Karas Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Aljanso šalis įspėja, kad šios turi būti pasiruošusios blogoms naujienoms iš fronto Ukrainoje, kadangi karas tebesitęsia. „Karai vystosi etapais, – interviu Vokietijos transliuotojui ARD sakė J. Stoltenbergas. – Turime remti Ukrainą ir gerais, ir blogais laikais“. „Turime būti pasirengę ir blogoms naujienoms“, – sakė NATO generalinis sekretorius, nepatikslindamas, ką turi omenyje.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad ši žiema bus pragaištinga Ukrainoje kariaujantiems rusų kariams. Atsargos generolas „Amerikos balsui“ sakė, kad nenorėtų būti eiliniu kariu tranšėjoje. Pasak jo, okupantai „turi siaubingą logistikos sistemą, jų vadai jais nesirūpina“.  „Taigi rusų kariai žiemą siaubingai kentės. Manau, kad sumažės kai kurių jų bepiločių orlaivių efektyvumas“, – žiemos sunkumus prognozavo B. Hodgesas.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas patvirtino, kad dabartinės sąlygos karo fronte verčia keisti karinę taktiką.

Ukraina ir Lenkija pirmadienį atidarys Dorohusko sienos perėją tuštiems sunkvežimiams, siekdamos palengvinti lenkų vežėjų, kurių protestai jau kelias savaites paralyžiuoja eismą, blokadą. Lapkričio 6 dieną protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

Užsitęsęs karas Ukrainoje ir klampūs mūšiai priverčia šalies valdžią keisti požiūrį į mobilizaciją. Jeigu pirmąjį pusmetį buvo netgi raginama neskubėti imti ginklą, tai šiuo metu pripažįstama susiduriant su žmonių jėgos trūkumu fronte. Volodymyro Zelenskio komanda nuo kitų metų žada struktūrinius pokyčius ir naujoviškus būdus privilioti žmones į kariuomenę.

Po nuolatine Rusijos ugnimi esantis Avdijivkos miestas per pastarąsias 24 valandas buvo mažiau puolamas dėl didelių rusų nuostolių ir blogų oro sąlygų, sekmadienį patvirtino miesto meras. Rusija beveik du mėnesius bando užimti Avdijivką, netoli Donecko esantį pramonės miestą, kuris tapo vienu iš karščiausių fronto linijos taškų. Rusų kariai dabar yra didžiąją dalimi griuvėsiais tapusio miesto rytuose, šiaurėje ir pietuose.

Ukraina sekmadienį pradėjo tyrimą dėl, jos teigimu, Rusijos pajėgų įvykdytos egzekucijos dviem neginkluotiems ukrainiečių kariams, kurie parodė ketinantys pasiduoti. Ukrainos pareigūnai pasmerkė šį incidentą kaip karo nusikaltimą. Oficialios Maskvos reakcijos kol kas nėra.

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 10 rusų dronų „Shahed“. Jų sekmadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 12 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. 10 dronų „Shahed“ leisti keliomis bangomis, dauguma jų numušti virš pietinės Mykolajivo srities. Keletas kitų dronų numušti vakarinėje Chmelnyckio srityje Pasak Ukrainos oro pajėgų, raketa savo taikinio nepasiekė.

Ukrainos pasieniečiai penktadienį neleido eksprezidentui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, nes jis planavo susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pranešė Kyjivo saugumo tarnybos. 2014–2019 metais valdžioje buvęs P. Porošenka buvo suplanavęs kelis aukšto lygio susitikimus užsienyje, tačiau penktadienį pareiškė, kad jo kelionę teko atšaukti, nes jis buvo apsuktas pasienyje.

Neterminuotai mobilizacijai nepritariantys Rusijos šauktinių artimieji susivienijo ir paskelbė manifestą, kuriame teigia, kad Rusijos valstybė „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Jie renka parašus dėl mobilizuotųjų grąžinimo namo ir tarnybos limito nustatymo. Kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“ kanale „Put Domoj“. „Pasirodo, kad mes nesame rinkėjai ir ne piliečiai, o gal ir visai nebe žmonės... Mus išduoda ir naikina saviškiai.

Naktį į šeštadienį rusų laikinai užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje įvyko naujas elektros energijos tiekimo sutrikimas, keliantis „grėsmę branduolinei ir radiacinei saugai“. Rytą atominės elektrinės operatoriaus „Energoatom“ specialistų pastangomis buvo atkurtas atominės elektrinės ryšys su Ukrainos elektros tinklais – atnaujinta 750 kV elektros linija.

Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę. UNIAN skelbia, kad Estijos ministrė Kaja Kallas pranešė, kad jos vyriausybės atstovai ieško būdų, kaip būtų galima iš šalies deportuoti asmenis, gavusius Rusijos pasus.

Karo ekspertas pateikė prognozę, kokių veiksmų karo fronte Rusijos Federacija gali griebtis 2024 metais. Kaip rašo UNIAN, „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas mano, kad rusų kariuomenės pajėgos fronte bus stiprinamos. Todėl, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos privalo stengtis atlaikyti rusų okupantų vykdomą puolimą, taip pat skirti dar didesnį dėmesį gynybinių taktikų, strategijų sustiprinimui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per tarptautinę saugumo konferenciją paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams ir pareiškė, kad jo vyriausybė nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje. „Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S. Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad jau kelias savaites besitęsiančio Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai yra katastrofiški. Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams. „Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Slovakijos vežėjai penktadienį pradėjo sienos perėjos su Ukraina blokadą, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš Ukrainos pusės ir prisijungdami prie panašios Lenkijos vežėjų akcijos. Slovakijos vežėjų keliais asociacijos UNAS nariai per Vyšne Nemeckės sienos kontrolės punktą leidžia įvažiuoti į Ukrainą tik keturiems sunkvežimiams per valandą.

Buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai penktadienį ryte neleista išvykti iš šalies, rašo „SkyNews“.  Tuo metu P. Porošenka tikina, kad sprendimas neleisti jam išvykti iš Ukrainos yra politiškai motyvuotas, o tokiu būdu esą siekiama sužlugdyti jo darbą. Savo ruožtu buvęs šalies vadovas taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas prie sienos su Lenkija. Nors, pasak jo, jis turėjo oficialų leidimą išvykti iš šalies, tačiau pareigūnai to padaryti neleido.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai partnerystę, o ne pradėti derybas dėl jos įstojimo. V. Orbanas – vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi – grasina per ES viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį blokuoti tolesnę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti jo siekį įstoti į 27 narių bloką.

Kyjivas penktadienį pareiškė surengęs sabotažo atakų prieš Rusijos geležinkelio liniją Sibire, už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. Rusijos valdžios institucijos pranešė apie daugybę išpuolių prieš transporto infrastruktūrą nuo tada, kai praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kadangi Vakarai nesiima ryžtingų veiksmų, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atsiveria naujų galimybių kare Ukrainoje. Rusijai suteikiama reali sėkmės galimybė, ypač dėl silpno Vakarų atsako į pagalbą, strateginės perspektyvos stokos ir pasyvumo. Apie tai rašo žurnalas „The Economist“. Pasak leidinio, Vakarai galėtų padaryti daugiau, pasinaudodami savo pramoniniais ir finansiniais ištekliais pasipriešinti V. Putinui ir pranokti Rusijos pajėgumus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai „pasveikino“ rusų pajėgas su pirmąja žiemos diena. Vaizdo medžiaga iš fronto pasidalijo15-ojo mobiliojo pasienio būrio „Stalevij Kordon“ spaudos tarnyba. „Sprogstantis „Jingle Bels“ iš pasieniečių „Stalevij Kordon“. Sveikiname su pirmąja žiemos diena!“ – rašoma šalia vaizdo įrašo. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kovotojai iš artilerijos pabūklo paleidžia mažiausiai tris šūvius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankydamasis šalies šiaurės rytuose pareiškė, kad prasidėjus žiemos laikotarpiui Kyjivas ruošiasi naujam karo su Rusija etapui. Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ prezidentas sakė, kad žiemos pradžia turės įtakos ne tik kovoms fronte, bet ir civiliams gyventojams bei grūdų eksportui. Kyjivas mano, kad Maskva rengiasi atnaujinti masines atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas atskleidė slaptų derybų su Rusija užkulisius. Pasirodo, į derybas rusai atsiuntė daktaro disertacijos plagiavimo skandale liūdnai pagarsėjusį buvusį kultūros ministrą, neseniai apkaltintą ir seksualiniu priekabiavimu.

Ukrainai teks palaukti iki kitų metų, kol gaus pirmąją didelę raketomis varomų bombų, pritaikytų smogti beveik 160 km atstumu, siuntą, naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė Pentagonas ir su situacija susipažinę asmenys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ilgai lauktas kontrpuolimas vasarą ir rudenį neatnešė laukiamų proveržių, tačiau pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir jai reikia pagalbos didinant vidaus ginklų gamybą. „Žiūrėkit, mes nesitraukiame, aš laimingas. Mes kovojame su antrąja (galingiausia – red.) kariuomene pasaulyje, džiaugiuosi. Mes prarandame žmones, tai nedžiugina.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį tarnaujančių kariuomenės karių skaičius šalyje padidės mžadaug 170 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:38 | Estija nori deportuoti visus, kurie gauna Rusijos pilietybę   Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę.

Kai kurių šalių delegatai išėjo iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo, kai kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „The Guardian“. Tiesa, savo kalbą S. Lavrovas trumpam nutraukė ir išreiškė nepasitenkinimą. „Ar galite mane palikti ramybėje? Ačiū“, – tiesioginėje transliacijoje buvo girdimas Rusijos ministro pareiškimas. Iškart po pasakytos kalbos S. Lavrovas pats išėjo iš salės.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylas Budanovas ir jo šeima yra pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikinai, nes karinė žvalgyba ne kartą pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tuo įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, pareiškęs, kad Rusija naudoja įvairius metodus, įskaitant ne tik sabotažą, bet ir nuodijimą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sako, kad smarkiai išaugęs migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, atvykstančių prie rytinės ES sienos, skaičius yra Maskvos „akivaizdžios hibridinės atakos“ dalis. Jei tai tęsis ir toliau, Baltijos šalis yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija“, perspėjo jis.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva nustojo keistis su Kyjivu karo belaisviais. „Mainai nevyksta, nes Rusija to nenori“, – sakė D. Lubinecas socialiniame tinkle „Telegram“. „Visos Ukrainos iniciatyvos, norai ir veiksmai grąžinti savo gynėjus iš nelaisvės susiduria su Rusijos nenoru susigrąžinti net savo piliečius“, – teigė jis.

Per trečiadienį Ukrainos Seredynos-Budos mieste surengtą apšaudymą žuvo septynmetė antrokė Bohdana Kosačenko. Apšaudymo metu mergaitės motina buvo parduotuvėje, o pati Bohdana sėdėjo automobilyje.  Apie tragišką nelaimę pranešė vietos leidinys „Sumskije Debaty“. Sviedinys nukrito už automobilio, kuriame Bohdana laukė kartu su patėviu. Ir mergaitė, ir jos patėvis per sprogimą patyrė sunkių sužeidimų. Dėl sužalojimų mergaitė mirė ant motinos rankų, kol jos laukė greitosios pagalbos.

Kai kurios Ukrainos aukštosios mokyklos ir darbdaviai padeda piliečiams išvengti mobilizacijos. Apie tai interviu „My-Ukraina“ pasakojo Sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovas Ivanas Tymočko. Pasak jo, Ukrainai mobilizacijos srityje reikėtų sutvarkyti tam tikrus dalykus, ypač susijusius su rezervacija ir aukštuoju mokslu. I. Tymočko sako, kad kai kurie Ukrainos universitetai piktnaudžiauja galimybe į mokymus priimti šaukiamojo amžiaus studentus.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinę Ukrainos Chersono sritį žuvo moteris, pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pranešė, kad per Sadovės kaimo apšaudymą mirtinai sužeista 59-erių moteris. Kiek vėliau Chersono srities administracija „Telegram“ nurodė, kad rusai dronu atakavo Beryslavą, esantį į rytus nuo Chersono.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai paleido 20 dronų „Shahed“ ir aštuonias raketas S-300. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, 14 dronų pavyko numušti. Oro gynyba veikė pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose. Raketomis apšaudyta rytinė Donecko sritis. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad Pokrovske, Myrnohrade ir Novohrodivkoje sužeista 10 žmonių.

Per daugiau nei 20 rusų televizijos kanalų laikinai okupuotame Kryme trečiadienį ištransliuota Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba.  Kaip praneša kanalas „RBK-Ukraina“, remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose, specialiąją operaciją atliko Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba.  Vaizdo įraše V. Zelenskis akcentavo Ukrainos sėkmę Juodosios jūros regione.

Po didžiulės audros Juodojoje jūroje lapkričio 26–27 dienomis iš Sevastopolio uosto dingo rusų pajėgų koviniai delfinai. Apie tai, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis skelbia atvirųjų duomenų žvalgybos analitikai H I Suttonas. Jis pažymėjo, kad struktūra, kurioje buvo laikomi delfinai, galėjo būti užtvindyta arba vanduo galėjo nuplauti delfinus, todėl kai kurie arba visi dresuojami gyvūnai išsilaisvino.

Rusai užminuoja didžiulius teritorijos plotus Ukrainoje, o šių minų laukų žemėlapiai neegzistuoja. Taip jie patys susikuria naujas problemas, pareiškė Ukrainos karo ekspertas Romanas Svitanas. „Kai vienas dalinys išvyksta, o kitas įžengia, niekas niekam neperduoda jokio minų laukų žemėlapio.

Rusai intensyvina terorą okupuotose Ukrainos teritorijose. Anot Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, įsibrovėliai miestuose rengia reidus ir grobia žmones. Apie tai jis pranešė „Telegram“. „Kaimai, esantys palei greitkelį į Krymą, ypač kruopščiai filtruojami. Juose dislokuotos priešo pajėgos“, – rašo I. Fiodorovas. Rusai suaktyvino šnipų darbą Be to, Rusijos kariuomenė suaktyvino šnipų darbą.

Rusijos ginklų gamintojos „Rostec“ dukterinė įmonė „KRET“ baigė kurti tanko kulkosvaidžio nuotolinio valdymo modulį, kuriuo galima šaudyti per atstumą naudojant didelės raiškos vaizdo kamerą, rašo „Postimees“. Tolimojo valdymo sistemos gali būti valdomos nuotoliniu būdu iki vieno kilometro atstumu. Keturi tokie moduliai jau dislokuoti Ukrainos mūšio laukuose, „Army Recognition“ cituoja estų leidinys, o dar penkis planuojama pristatyti iki metų pabaigos.

Pagal naujas Rusijos vidaus reikalų ministerijos rengiamas taisykles į šią šalį atvykstantiems užsieniečiams gali reikėti pasirašyti „lojalumo susitarimą“ pažadant nekritikuoti Maskvos puolimo Ukrainoje. Rusija imasi beprecedenčių priemonių prieš kitamanius, turėdama galvoje ir 2024 metais įvyksiančius prezidento rinkimus, ilgą Vladimiro Putino valdymą turinčius pratęsti bent iki 2030-iųjų.

Rusijai trečiadienį patyrus pralaimėjimą, Lietuva, Lenkija ir Ukraina užsitikrino vietas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) sprendimus priimančiame organe. Keturios šalys – Rusija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva – varžėsi dėl trijų vietų OPCW vykdomojoje taryboje. Mažiausiai balsų surinko Rusija, todėl pirmą kartą organizacijos istorijoje ji neturės vietos taryboje.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius lenkų vežėjus, sustiprins Ukrainos sunkvežimių patikrinimus keliuose, vedančiuose pasienio link. „Tai bus išsamūs patikrinimai, kuriais bus siekiama patikrinti (...) visas Ukrainos vežėjams taikomas transporto taisykles“, – po susitikimo su sunkvežimių vairuotojais sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Alvinas Gajadhuras.

Rusija ruošiasi „išsekinimo“ karui. Tai rodo didėjančios finansinės išlaidos karinėms operacijoms ir įvairūs propagandiniai pasakojimai, kad esą Rusija yra „vis stipresnė“. Tokią nuomonę interviu agentūrai UNIAN išsakė Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musijenka, komentuodamas rekordinio karinio biudžeto priėmimą Rusijoje nuo pat SSRS žlugimo. Pasak eksperto, Rusija nori parodyti Ukrainos Vakarų partneriams, kad karas užsitęs, ir taip priversti juos sumažinti paramos paketus.

Maskvos teismas už akių nuteisė ir areštavo ukrainiečių dainininkę, 2016 m. „Eurovizijos“ nugalėtoją Jamalą dėl neva skelbtų melagienų apie Rusijos kariuomenę.  Prokuratūra patikslino, kad Jamala kaltinama „viešai paskleidusi sąmoningai melagingą informaciją, kurioje pateikiami duomenys apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, motyvuojant nacionaline neapykanta“, skelbia Laisvės radijas.

Ukrainos pietuose siaučiant ekstremaliems žiemiškiems orams šios savaitės pradžioje žuvo 12 žmonių, o daugiau kaip 800 gyvenviečių liko be elektros, trečiadienį pranešė Kyjivas.  Pirmadienį uraganinis vėjas ir snygis smogė pietų Ukrainai, kuri ir taip smarkiai nukentėjo nuo Rusijos plataus masto invazijos. Stiprūs vėjai taip pat siautėja Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose ir pietų Rusijoje.

Rusijos karinių pajėgų vadovybė įslaptino savo minų laukų Ukrainoje žemėlapius, todėl rusų kariai, nežinantys, kur paslėpti sprogstamieji įtaisai, susisprogdina patys savo minomis. Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas. Pasak jo, vienas iš Rusijos 810-ojo jūrų pėstininkų korpuso dalinių atsisakė vykdyti įsakymą šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas laikinai okupuotuose Krynkuose, Chersono srityje.

NATO trečiadienį pateikė rekomendacijų narystės Aljanse siekiančiai Ukrainai, tarp jų – reformos, skirtos kovai su korupcija, teisinės valstybės stiprinimui ir paramai žmogaus teisėms bei mažumų teisėms.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai toliau tvirtai rems Ukrainą. „Atsakymas čia, NATO, šiandien yra aiškus ir nepajudinamas. Turime remti ir toliau remsime Ukrainą“, – sakė A. Blinkenas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nenusileis kovoje su Rusija, nors kilo abejonių dėl JAV paramos, o pažanga fronte yra minimali. „Turime tęsti, turime kovoti toliau. Ukraina nenusileis“, – Briuselyje Kyjivo rėmėjams NATO sakė Dmytro Kuleba. „Mūsų strateginis tikslas – teritorinis vientisumas su tarptautiniu mastu pripažįstamomis 1991 metų sienomis – lieka nepakitęs, – sakė jis.