Karas Ukrainoje

Rusijos pareigūnai skelbiasi sulaikę įtariamąjį, kuris tariamai prieš savaitę įvykdė išpuolį Buriatijos teritorijoje. Įtariamasis – Baltarusijos pilietis, kuris, anot Rusijos teisėsaugininkų, gavo nurodymus iš Lietuvoje gyvenančio tautiečio. Rusijos federalinio saugumo biuras skelbiasi sulaikę Baltarusijos pilietį, kuris įtariamas naktį iš lapkričio 29-osios į 30-ąją įvykdęs išpuolį geležinkelio atkarpoje šalia Severomuisko. Tuomet buvo sunaikinta dešimtys aviacinio kuro ir dyzelino cisternų.

Rusijos kariai negali evakuoti daugybės žuvusių savo karių iš mūšio lauko nenustatytoje fronto dalyje, o tai neigiamai veikia Rusijos moralę ir puolimo pajėgumus. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Gruodžio 6 d. šaltiniai Rusijoje pranešė, kad pūvantys karių kūnai neigiamai veikia karių moralę ir kartais trukdo Rusijos ginkluotosioms pajėgoms užimti kovines pozicijas ir pulti.

Ukrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas. „Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu.

Rusijos Federacijos Orenburgo mieste vietos gyventojas Orenburgo apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame reikalavo nutraukti karą Ukrainoje. Apie tai praneša leidinys SOTA. Kaip paaiškino teismas, 2022 m. gegužę vyras su panašiais reikalavimais jau kreipėsi į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, tačiau buvo ignoruojamas, todėl nusprendė kreiptis į teismą.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido daug Irano gamybos dronų ir kad jie pražudė vieną civilį bei apgadino uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione. Pareigūnai Kyjive sako, kad Rusijos pajėgos kaupia dronus ir raketas žiemos atakoms prieš Ukrainos energetinę sistemą ir kitą svarbią infrastruktūrą. „Iš viso buvo paleista 18 atakos bepiločių „Shahed-136/131“, – paskelbė Ukrainos oro pajėgos. 15 šių dronų buvo numušti, sakoma pranešime.

Kyjivas pripažino suorganizavęs prokremliško Ukrainos politiko nužudymą trečiadienį netoli Maskvos. Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas prisiėmė atsakomybę už virtinę nužudymų ir išpuolių prieš karo šalininkus rusus ir buvusius Ukrainos pareigūnus, rėmusius Maskvos invaziją.

JAV prezidentas Joe Bidenas JAV Senato sprendimą užblokuoti pagalbos paketą Ukrainai pavadino politiniu šantažu. Komentuodamas Respublikonų partijos atsisakymą paremti Kongreso įstatymo projektą, kuriuo numatoma skirti papildomų lėšų nacionaliniam saugumui užtikrinti, į kurį įeina ir pagalba Ukrainai, J. Bidenas sakė, kad nepatvirtinti paramos – per didelė rizika. „Kongreso respublikonai grasina nutraukti paramą Ukrainai, jei jiems nepavyks prastumti savo itin šališkos pasienio politikos.

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė su Jungtinėmis Valstijomis pasirašęs susitarimą, kuriuo siekiama padėti perkelti ginklų gamybą į Ukrainą. Tuo metu analitikas Justinas Bronkas savo publikacijoje rašo, kad Europa turi pasirengti Rusijos puolimui tuo metu, kai JAV negalės padėti Svarbiausi įvykiai: 23:36 | R. Abramovičius kritikuoja Lietuvos svarstymus dėl kilme įgytos pilietybės atėmimo  Rusų milijardierius Romanas Abramovičius kritikuoja Lietuvos pareigūnų svarstymus ir Vidaus re...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į G7 valstybių lyderius, sako, kad Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas gali fiktyviai tapti šalies vadovu dar vienai kadencijai, rašo „Ukrainska Pravda“. Tačiau, pasak V. Zelenskio, šiuo metu dalis Rusijos gyventojų yra nepatenkinti dėl situacijos karo fronte Ukrainoje, todėl V. Putinas meta gausias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kad užsitikrintų nepatenkintų Rusijos gyventojų palaikymą, kuomet atskleis ...

JAV paskelbė apie naują pagalbos paketą, skirtą Ukrainai padėti apsiginti nuo agresorės Rusijos. „SkyNews“, remdamasi JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, rašo, kad karinės pagalbos vertė siekia iki 175 mln. JAV dolerių.  Vardijama, kad Ukraina sulauks papildomų oro gynybos sistemų, amunicijos, įskaitant ir tą, kuri reikalinga HIMARS sistemoms, taip pat prieštankinių raketų, ginklų šaudmenų, atsarginių dalių, kitos pagalbinės įrangos.

JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad karinė parama Ukrainai turėtų būti ir toliau tiekiama, mat kitu atveju Rusijos Federacijos diktatoriui Vladimirui Putinui būtų įteikta „geriausia dovana, kurią jis galėtų įsivaizduoti“. „SkyNews“ rašo, kad J. Bidenas savo ruožtu paragino Kongresą priimti jo pasiūlymą dėl papildomo finansavimo Ukrainai prieš prasidedant atostogų laikotarpiui.

Netoli Maskvos trečiadienį rastas negyvas kolaborantu tapęs buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi vietos gelbėjimo tarnybomis. Šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU organizavo buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo Ics nužudymą. Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje iš I. Kyvos buvo atimtas parlamentaro mandatas. 2022 metų sausio pabaigoje jis pabėgo į Rusiją.

Rytų Ukrainoje per automobilyje padėtos bombos sprogimą trečiadienį žuvo Rusijos remiamas politikas, dirbęs įgaliotuoju įstatymų leidėju Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, pranešė tyrėjai. „2023 metų gruodžio 6-osios popietę Luhansko Liaudies Respublikos Liaudies tarybos (...) deputatas Olegas Popovas žuvo Luhanske sprogus nenustatytam įrenginiui automobilyje“, – nurodė Rusijos tyrėjai.

Jungtinė Karalystė trečiadienį paskelbė naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos karo mašiną Ukrainoje. Pranešimas pasirodė užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui vykstant į Vašingtoną pirmo pradėjus eiti šias pareigas vizito. Naujomis sankcijomis JK firmoms draudžiama turėti reikalų su kompanijomis ir asmenimis tokiose šalyse kaip Baltarusija, Kinija, Serbija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.

Ukrainoje netylant kalboms apie stagnaciją fronto linijoje ir nesutarimus tarp karinės vadovybės pesimistinėmis nuotaikomis pasidalijo buvęs Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jo teigimu, tiek Ukraina, tiek Vakarai per pastaruosius 1,5 karo metų nepadarė pakankamai, kad Rusija būtų įveikta. „Apie kokį, bleha, karą ir pergalę mes kalbame? Apie kokias 1991-ųjų sienas? Vakarai velniop sugriovė karinę pramonę, kurios greit neatstatysi.

Ukrainos pajėgos patvirtino numušusios rusų šturmo lėktuvą Su-24 virš Juodosios jūros. Netoli Gyvačių salos nukritęs orlaivis, kaip skelbiama, bandė raketomis apšaudyti Odesos apylinkes, tačiau pats buvo numuštas ukrainiečių oro gynybos pajėgų pastangomis. Šiuo metu rusai vykdo lėktuvo pilotų paieškos darbus, jų likimas nėra žinomas.

Ukrainos miesto Užhorodo karinės registracijos ir įdarbinimo biuro darbuotojai apsilankė vienoje iš vietinių sporto salių. Vizito metu jie patikrino vyrų, tinkamų karinei tarnybai, dokumentus, įteikė jiems šaukimus. Vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti sporto klube šaukimus gaunantys vyrai, paviešinti vietiniame miesto „Telegram“ kanale „Uzhhorod LIVE | Zakarpattja“. Dalis gavo šaukimus Kanalo autoriai paskelbė vaizdo įrašą, kaip teigiama, nufilmuotą Užhorodo sporto salėje.

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 41 rusų droną „Shahed“. Trečiadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 48 dronus „Shahed-136/131“ – iš okupuoto Krymo ir iš Rusijos Kursko srities. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad rusų dronų buvo pastebėta šiaurinėse Černihivo, Sumų, Charkivo, rytinėse Luhansko ir Donecko, pietrytinėje Zaporižios, pietinėje Chersono ir vakarinėje Lvivo srityse.

Keli JAV respublikonų senatoriai, kilus ginčui dėl pasienio krizės, antradienį išėjo iš įslaptinto pasitarimo dėl Ukrainos, kurio darbotvarkėje netikėtai neliko Volodymyro Zelenskio pasirodymo. Vaizdo ryšiu turėjęs dalyvauti ukrainiečių prezidentas netikėtai atšaukė dalyvavimą.

Ukrainos prezidentas Vlodymyras Zelenskis, kuris dėl nepaaiškinamų priežasčių praleido virtualų susitikimą su JAV senatoriais, trečiadienį dalyvaus vaizdo konferencijoje su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, pranešė pirmininkaujanti Japonija. Praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, daugėja ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai silpsta, kaip tik tuo metu, kai ji vykdo ilgai lauktą kontrpuolimą, pradėtą birželio mėnesį.

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė pokalbį internetu su kitais JAV senatoriais paskutinę minutę. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad nors V. Zelenskis pasitarimo metu su senatoriais turėjo aptarti dabartinę padėtį karo fronte, taip pat ir tai, kokių ginklų reikia Kyjivui, pasak C. Schumerio, Ukrainos prezidentas pokalbį internetu atšaukė.  „V. Zelenskis negalėjo prisijungti prie mūsų 15 val. (22 val.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vaikai yra „mokomi patriotizmo“ viename iš Rusijos miestų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad gyventojams, kuriems buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, valstybė skirs nuosavą būstą. V. Zelenskis susitikimo metu su kariuomenės kariais, kuriems buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, bei šeimomis, kurių artimieji žuvo Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, galės tikėtis valstybės dovanos. „Valstybė turi pasirūpinti kiekvienu, kuris ją gina, užtikrinti visus jų poreikius.

Ukraina antradienį pareiškė tirianti įtariamą korupciją ginklų pirkimo srityje, tačiau pabrėžė, kad ginklai, kuriuos Vakarų šalys tiekė kovai su Rusijos invazija, nebuvo naudojami ne pagal paskirtį. Kyjivas kelis mėnesius kartojo savo sąjungininkams iš Europos Sąjungos, kad net ir karo metu yra pasiryžęs kovoti su korupcija. Šis pranešimas taip pat buvo paskelbtas praėjus trims mėnesiams po to, kai Ukraina paskyrė naują gynybos ministrą Rustemą Umerovą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sugriežtino savo poziciją Europos Sąjungoje ir pareikalavo išbraukti diskusijas dėl Ukrainos iš kitą savaitę vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės. „Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui). Laišką antradienį matė naujienų agentūra AFP.

„The Washington Post“ publikavo didžiulės apimties dviejų dalių tyrimą, kodėl nesėkmę patyrė Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas. Tai yra viena iš pačių išsamiausių Vakarų šalių ekspertų nuomonių apžvalgų ir parodo, kokias klaidas darė Ukrainą, bei ką iš to gali išmokti NATO aljansas. Vienas iš pagrindinių įstrigusio Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo faktorių buvo vėlavimas jį pradėti, o kartu su tuo prisidėjo ir Rusijos gynybinis bei taktinis pasirengimas per tuos kelis mėnesius.

Šeši ukrainiečių vaikai, po Maskvos invazijos atsidūrę Rusijoje, dėl Kataro tarpininkavimo grįš į šeimas, antradienį pranešė šios Persijos įlankos regiono valstybės pareigūnai. Rusija kaltinama prievarta deportavusi tūkstančius ukrainiečių vaikų iš mokyklų, ligoninių ir našlaičių prieglaudų Kremliaus pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos pasistūmėjo sugriautoje Marjinkoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir dabar tikriausiai kontroliuoja beveik visą miesto dalį, kuri buvo apstatyta, tačiau ukrainiečių pajėgos vis dar gina teritorijos lopinėlius vakariniame miesto pakraštyje, antradienį paskelbė britų žvalgyba. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos socialiniame tinkle „X“ skelbiamame pranešime sakoma, kad nuo 2014-ųjų ties fronto linija esanti Marjinka, kur prieš karą gyveno 9 tūkst.

Viso pasaulio miestams puošiantis Šv. Kalėdų šventėms ir dabinant pagrindinėse aikštėse eglutes, ne išimtis yra ir Ukrainos miestai. Ukrainiečių savanoris Jevgenijus Tkačiovas papuošė eglutę pakelėje link Bachmuto, kur jau daugelį mėnesių vyksta įnirtingos kovos tarp besiginančių Ukrainos ir Rusijos okupacinių pajėgų.

Į karinę tarnybą pašauktas ukrainietis atsisakė mobilizacijos, nes susipyko su žmona. Gruodžio 1 d. Ternopilio srities Husiatino apygardos teismas nuteisė vyrą trejus metus kalėti. Vedęs ir mažą vaiką turintis vyras, kurio pavardė slepiama saugumo sumetimais, yra iš Chorostkivo miesto. Liepos 12 d. jis atvyko į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą nes sulaukė šaukimo.

Rusija antradienį paskelbė, kad virš aneksuoto Krymo ir Azovo jūros numušė 35 ukrainiečių dronus. „Praėjusią naktį buvo sužlugdytas (...) Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį naudojant bepiločius orlaivius“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime.  „22 Ukrainos bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti, o 13 kitų buvo perimti virš Azovo jūros ir Krymo“, – pridūrė ministerija.

Ukraina antradienį paskelbė, kad rusams apšaudant pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės. Chersoną Ukrainos pajėgos atkovojo kiek daugiau nei prieš metus, bet rusai jį nuolat apšaudo iš kito Dnipro upės kranto. „Rytą rusų kariuomenė negailestingai apšaudė Chersono centrą. Okupantai nužudė du žmones“, – sakė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį įvairiuose šalies regionuose sunaikinusios 10 rusų dronų „Shahed“. Antradienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 17 dronų ir šešias raketas S-300, kuriomis taikėsi į civilius rajonus Donecko ir Chersono srityse. Dronai paleisti iš Rusijos Nurodoma, kad dronai buvo leidžiami iš Rusijos Kursko srities ir iš Rusijos Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių. Apie tai šeštadienį pasirodžiusiame interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“ sakė šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Ukraina antradienį paskelbė, kad rusams apšaudant pietinį Chersono miestą žuvo trys žmonės. Tuo metu ukrainiečių žniasklaida skelbia, kad šalies pajėgos sudavė galingą smūgį rusų naftos terminalui Kryme. Svarbiausi įvykiai: 23:58 | V. Zelenskis atšaukė pasitarimą su JAV senatoriais paskutinę minutę JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris antradienį teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė pokalbį internetu su kitais JAV senatoriais paskutinę minutę.

Ukrainos pajėgoms dar prieš pradedant kontrpuolimą, JAV žvalgybos atstovai nemanė, kad Kyjivui pavyks 2023 metais priartėti prie žadėtos pergalės ir atkovoti prarastas teritorijas, kurias okupavo Rusija. UNIAN rašo, kad „The Washington Post“ publikacija, kuri buvo paremta gerai informuotų, tačiau savo anonimiškumą panorusių išlaikyti šaltinių duomenimis, nubrėžia, kokios buvo JAV karinės–politinės vadovybės nuotaikos 2023 m. vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pažėrė grasinimų Latvijai, skelbia „Obozrevatel“. V. Putino pirmadienį išsakyti žodžiai buvo paviešinti ir šalies propagandinės žiniasklaidos kanaluose.

Kyjivo meras teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „moka už padarytas klaidas“ ir Ukrainos gyventojai stebisi, kodėl šalis nebuvo geriau pasiruošusi atremti Rusijos invaziją. „SkyNews“ rašo, kad Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovams teigė, jog ukrainiečiai praranda pasitikėjimą V. Zelenskiu.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas kreipėsi į Pentagono atstovus, prašydamas 17 mln. šaudmenų, taip pat 350-400 mlrd. JAV dolerių paramos tam, kad Ukrainos teritorija būtų išlaisvinta. „Ukrainska Pravda“, cituodama šaltinį, rašo, kad V. Zalužnas savo ruožtu kreipėsi į JAV gynybos departamento vadovą Lloydą Austiną tuo metu, kai šis viešėjo Kyjive. „L. Austinui buvo pasakyta, kad yra reikalingi 17 mln. šaudmenų.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad jos operatyvininkai panaudodami du dronus sunaikino Rusijos šaudmenų ir įrangos sandėlius netoli okupuotos Svatovės Luhansko srityje. Pranešimas ir operacijos vaizdo medžiaga paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“. SBU nurodė surinkusi žvalgybinę informaciją apie sandėlių buvimo vietas, kad galėtų surengti naktinius smūgius ir sunaikinti įrangą bei šaudmenis. Kiek šaudmenų ir įrangos sunaikinta, nenurodoma.

Prieš kelias savaites Kyjive kartu su Vokietijos valdžios atstovais lankęsis „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropcke teigia, jog sąjungininkų šalys laiko dabartinę Ukrainos fronte „kažkuo panašiu į pergalę“. Berlyne, anot jo, manoma, kad Ukraina jau ir taip „daug pasiekė“ ir tai, kas jau pasiekta, gali tapti pagrindu deryboms su Rusija. Vokietijoje manoma, kad dabartinė situacija Ukrainos fronte yra pergalė Ukrainai, nepaisant „kuklių“ rezultatų 2023-ųjų kontrpuolimo metu.

Baltųjų rūmų biudžeto vadovė pirmadienį perspėjo JAV Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus pakirstos mūšio lauke. Laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young teigė, kad laikas Ukrainos kovai su Rusijos invazija paremti sparčiai senka. „Noriu aiškiai pasakyti: jei Kongresas nesiims veiksmų, iki metų pabaigos pritrūksime lėšų nupirkti daugiau ginklų ir įrangos Ukrainai“, – rašė Sh. Young.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos Federacijos karinės pajėgos neteko daugiau nei 300 tūkst. karių, skaičiuojant ir sužeistus, ir žuvusius karius. Tokius skaičiavimus pateikia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba.  Naujausioje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio mėnesio Rusijos gynybos ministerijos pajėgos greičiausiai patyrė tokius nuostolius: nuo 180 iki 240 tūkst. sužeistų ir apie 50 tūkst. žuvusių karių.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį teigė, kad Rusijos pajėgos pradėjo aktyvius Avdijivkos puolimus dar dviem kryptimis, Maskvai siekiant užimti šį beveik apsuptą pramoninį miestą. Maskva jau beveik du mėnesius bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.

Jūroje į pietus nuo Stambulo pirmadienį įvyko 5,1 balo žemės drebėjimas, jis buvo jaučiamas ir didžiausiame Turkijos mieste. Informacijos apie nukentėjusius žmones ir padarytą žalą kol kas nebuvo. Drebėjimo epicentras buvo Marmuro jūros Gemliko įlankoje, esančioje už maždaug 60 km į pietus nuo Stambulo netoli Bursos miesto, pranešė nepaprastųjų situacijų tarnyba AFAD. Žemės drebėjimai Turkijoje 1999 metais per 7,6 balo žemės drebėjimą Stambule žuvo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių.

Ukrainoje žuvo vienas rusų generolas, pirmadienį sakė Rusijos Voronežo regiono gubernatorius. „Generolas majoras Vladimiras Zavadskis, Šiaurės laivyno 14-ojo armijos korpuso vado pavaduotojas, žuvo vykdydamas pareigą specialiosios operacijos zonoje“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas, pavartodamas terminą, kuriuo Rusija vadina savo karą Ukrainoje.

Gruodžio 2-ąją buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai sušaudo du ukrainiečių karius po to, kai šie jau pasidavė į nelaisvę. Drono filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip du beginkliai vyrai išlipa iškėlę į viršų rankas, o rusai juos sušaudo. Ukraina jau pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo.