus Najevas.  „Mūsų nuomone, šio susitikimo metu bus sprendžiami tolesnės agresijos prieš Ukrainą ir platesnio Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimo, ypač sausumoje, klausimai“, – sakė S. Najevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino iš karto neįvertinęs ukrainiečių.   Apie tai skelbia UNIAN, remdamiesi „The New York Times “.  Leidinys rašo, kad prieš invaziją Rusijos aukštieji asmenys ginčijosi su CŽV direktoriumi Williamu Burnsu, kad Rusijos kariuomenė yra „pakankamai stipri“ susidoroti su Ukraina, tačiau praėjus kelioms dienoms po invazijos, V. Putinas Izraelio ministrui pirmininkui Naftaliui Bennettui pripažino, kad ukrainiečiai buvo „kietesni“, nei jam buvo pa...

JAV bandė atkalbėti Ukrainą nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo likvidavimo, kai šis atvyko pas okupantus Donbase.    Apie tai skelbia UNIAN, cituojant „The New York Times“. Skelbiama, kad Rusijos generolai pradėjo vykti į fronto liniją, kad palaikytų paprastų karių moralę, kuri po daugybės pralaimėjimų pradėjo kristi.

Karo ekspertas, į pensiją išėjęs JAV generolas Barry R. McCaffrey sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą Ukrainoje strateginiu lygiu. Pasak eksperto, tikėtina, kad Rusija gali atnaujinti puolimą pavasarį, tačiau bandymai bus pernelyg „beviltiški“. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 21:00 | Išskirtiniuose kadruose – su žeme lyginamas Bachmutas Okupantai ir toliau su žeme lygina Bachmutą.

Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie savo „dalinę mobilizaciją“, Rusijos bardai Aleksejus Ivaščenka ir Georgijus Vasiljevas koncertavo Maskvoje.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pašalino Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius Romoje iš svečių, kviečiamų į vieną diplomatiniam korpusui skirtą renginį, sąrašo, penktadienį pranešė jo biuras naujienų agentūrai AFP.  Į Romą komandiruoti ambasadoriai gruodžio viduryje tradiciškai kviečiami atvykti į Kvirinalo rūmus, prezidento būstinę, apsikeisti kalėdiniais ir naujametiniais sveikinimais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka kitą savaitę susitiks Minske, pranešė Kremlius, rašo „Sky news“. Pirmadienį abu bendražygiai turėtų aptarti „tolesnio abiejų tautų vystymosi aspektus“, taip pat nagrinės „aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“. „Gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos Prezidento Aliaksandro Lukašenkos kvietimu Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankysis Baltarusijoje“, – cituojamas Kremliaus pranešima...

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) buvo sužeistas Dmitrijus Sytyj, glaudžiai susijęs su Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Wagner“ grupuote, rašo įvairūs žiniasklaidos kanalai. „Sky news“ praneša, kad jis šiuo metu yra gydomas reanimacijoje, įvykio metu patyrė smegenų sukrėtimą ir neteko kraujo. Vis dėlto skelbiama kad jo būklė pavojaus gyvybei šiuo metu nekelia.

Rusijos  prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį subūrė Saugumo Tarybą, kurioje pasiūlė numatyti „sąveiką“ su kaimyninėmis šalimis, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Putinas su nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais aptaria sąveiką su kaimynais atskirose ir mums taip pat labai reikšmingose srityse“, – rašoma agentūros pranešime. Pranešama, kad ataskaitą Saugumo Tarybai parengė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė atnaujintą rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“.  Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, naujoje dokumento versijoje atsižvelgiama į Maskvos invaziją į Ukrainą.  Rezoliucijai pritarė 82 JT valstybės narės, o 80 susilaikė.  Iš viso 14 šalių balsavo prieš atnaujintą rezoliuciją.