Rusija

Kariauti į Ukrainą išvykęs rusų karininkas Stasas po vieno iš rusams pražūtingų mūšių savo vadams įteikė pareiškimą, kad nebeketina toliau dalyvauti kare. Netrukus po to Stasas ir grupė kitų kariauti atsisakiusių rusų buvo stipriai sumušti, jiems grasinta mirtimi. Kitas rusų karininkas – Andrejus – kartu su grupe kariauti atsisakiusių karių dingo be žinios. Kai jo sūnus Stasas buvo išsiųstas kariauti į Ukrainą, Sergejus maldavo jo nevykti.

Su Kremliumi susiję oligarchai Iskandaras Machmudovas ir Andrejus Bokarevas aktyviai užsiima verslu Latvijoje, o Latvijos valdžia ne tik nelaiko jų grėsme nacionaliniam saugumui, bet dar ir skiria jiems Europos Sąjungos paramą. Šią informaciją išsiaiškino ir paviešino tyrimą atlikęs leidinys „The Insider“. Leidinio teigimu, Rusijos kariuomenę aprūpinantys I. Machmudovas ir A. Bokarevas įmones Rygoje kontroliuoja ir asmeniškai, ir per atstovus.

Rusijos sostinėje Maskvoje itin neįprastas šiems metų laikams reiškinys – sniegu nuklotą miestą visą naktį turškė gausus lietus. Oro temperatūrai nuo „minusinės“ staiga pakilus iki +5 miestas buvo faktiškai užtvindytas. Sinoptikai gruodžio 12-ąją prognozuoja rekordinį kritulių kiekį – iki 60 proc. mėnesio normos. „1960-aisiais gruodžio 12-ąją iškrito 12,5 mm kritulių, tačiau dauguma jų buvo sniego pavidalu, o rytoj didžioji dalis bus lietaus.

Maskvos priemiestyje Balašichoje pirmadienio rytą užsiliepsnojo prekybos centras „Strojpark“, skelbiama „Astra“. Pranešama apie nukentėjusį apsaugos darbuotoją. Tai jau antras per savaitę didelio masto gaisras Rusijos sostinės prekybos centruose. (papildyta 09:22) Gaisras išplito jau 9 tūkst. kv. m. plote, kyla grėsmė, kad subyrės pastato konstrukcijos, pranešė gelbėjimo tarnybos. Gaisrui „Strojpark“ priskirtas trečiasis sudėtingumo lygis, įvykio vietoje dirba gausios gaisrininkų pajėgos.

Rusijos naftos tanklaivis bandė nuslėpti savo buvimo vietą ir taip veikiausiai siekė išvengti sankcijų. Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad su Maskva susiję verslai siekia sušvelninti naftos eksporto apribojimus, įvestus atsakant į Vladimiro Putino režimo agresiją Ukrainoje, rašo „Financial Times“. Nevyriausybinės organizacijos „Global Fishing Watch“ išvados, kurias nepriklausomai patikrino „Financial Times“, buvo paskelbtos, kai laivybos brokeriai perspėjo, kad Rusija tu...

Karas Ukrainoje užsitęsė, bet aiškių ženklų, kaip jis gali baigtis, dar nematyti. Karas, kuris prasidėjo daugeliui netikint, kad jis įvyks, vis dar tęsiasi, nors, kai jis prasiveržė, buvo manoma, jog užtruks tik kelias dienas. Tiesa, pasvarstymų, kas gali nutikti – yra.

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Kodėl Vakarai taip dvejoja dėl aiškios Ukrainos pergalės? 1991 metų rugpjūtį tuometinis JAV. Prezidentas George'as H.W. Bushas buvo Kijeve, kad patartų ukrainiečiams nesiekti valstybingumo. Likus tik kelioms savaitėms iki Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo ir likus keliems mėnesiams iki Sovietų Sąjungos žlugimo, Bushas susirūpino dėl sovietų valdžios žlugimo.

Viktoras Butas, liūdnai pagarsėjęs prekeivis ginklais, pramintas „mirties pirkliu“, giria Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir sako palaikąs Maskvos invaziją į Ukrainą. V. Butas, kuris 2012-aisiais buvo nuteistas 25-ius metus kalėti Jungtinėse Valstijose po to, kai buvo apkaltintas ginklų pardavimu sukilėliams kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose, ketvirtadienį Abu Dabyje buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę Brittney Griner.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

Socialinius tinklus kaitina vaizdo įrašas, kuriame šią savaitę nufilmuotas taurę rankose laikantis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Internautai spėlioja, kad vaizdo įraše jis gali būti neblaivus. Kaip rašo „Newsweek“, vaizdo įrašas „Twitter“ jau buvo peržiūrėtas daugiau kaip 820 tūkst. kartų. Vaizdo įrašu pirmiausia pasidalino vartotojas, vardu Dmitrijus. „Girtas Putinas aiškina, kodėl smūgiai Ukrainos infrastruktūrai bus tęsiami“, – rašoma prie vaizdo įrašo.

Rusijos teroristas Igoris Girkinas (Strelkovas) grįžo iš nesėkmingo pabuvimo fronte ir pažėrė aštrios kritikos šalies valdžiai. Jis taip pat akcentavo, kad Rusijos pralaimėjimas kare su Ukraina reikštų neabejotiną jos subyrėjimą ir „pilietinius karus, nusinešiančius milijonus gyvybių“. Nyderlandų teismo pripažintas kaltu dėl skrydžio MH-17 lėktuvo numušimo buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karininkas, buvęs vienu iš svarbiausių asmenų 2014-ųjų karo veiksmų Ukrainoje metu, vėl grį...

Vienas žmogus žuvo penktadienį per milžinišką, futbolo aukštės dydžio plotą apėmusį gaisrą, naktį įsiplieskusį Maskvos šiauriniame priemiestyje esančiame prekybos ir pramogų centre.  „Maskvos regione ugniagesiai gesina 7 tūkst. kv. m plotą [apėmusį] gaisrą“, – anksčiau per platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Pamaskvėje (Rusija, Maskvos priemiestis) paryčiais užsiliepsnojo didžiulis prekybos centras „Mega Chimki“. Gaisras prasidėjo parduotuvėje „OVI“ ir persikėlė į kitas patalpas. Liudininkai užfiksavo galingą sprogimą, gelbėjimo tarnybos patvirtino, kad yra aukų. Skelbiama, kad gaisro plotas – daugiau nei 17 tūkst. kv. metrų. Ugnį bandoma sutramdyti ir aviacijos pagalba. Pranešama, kad gaisrą pavyko lokalizuoti 7 tūkst. kv. m. plote.

Altajaus Respublikos (Rusija) administracija pastatė naujametę eglę pagrindinėje Zarinsko aikštėje. Gyventojai iškart pasipiktino „apdriskusia“ puošmena ir „filosofiškai nusprendė, kad kokie metai, tokia ir eglė“, rašoma „Podjom“. Jau atvežus eglę nuo jos pažiro dauguma spyglių, todėl medis liko pusiau pridengtomis šakomis ir visiškai nekelia vietos gyventojams šventinės nuotaikos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką. V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai. „Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.

Ukrainą puolančios agresorės Rusijos užsienio reikalų ministras papasakojo, kaip jį suglumino vizito Švedijoje metu pamatytas bendras moterų ir vyrų tualetas.

Uzbekistano valdžia pareiškė, kad šalis „niekada nesileis į politinius nuolaidžiavimus mainais į dujas“. Anksčiau V. Putinas skelbė apie naujos „dujų sąjungos“ tarp Rusijos, Uzbekistano ir Kazachstano sudarymą.

„Aš nematau apkasuose Skabejevos, Solovjovo, Kiseliovo, Rogozino, Lavrovo, Medvedevo vaikų, tačiau dažnai girdžiu jų raginimus žudyti“, – aiškina Vokietijoje išleistos prisiminimų apie karą Ukrainoje autorius, profesionalus rusų karys Pavlas Filatjevas. Jis taip pat kritikavo ne tik karo šalininkus, bet ir tuos rusus, kurie tik skėsčioja rankomis ir aiškina, kad yra prieš karą, bet nieko dėl to nedaro.

Rusijos žiniasklaida cituoja Irano ambasadorių Maskvoje, kurio teigimu, Maskva ir Teheranas netrukus pasirašys „visapusio bendradarbiavimo sutartį“. Kas numatyta šioje sutartyje, kol kas nėra skelbiama. Rusija ir Iranas anksčiau buvo įtariami bendradarbiaujančios ne tik ekonomikos, bet ir karybos srityje.

Rusijos ambasada Berlyne trečiadienį paneigė savo ryšius su kraštutinių dešiniųjų teroristinėmis grupuotėmis Vokietijoje po to, kai policija suėmė grupę asmenų, įtariamų sąmokslu prieš vyriausybę. „Rusijos ambasada Vokietijoje atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos diplomatinės ir konsulinės įstaigos Vokietijoje nepalaiko ryšių su teroristinių grupuočių ar kitų neteisėtų subjektų atstovais“, – sakoma ambasados pareiškime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos žurnalistė, buvusi „Echo Moskvy“ vedėja Ksenija Larina interviu leidiniui „Gordon“ prisipažino, kad jai vis dar mįslė, kodėl rusų tauta nuolat susitaiko su skurdu ir Rusijos vadovybės žeminančiu elgesiu, ir kodėl tokia situacija nesikeičia per amžius. Portalo „Gordon“ vyr. redaktorė Olesia Bacman, kalbėdama su pašnekove, pateikė Rusijos užsienio ministro Sergejaus Lavrovo pavyzdį.

Rusijoje gruodžio 6-ąją buvo paskelbta, kad iš karinio dalinio Rostovo srityje dezertyravęs vyras atidengė ugnį į pro šalį važiavusius neuniformuotus pareigūnus. Po parą trukusių gaudynių pabėgėlis buvo sulaikytas apleistame name. Bėglį pareigūnai pastebėjo atsitiktinai, kai jis žygiavo su automatu rankose palei rajono kelią. Neuniformuoti pareigūnai tuo metu važiavo ieškoti dingusios moters.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai. Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.

Turkija prie Bosforo sąsiaurio sustabdė beveik dvi dešimtys tanklaivių, kurių dauguma gabena rusišką naftą, reikalaudama draudimo kompanijų garantinių raštų gabenamiems kroviniams, skelbia „Bloomberg“. „Laivai su Rusijos, taip ir Kazachstano nafta, neturintys draudimo garantinių raštų ir norintys perplaukti sąsiaurį, priversti laukti.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Kanadiečių valdžios institucijos tiria, kaip Kanadoje pagamintos dalys pateko į Irano bepiločius orlaivius, kuriais Rusija atakavo Ukrainą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Ukraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vis tiek padarė žalos.

Austrija jau sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, bet privalo tęsti pastangas diversifikuoti tiekimą kitam šaltajam sezonui, naujienų agentūrai AFP pareiškė Austrijos energetikos grupės OMV vadovas. Mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų Europa siekia nuo tada, kai Maskva pradėjo savo invaziją į Ukrainą. Rusija savo ruožtu gerokai apkarpė dujų tiekimą, išprovokavusi energijos kainų šuolį visoje Europoje.

Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pirmadienį perspėjo, kad visoje Ukrainoje, šaliai kovojant su naujos Rusijos atakų bangos padariniais, bus taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. „Dėl apšaudymo padarinių.

Rusijos teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, pernai nuteistam kalėti pusdevintų metų už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje. „Maskvos Meščansko teismo nuosprendis turėtų būti paliktas nepakeistas“, – sakė teisėjas per posėdį Maskvos miesto teisme.

Rusija formuoja „šešėlinį laivyną“, kurį sudarytų daugiau kaip 100 senų tanklaivių, tiesioginiais ir netiesioginiais sandoriais įsigytų per šiuos metus, kad galėtų gabenti naftą į Indiją, Kiniją, Turkiją ir taip apeiti Vakarų sankcijas, skelbia „Financial Times“ ir „Deutsche Welle“. Pasak britų leidinio šaltinių, su Rusija susiję operatoriai įsigijo iki 29 VLCC kategorijos supertanklaivių, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 2 mln. barelių naftos.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Aleksejus Kudrinas, ilgametis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, pirmadienį pranešė ketinantis prisijungti prie „Yandex“ – nepriklausomos Rusijos technologijų bendrovės, kuri pastaraisiais metais pasidavė vis didėjančiam Kremliaus spaudimui.

Čečėnų opozicijos tinklaraštininkas Tymso Abdurachmanovas buvo nužudytas Švedijoje, skelbiama žiniasklaidos priemonėse. Opozicinis čečėnų leidinys, remiantis savais šaltiniais Europoje ir Čečėnijoje, skelbia, kad vyras buvo nušautas naktį į gruodžio 2-ąją. „Tumso buvo grupės asmenų sušaudytas naktį, šiuo metu yra tiriamos aplinkybės“, – „Current Time“ cituojamas pirminis šaltinis.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje padaugėjo ginkluotų apiplėšimų. Manoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, ginklai iš ten lengvai patenka į Rusiją, kurioje ginkluotų nusikaltimų skaičius šiais metais išaugo beveik 30 procentų, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. Vien tik su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje šis skaičius padidėjo stulbinančius 675 proc., rašo Jamestown Foundation.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Putinas, kaip ir nuverstas, ir nužudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II, nepalieka vietos demokratiniam politiniam gyvenimui, išskyrus savo biurokratinę sistemą, todėl revoliucija yra neišvengiama, rašo „The Insider“.  Jei sultonas būtų nusprendęs įkurti Žmogaus teisių tarybą XVII a. Sublime Porte, būtų aišku, kieno žmogaus teises jis turėjo omenyje. Taryba būtų sudaryta iš janisarų. Laikai ir papročiai buvo paprasti ir aiškūs, be veidmainystės.

Ukrainos prezidentas susitiko su iš Rusijos nelaisvės paleistais Ukrainos gynėjais ir įteikė jiems valstybinius apdovanojimus, skelbia  „Ukrinform“.  „Šiandien švenčiame tuos, kurie atstovauja Ukrainos nenumaldomumą, yra mūsų didžios valstybės veidas“, – sakė V. Zelenskis.  Kreipdamasis į susirinkusius karininkus, seržantus, karius ir jūreivius jis pabrėžė, kad džiaugiasi matydamas juos laisvėje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Rusijos žalios naftos importo jūra apribojimo tikslą, kurį ES šalys ir jos G7 partneriai taikys nuo šių metų gruodžio 5 d., skelbia „Ukrinform“.   Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „Twitter “ šiuo klausimu paskelbė trumpą tekstinę žinutę ir vaizdo įrašą .  „Su G7 ir kitais (partneriais) derinamas ES lygmens susitarimas dėl naftos kainos ribinio rodiklio labai sumažins Rusijos pajamas.

Charkivo srityje buvo aptikti ištisi namai, kuriuos rusų okupantai pavertė sandėliais pavogiems daiktams, skelbia UNIAN.   Rusai vogė viską, ką galėjo panešti: nuo baldų ir skėčių iki skalbimo mašinų ir vežimėlių. Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomojo puolimo okupantai turėjo skubiai atsitraukti, todėl nebespėjo pavogto grobio išgabenti su savimi.   Skelbiama, kad dabar teisėsaugininkai ieško buvusių šių daiktų savininkų.

NATO valstybės narės ir Suomija bei Švedija bendrame pareiškime paragino Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir „visiškai bei besąlygiškai“ išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos, skelbia „Ukrinform“.   Teigiama, kad bendrą pareiškimą per 29-ąjį ESBO Ministrų Tarybos posėdį priėmė 31 šalis.  „Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karą, kurį ji pradėjo savo noru, ir visiškai bei besąlygiškai išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos“, – rašoma pranešime.

Ukraina pranešė, kad Kroatijos teismas leido parduoti Viktoro Medvedčuko jachtą „Royal Romance“, skelbia „The Guardian“.  200 mln. JAV dolerių vertės superjachta, priklausanti Viktorui Medvedčukui, oligarchui ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui, kuriam taikomos sankcijos, turi būti parduota aukcione po to, kai anksčiau šiais metais buvo areštuota Kroatijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu pasmerkė civilinės infrastruktūros apšaudymą Ukrainoje.  Apie tai skelbiama Vokietijos vyriausybės vadovo svetainėje , praneša „Ukrinform“.  „Valandą trukęs pokalbis buvo skirtas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir jo pasekmėms“, – rašoma pranešime.

Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų Patriot perdavimo, skelbia UNIAN. Jų dislokavimas vakariniuose Ukrainos regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO šalis nuo bet kokių incidentų.  Tai pokalbyje su „Polsat News “ žurnalistais pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų pozicijoms prie Melitopolio, skelbia UNIAN.   Pranešama, kad smūgis suduotas prie Terpenės kaimo Zaporižios srityje.  Apie tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.  „Įsibrovėliai sulaukė tokio karšto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sveikinimo, kad dabar dešimtys išvežami į miesto ligoninę", – pažymėjo Fiodorovas.

Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbia apie naikintuvo MiG-31 katastrofą Primorės krašte. Avarijos aplinkybės nėra žinomos, pilotai spėjo katapultuotis, skelbiama TASS. Netoli Japonijos jūros esančiame Primorės krašte nukrito Rusijos kariuomenės naikintuvas MiG-31. Įvykio aplinkybės tiriamos, pilotai spėjo palikti orlaivį prieš jam sudūžtant, skelbiama Rusijos naujienų agentūros TASS pranešime.

Rusijoje ketvirtadienį įsigaliojo naujas „užsienio agentų“ teisės aktas, kuriuo išplečiami valdžios institucijų įgaliojimai bet kurį žmogų, kuriam daroma „užsienio įtaka“, laikyti kitos šalies agentu. Pagal ankstesnes įstatymo versijas pareigūnai turėjo įrodyti, kad organizacija ar asmuo gavo finansinę ar materialinę pagalbą iš užsienio, kad būtų pripažinti agentais. Naują įstatymo versiją liepos mėnesį pasirašė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

Nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė prarado iki 13 tūkst. karių, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, skelbia „Ukrinform“.  „Turime oficialias Generalinio štabo sąmatas, yra oficialios sąmatos, kurias pateikia vyriausiasis kariuomenės vadas. Ir jie svyruoja nuo 10 iki 12,5-13 tūkst. žuvusiųjų. Tai yra, mes atvirai kalbame apie žuvusiųjų skaičių“, – sakė M. Podoliakas.