Kas numatyta šioje sutartyje, kol kas nėra skelbiama. Rusija ir Iranas anksčiau buvo įtariami bendradarbiaujančios ne tik ekonomikos, bet ir karybos srityje.
Irano užsienio reikalų ministras prieš mėnesį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje.
Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.
„Keli mėnesiai iki karo Ukrainoje Rusijai perdavėme ribotą bepiločių orlaivių skaičių“, – po susitikimo Teherane žurnalistams sakė H. Amiras-Abdollahianas.
Anksčiau Irano pareigūnai neigė, kad ginkluoja Rusiją jos kare su Ukraina. Lapkričio pradžioje Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Amiras Saeidas Iravanis pavadino kaltinimus „visiškai nepagrįstais“ ir pakartojo, kad Iranas laikosi neutralumo, kai kalbama apie šį karą.
JAV ir jų Vakarų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje paragino generalinį sekretorių Antonio Guterresą ištirti, ar Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius civiliams Ukrainoje atakuoti.
Nepaisant to, Irano Revoliucinė gvardija nekonkretizuodama gyrėsi, kad tiekia bepiločius orlaivius didžiausioms pasaulio valstybėms, o aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei gyrė dronų veiksmingumą ir šaipėsi iš Vakarų nerimo dėl jų keliamo pavojaus.
Savaitės pradžioje Irano revoliucinė gvardija suėmė 12 įtariamų su Europa susijusios grupės narių, kaltinamų sabotažo planavimu šalyje, pranešė agentūra „Tasnim“.
Šiitišką respubliką jau daugiau kaip du mėnesius krečia kruvini protestai, Teherano vadinami „riaušėmis“, kurias, anot jo, kursto Jungtinės Valstijos, jos sąjungininkės ir užsienyje įsikūrusios opozicijos grupės.
Protestai prasidėjo rugsėjo viduryje po to, kai Teherano moralės policijos areštinėje mirė 22-ejų kurdų kilmės iranietė Mahsa Amini.
Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Markazi provincijoje, esančioje į pietvakarius nuo Teherano, pareiškime, kurį cituoja „Tasnim“, teigiama, kad ji suėmė „tinklą, turintį 12 narių, susijusių su užsieniu“.
Jame teigiama, kad jiems „vadovavo Vokietijoje ir Nyderlanduose gyvenantys kontrrevoliuciniai agentai“ ir kad jie vykdė „veiklą, nukreiptą prieš nacionalinį saugumą“.
Jie „bandė įsigyti ginklų ir ketino vykdyti ardomąją veiklą“, tačiau buvo suimti anksčiau, nei spėjo tai padaryti.
Gvardijos pareiškime teigiama, kad „riaušių projektas žlugo“, turint omenyje visoje šalyje vykstančius protestus, kuriuos sukėlė M. Amini mirtis.
Vis dėlto ji perspėjo, kad sabotažo akcijos tęsis ir paragino „lojalius žmones, ypač parduotuvių savininkus, studentus ir darbininkus, būti budrius ir užkirsti jiems kelią“.
Atrodo, kad tai buvo susiję su raginimais surengti trijų dienų streiką, kaip dalį protestų, kurio kulminacija bus trečiadienį per „Studentų dieną“.
Praėjusią savaitę vienas Irano generolas teigė, kad per neramumus žuvo daugiau nei 300 žmonių, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų.
Osle įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) teigė, kad saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 448 žmones per visoje šalyje vykstančius protestus.
Buvo suimta tūkstančiai žmonių, įskaitant garsius Irano aktorius ir futbolininkus.
