Karas Ukrainoje

Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. „Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN. „Kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad tai visada pasibaigs derybomis. Mintis, kad Ukraina gali nustumti Rusiją atgal iki 1991 m. sienos, yra absurdiška. Niekas tuo iš tikrųjų netikėjo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

Padėtis Rytų Ukrainos mieste Avdijivkoje, kurią visomis išgalėmis bando šturmuoti Rusijos pajėgos, yra „sunki ir kritinė“, teigia „Laisvės legiono“ karys Maksimas Morozovas. Jis skaičiuoja, kad per šio Donecko srityje esančio miesto šturmą rusai neteko jau iki 30 tūkst. karių. „Per priešo puolimą rudenį Generalinis štabas oficialiai paskelbė apie okupantų nuostolius – 15 tūkst. Tai yra, užpuolus nedidelį Avdijivkos miestą, kuriame iki plataus masto invazijos gyveno 30 tūkst.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušti devyni rusų dronai ir dvi raketos. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 15 atakos dronų „Shahed“ ir kad devyni jų buvo numušti įvairiose Ukrainos srityse.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Bet to, pats J. Bidenas pasirašė susitarimą skirti 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) paramą Ukrainai.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“. „Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė L. Kučma interviu „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“. L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino visus Vakarų sąjungininkus aiškiai įsipareigoti suteikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai gintis nuo Rusijos. „Svarbu, kad, ypač šioje situacijoje, mes kartu Europoje ir toli už jos ribų pasiųstume Ukrainai signalą, kad ji gali tikėtis mūsų pagalbos“, – kalbėjo O. Scholzas spaudos konferencijoje Berlyne.

Europos Sąjunga (ES) gali atidėti planuotą derybų dėl Ukrainos narystės pradžią iki kitų metų kovo dėl nesutaikomos Vengrijos pozicijos, „Euractiv“ cituoja „UNIAN“, Gruodžio 14–15 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime bus svarstomi keli klausimai, įskaitant derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžią, taip pat 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui skyrimą ir dar 20 mlrd. eurų skyrimą karinėms reikmėms. Taip pat bus svarstomas klausimas dėl 12-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.  Spaudos konferencijos metu O. Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.  „Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.

Rusija nesustotų Ukrainoje, todėl turime užtikrinti, kad Kyjivas apsigintų ir išlaikyti paramą, sako Baltijos šalių prezidentai. „Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad jiems nesutikus pradėti derybų su Kyjivu dėl narystės per šią savaitę vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tai turės pražūtingų pasekmių. „Negaliu įsivaizduoti, – Briuselyje žurnalistams sakė Dmytro Kuleba. – Net nenoriu kalbėti apie pragaištingas pasekmes, kurios kiltų, jei Taryba nepriimtų šio sprendimo.

Europos Sąjungos lyderiams šią savaitę nesutarus dėl tolesnės paramos Ukrainai, bendrijos plėtros lauktų globalios pasekmės, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pirmadienį paragino bloką padidinti paramą Ukrainai, Vengrijai grasinant šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vetuoti tolesnę paramą karo draskomai šaliai. Po to, kai dėl respublikonų JAV Kongrese pasipriešinimo paramos Ukrainai ateitis tapo miglota, daugėja nuogąstavimų, kad gali sutrikti Europos parama Ukrainai.

Jungtinė Karalystė nusiųs į Ukrainą du Karališkojo jūrų laivyno minų tralerius, padėsiančius ieškoti Juodojoje jūroje rusiškų minų ir atkurti Kyjivo eksportą jūra, pirmadienį paskelbė britų vyriausybė. Ukrainos eksporto jūra galimybes smarkiai paveikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų vasarį pradėta invazija ir Juodojoje jūroje įvesta blokada.

Ukrainos kovos pajėgas papildė nauji prieš Rusijos terorą kariaujantys Rusijos savanorių korpuso (RDK) kariai. Tarp jų – ir Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ veteranai, skelbia karių vadas Denisas Nikitinas. „Į Ukrainą atvyko nauji RDK savanoriai! Dar kartą įsitikinau, kad mūsų kova rado atgarsį daugelio rusų protuose ir širdyse, o Rusijos savanorių korpuso gretas ir toliau papildo ryžtingiausi ir drąsiausi tėvynės sūnūs“, – „Telegram“ rašė D. Nikitinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai. Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.

Praėjus beveik dvejiems metams, kaip Rusija nesėkmingai bando parversti nepriklausomą Ukrainą, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija per šį karą sustiprėjo, o Vakarų dominavimas pasaulyje „eina į pabaigą“. Dėl „konflikto“ Ukrainoje Rusija tapo stipresnė, visaip taip pat, kaip nugalėjusi Hitlerį ir Napoleoną, „Sky News“ cituoja S. Lavrovą.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | TVF patvirtino 900 mln. dolerių pagalbą Ukrainai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba patvirtino 900 mln. dolerių (836 mln. eurų) pagalbą Ukrainai.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad pirmadienio rytą numušė aštuonias Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivą. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad apie 4 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį atvykęs į Buenos Aires dalyvauti Argentinos prezidento Javiero Milei inauguracijoje, su Ekvadoro, Paragvajaus ir Urugvajaus vadovais aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas bandė patraukti į savo pusę Lotynų Amerikos šalis, kurių nuomonės dėl atsako į Rusijos plataus masto karą Ukrainoje išsiskyrė.

Rusijos kariai vis dažniau ieško būdų, kaip pabėgti nuo karo tarnybos. Rudenį pagalbos išvengti tarnybos prašė 89 proc. daugiau rusų kariškių nei šių metų vasarą. Jei birželio–rugpjūčio mėnesiais tokių prašymų buvo 305, tai rugsėjį–lapkritį – 577. Apie tai „The Moscow Times“ pranešė organizacija „Idite lesom“ (rus.

Ukraina šeštadienį griežtai pasmerkė Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos užsienio reikalų ministerija planuojamus rinkimus pavadino niekiniais ir negaliojančiais ir pažadėjo, kad bet kokiems tarptautiniams stebėtojams, atsiųstiems stebėti rinkimų, „grės baudžiamoji atsakomybė“. Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nustatė, kad šalies prezidento rinkimai vyks 2024 metų kovo 17-ąją.

Beveik pusė ukrainiečių jau pasisako už „kompromiso“ su Rusija derybose dėl karo baigties paieškas, rodo „Reiting“ bendrovės apklausa. Be to, per paskutinį pusmetį susitraukė ir pasisakančių už karinį užgrobtų teritorijų atsikovojimą žmonių skaičius. Tai gali būti susiję su bendromis nuotaikų Ukrainoje kaitomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo vieną iš pagrindinių tikslų, kurį bus bandoma įgyvendinti šią žiemą mūšio lauke. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šią žiemą turi stengtis užkirsti kelią Rusijos kariuomenei perimti iniciatyvą mūšio lauke, taip pat leisti okupantų pajėgoms sustiprėti. „Mūsų valstybės užduotis netgi dabar, šią žiemą, nepaisant to, kaip tai būtų sunku, yra parodyti galią ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jiems įsitvirtinti.

Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centras pateikė prognozę, kurioje sakoma, kad Rusija, nepaisydama patiriamų nuostolių fronte, artimiausiomis savaitėmis gali suintensyvinti puolamuosius veiksmus prieš Ukrainą. Pasak žvalgybos atstovo, tokių veiksmų galimybę įrodo ir rusų karių persigrupavimas. Ants Kiviselgas taip pat pažymėjo, kad nors fronto linijoje didelių pokyčių nėra, Rusijos vykdmų karinių operacijų prieš Ukrainą skaičius per savaitę padidėjo ketvirtadaliu.

Po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo, taip pat vėluojančios Vakarų ginkluotės Ukraina buvo priversta pereiti prie gynybos tam, kad sustabdytų agresorę Rusiją. Dabar užsimenama, kada Ukraina galėtų būti pasirengusi pradėti naują kontrpuolimą dar kartą. „The Wall Street Journal“ rašo, kad jeigu viskas klostysis tinkamai, Ukraina bus pajėgi surengti naują kontrpuolimą 2025 metų pavasarį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį susitiko su vengrų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, siekdamas išeiti iš aklavietės prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, Vengrijos lyderiui pagrasinus blokuoti tolesnę paramą Ukrainai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija yra pasirengusi imtis griežtesnių migracinės politikos ir deportacijos priemonių, kad gautų trūkstamų respublikonų balsų Kongrese, leisiančių suteikti finansinę pagalbą Ukrainai, skelbia „Reuters“. Baltieji rūmai turėtų sugriežtinti patikros standartus asmenims, kurie siekia gauti prieglobstį, ne tik leisti apsukti migrantus pasienyje, tačiau išvaryti juos ir iš visos JAV teritorijos, o taip pat gali sutikti, kad per trečiąsias šalis į JAV atvykę prieglo...

Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dislokavo apie 50 sienų apsaugos pareigūnų prie Suomijos sienos su Rusija, Helsinkiui kaltinant Maskvą surežisavus migracijos bangą. „Šiuo metu dislokuojame Suomijoje 55 pareigūnus, dauguma jų yra sienų apsaugos pareigūnai, vykdantys sienos stebėjimą“, – ketvirtadienį sakė „Frontex“ atstovas Piotras Switalskis. Ši parama, apie kurią buvo paskelbta lapkričio pabaigoje, turi trukti iki sausio pabaigos.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį paragino Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjus pritarti naujai paramai Ukrainai ir taip padėti finansuoti Kyjivo kovą su Rusijos pajėgomis. „Aš nesijaudinu dėl Ukrainos žmonių stiprybės, vienybės, sutarimo ir drąsos [...]. Aš nerimauju, kad mes nepadarysime to, ką turime padaryti, – sakė D. Cameronas Aspeno saugumo forume JAV sostinėje.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad bandydama apeiti jau mėnesį trunkančią Lenkijos vežėjų blokadą išbandė sunkvežimių gabenimą per Lenkijos sieną traukiniais. Nuo lapkričio buvo paralyžiuotas sunkvežimių eismas keturiuose sienos perėjimo punktuose, nes lenkų vežėjai protestuoja reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos. „Ukrainos geležinkeliai“ išsiuntė pirmąjį traukinį su sunkvežimiais į Lenkiją“, – sakoma valstybinio geležinkelių operatorės pranešime.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje. Tuo metu Vakarų pareigūnai prabilo, kad Rusija galimai jau pradėjo naują, didelio masto karinę kampaniją.

Ukrainos valdžia ketvirtadienio vakarą pranešė, kad kelios Rusijos raketos smogė Ukrainos rytuose esančiam Charkivo miestui, sužeidė vieną žmogų ir apgadino gyvenamuosius pastatus. „Okupantai šešis kartus smogė Charkivui“, – „Telegram“ parašė to paties pavadinimo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas ir pridūrė, kad vienam žmogui buvo suteikta medicininė pagalba vietoje. Pasak jo, nukentėjo Cholodnohorsko ir Ševčenkovskio rajonai, apgadinti gyvenamieji pastatai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad kartu su Jungtinės Karalystės (JK)  atstovais yra laikomasi vieningos pozicijos dėl siekio užkirsti kelią Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino agresijai. Pasak A. Blinkeno, JAV ir JK yra pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina „stipriai stovėtų ant savo kojų“. Jis pridūrė, kad susitikimai su NATO [atstovais] aiškiai parodė, kad Aljansas toliau išreiškia paramą Ukrainai.

Karo analitikas prognozuoja, kad 2024 m. Ukrainos gynėjai prieš rusų kariuomenę kovos kitaip, rašo UNIAN. Pasak Aleksandro Kovalenko, 2024-ieji „bus naujos kovos taktikos metai“. Tiesa, pasak analitiko, galbūt tam tikri taktiniai veiksmai nebus aiškiai suprantami kitiems asmenims, kadangi jie bus kiek kitokio pobūdžio.

Ukraina ketvirtadienį paragino gyventojus taupyti elektros energiją po to, kai netoli fronto linijos esanti elektrinė buvo apšaudyta – tai pirmas toks įspėjimas šią žiemą. Pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Šią popietę priešas užpuolė vieną iš šiluminių elektrinių fronto zonoje.

Maskvoje ketvirtadienį įsiplieskė didelis gaisras. Kaip skelbia „Obozrevatel“, remdamasi rusų progandinės naujienų agentūros pranešimu, gaisras kilo viename iš gamybos pastatų. Kiek vėliau buvo pranešta, kad gaisras įsiplieskė gelžbetonio gaminių ir metalų konstrukcijų gamybos pastate.  „Dega dažymo cechas, gaisro plotas – 50 kvadartinių metrų“, – sakė vienas iš šaltinių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad priimant tarptautinius sprendimus, susijusius su parama Ukrainai, teks įvertinti rinkimų veiksnį Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse. Respublikonų senatoriai trečiadienį blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius finansuoti prieš nelegalią migraciją nukreiptas priemones. „Situacija nėra paprasta.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.   „Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją.

Rusijos pareigūnai skelbiasi sulaikę įtariamąjį, kuris tariamai prieš savaitę įvykdė išpuolį Buriatijos teritorijoje. Įtariamasis – Baltarusijos pilietis, kuris, anot Rusijos teisėsaugininkų, gavo nurodymus iš Lietuvoje gyvenančio tautiečio. Rusijos federalinio saugumo biuras skelbiasi sulaikę Baltarusijos pilietį, kuris įtariamas naktį iš lapkričio 29-osios į 30-ąją įvykdęs išpuolį geležinkelio atkarpoje šalia Severomuisko. Tuomet buvo sunaikinta dešimtys aviacinio kuro ir dyzelino cisternų.

Rusijos kariai negali evakuoti daugybės žuvusių savo karių iš mūšio lauko nenustatytoje fronto dalyje, o tai neigiamai veikia Rusijos moralę ir puolimo pajėgumus. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Gruodžio 6 d. šaltiniai Rusijoje pranešė, kad pūvantys karių kūnai neigiamai veikia karių moralę ir kartais trukdo Rusijos ginkluotosioms pajėgoms užimti kovines pozicijas ir pulti.

Ukrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas. „Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu.

Rusijos Federacijos Orenburgo mieste vietos gyventojas Orenburgo apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame reikalavo nutraukti karą Ukrainoje. Apie tai praneša leidinys SOTA. Kaip paaiškino teismas, 2022 m. gegužę vyras su panašiais reikalavimais jau kreipėsi į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, tačiau buvo ignoruojamas, todėl nusprendė kreiptis į teismą.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido daug Irano gamybos dronų ir kad jie pražudė vieną civilį bei apgadino uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione. Pareigūnai Kyjive sako, kad Rusijos pajėgos kaupia dronus ir raketas žiemos atakoms prieš Ukrainos energetinę sistemą ir kitą svarbią infrastruktūrą. „Iš viso buvo paleista 18 atakos bepiločių „Shahed-136/131“, – paskelbė Ukrainos oro pajėgos. 15 šių dronų buvo numušti, sakoma pranešime.

Kyjivas pripažino suorganizavęs prokremliško Ukrainos politiko nužudymą trečiadienį netoli Maskvos. Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas prisiėmė atsakomybę už virtinę nužudymų ir išpuolių prieš karo šalininkus rusus ir buvusius Ukrainos pareigūnus, rėmusius Maskvos invaziją.

JAV prezidentas Joe Bidenas JAV Senato sprendimą užblokuoti pagalbos paketą Ukrainai pavadino politiniu šantažu. Komentuodamas Respublikonų partijos atsisakymą paremti Kongreso įstatymo projektą, kuriuo numatoma skirti papildomų lėšų nacionaliniam saugumui užtikrinti, į kurį įeina ir pagalba Ukrainai, J. Bidenas sakė, kad nepatvirtinti paramos – per didelė rizika. „Kongreso respublikonai grasina nutraukti paramą Ukrainai, jei jiems nepavyks prastumti savo itin šališkos pasienio politikos.

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė su Jungtinėmis Valstijomis pasirašęs susitarimą, kuriuo siekiama padėti perkelti ginklų gamybą į Ukrainą. Tuo metu analitikas Justinas Bronkas savo publikacijoje rašo, kad Europa turi pasirengti Rusijos puolimui tuo metu, kai JAV negalės padėti Svarbiausi įvykiai: 23:36 | R. Abramovičius kritikuoja Lietuvos svarstymus dėl kilme įgytos pilietybės atėmimo  Rusų milijardierius Romanas Abramovičius kritikuoja Lietuvos pareigūnų svarstymus ir Vidaus re...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į G7 valstybių lyderius, sako, kad Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas gali fiktyviai tapti šalies vadovu dar vienai kadencijai, rašo „Ukrainska Pravda“. Tačiau, pasak V. Zelenskio, šiuo metu dalis Rusijos gyventojų yra nepatenkinti dėl situacijos karo fronte Ukrainoje, todėl V. Putinas meta gausias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kad užsitikrintų nepatenkintų Rusijos gyventojų palaikymą, kuomet atskleis ...