Svarbiausi įvykiai:
23:36 | R. Abramovičius kritikuoja Lietuvos svarstymus dėl kilme įgytos pilietybės atėmimo
Rusų milijardierius Romanas Abramovičius kritikuoja Lietuvos pareigūnų svarstymus ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamas pataisas, kurios numatytų galimybę atimti kilmės pagrindu įgytą pilietybę, motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Ministrė Agnė Bilotaitė apie tokius teisės aktų pakeitimus pranešė tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ paskelbus, kad du R. Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.
„R. Abramovičiaus vaikai, kaip ir visi kiti persekiotų Lietuvos žydų palikuonys, turi absoliučią teisinę teisę į savo pilietybę, – sakoma jo atstovės spaudai pareiškime. – Tai, kad Lietuvos Vyriausybė nepaminėjo šio konteksto, yra klaidinantis ir gėdingas faktas.“
Kaip anksčiau skelbė BNS, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokį siūlymą taip pat sukritikavo, pareiškęs, jog „nėra labai gerai pradėti mūsų įstatymus kaitalioti, nutaikant juos į konkretų atvejį, konkrečius asmenis“.
Jis tvirtino, kad Lietuvos institucijos turi patikrinti, ar rusų milijardieriaus vaikams Lietuvos pilietybė buvo suteikta laikantis teisės aktų. Be kita ko, institucijos turi įvertinti, ar Rusijos milijardieriaus vaikai prisidėjo prie Europos Sąjungų sankcijų apėjimo.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau ketvirtadienį teigė, kad jeigu pilietybė įgyjama siekiant apeiti tarptautines sankcijas, dėl jos atėmimo galima spręsti ir keičiant šalies įstatymus.
Migracijos departamentas kiek anksčiau patvirtino, kad pilietybė dviem R. Abramovičiaus vaikams suteikta dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, o pats R. Abramovičius Lietuvos pilietybės neturi.
Tarptautinio žurnalistinio tyrimo duomenimis, Arkadijaus ir Annos Abramovičių lietuviški pasai buvo panaudoti operacijoms, ekspertų vertinamoms kaip bandymas apeiti milijardieriui pritaikytas sankcijas, paskelbtas pernai prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
R. Abramovičiaus vaikai dalyvavo keičiant jo turto valdymo struktūrą.
Nutekėję dokumentai parodė, kad bent viename iš dešimties milijardieriaus valdytų fondų minėtos dvi R. Abramovičiaus atžalos buvo nurodytos kaip naudos gavėjai su Lietuvos pilietybe.
22:56 | A. Blinkenas neabejoja Aljanso tvirtu pasirinkimu remti Ukrainą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad kartu su Jungtinės Karalystės (JK) atstovais yra laikomasi vieningos pozicijos dėl siekio užkirsti kelią Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino agresijai.
Pasak A. Blinkeno, JAV ir JK yra pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina „stipriai stovėtų ant savo kojų“.
Jis pridūrė, kad susitikimai su NATO [atstovais] aiškiai parodė, kad Aljansas toliau išreiškia paramą Ukrainai.
JAV sekretorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Aljansas turi labai aiškų pasirinkimą, kurią krypti pasirinkti.
„Ar ketiname užtikrinti, kad V. Putino agresiją prieš Ukrainą žlugtų? Ar visgi V. Putinas įrodys, kad jis gali, kaip jis pats mano, mus pergudrauti?“ – retoriškai klausė A. Blinkenas.
21:30 | Karo analitikas prognozuoja, kas laukia Ukrainos 2024 metais: karo fronte situacija pasikeis
Karo analitikas prognozuoja, kad 2024 m. Ukrainos gynėjai prieš rusų kariuomenę kovos kitaip, rašo UNIAN.
Pasak Aleksandro Kovalenko, 2024-ieji „bus naujos kovos taktikos metai“.
Tiesa, pasak analitiko, galbūt tam tikri taktiniai veiksmai nebus aiškiai suprantami kitiems asmenims, kadangi jie bus kiek kitokio pobūdžio.
„Bus dedamos ne tik pastangos, siekiant išlaisvinti teritoriją, tačiau bus stengiamasi išlaikyti gynybinius veiksmus, sunaikinant kuo daugiau priešo išteklių“, – kalbėjo A. Kovalenko.
20:55 | V. Putinas susitiko su Irano prezidentu
Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas susitiko su Irano prezidentu, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad V. Putinas ketvirtadienį Maskvoje surengė derybas kartu su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi.
Primenama, kad pastarąjį kartą derybų V. Putinas su Irano prezidentu susitiko 2022 m. liepą. Tąkart Iranas išreiškė tvirtą paramą Rusijai dėl vykdomų veiksmų Ukrainos teritorijoje.
20:25 | Kyjivas ir JAV siekia perkelti ginklų gamybą į Ukrainą
Kyjivas ketvirtadienį paskelbė su Jungtinėmis Valstijomis pasirašęs susitarimą, kuriuo siekiama padėti perkelti ginklų gamybą į Ukrainą.
Pareiškimas pasirodė tuo metu, kai kyla vis daugiau abejonių dėl Vakarų paramos ukrainiečių kovoje su Rusijos invazija.
Nuo pat karo pradžios Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų siunčiamų ginklų ir šaudmenų. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams Europoje ir JAV vis labiau jaučiamas nuovargis teikti Kyjivui didesnę finansinę ir karinę pagalbą.
„Memorandume gynybos pramonės lokalizavimas Ukrainoje yra vienas iš pagrindinių prioritetų, – sakoma Ukrainos prezidentūros išplatintame pareiškime. – Dokumentas palengvins gamybos įrenginių statybą mūsų šalyje, kad ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos reikiama ginkluote, ypač oro gynybos, svarbiausios amunicijos gamybos, remonto ir priežiūros srityse.“
Prezidentūra teigė, kad šie planai buvo parengti šią savaitę Vašingtone vykusioje Ukrainos ir JAV gamintojų gynybos pramonės konferencijoje.
„Renginyje dalyvavo apie 350 Amerikos, Ukrainos ir Europos pramonininkų bei vyriausybės pareigūnų“, – nurodoma pranešime.
Šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad be Europos ir Jungtinių Valstijų paramos Ukraina žlugtų po savaitės.
Vokietijos gynybos ministras neseniai pripažino, kad Europos Sąjunga neįvykdys tikslo per vienus metus nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių.
Keletas stambių Vakarų ginklų gamintojų, įskaitant vokiečių „Rheinmetall“ ir britų „BAE Systems“, jau yra paskelbę apie planus bendradarbiauti su Ukrainos įmonėmis šalies viduje.
19:49 | Europa turi pasirengti Rusijos puolimui tuo metu, kai JAV negalės padėti
Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) pateiktoje analizėje teigiama, kad tuo atveju, jeigu JAV negalės padėti sustiprinti Europos, šio žemyno valstybės privalo pačios padidinti investicijas, susijusias su šaudmenų gamyba.
Pasak instituto analitiko, tai leistų Europai išvengti Rusijos keliamos karinės grėsmės pasaulyje.
Kaip teigė profesorius Justinas Bronkas, nors NATO sąjungininkės susirūpinusios būtinybe paremti Ukrainą, tačiau kilę tam tikri trumpalaikiai iššūkiai atitraukė politikų ir vusomenės dėmesį nuo didėjančio pavojaus, kad artimiausiais metais gali kilti dar rimtesnis konfliktas.
„Rusija savo ekonominiu pajėgumus skiria karui remti. Tuo metu JAV gamybos pajėgumų nepakanka, kad būtų papildytos savo turimos atsargos ir taip pat patenkinti Ukrainos poreikiai, o Europos šalys bando suvaldyti vis didesnį pavojų keliančią situaciją, laikantis netvarios gynybos taikos laikotarpiu, taip pat pramonės pozicijos“, – svarstė analitikas.
J. Bronkas įspėja, kad JAV galimo konflikto su Kinija metu ir tebevykstant karui Ukrainoje, Europa gali tapti pažeidžiama. Be to, profesorius pastebi, kad Europa, išskyrus Lenkija, „suklydo skirti reikiamas investicijas į pramonės gamybos pajėgumų didinimą ir išlaidas gynybai“, o tai, pasak jo, vyksta tuo metu, kai Kinija rodo didelį susidomėjimą remti Rusiją.
„Vienintelis tikėtinas scenarijus, pagal kurį Rusija galėtų tiesiogiai užpulti Europos NATO šalį, yra tuo pat metu vykstanti priešprieša ar tikras konfliktas, dėl kurio JAV pajėgos iš esmės liktų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – rašo jis.
19:30 | Estija nutrauks sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos
Estijos vyriausybė nusprendė nutraukti sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos ir pavedė Užsienio reikalų ministerijai parengti atitinkamą įstatymo projektą bei pateikti jį parlamentui.
„Kol tęsiasi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, privalome ir toliau dėti visas pastangas, kad izoliuotume Rusiją tarptautinėje arenoje, o Estijos ir Rusijos dvišalius santykius palaikyti tik absoliučiai minimaliame lygyje“, – sprendimą nutraukti susitarimą komentavo užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti sutartį, nes Estija laikosi griežtos pozicijos nebendradarbiauti su agresoriumi“, – sakė jis.
Kitu atveju sutartis būtų automatiškai pratęsta 2025 metais.
Po sutarties nutraukimo teisminis bendradarbiavimas su Rusija bus vykdomas tokiu pačiu pagrindu kaip ir su visomis kitomis trečiosiomis šalimis.
18:46 | Po elektrinės apšaudymo Ukraina ragina gyventojus taupyti elektros energiją
Ukraina ketvirtadienį paragino gyventojus taupyti elektros energiją po to, kai netoli fronto linijos esanti elektrinė buvo apšaudyta – tai pirmas toks įspėjimas šią žiemą.
Pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Šią popietę priešas užpuolė vieną iš šiluminių elektrinių fronto zonoje. Dėl apšaudymo įranga buvo smarkiai apgadinta“, – teigė Energetikos ministerija.
Ji nenurodė, kuri elektrinė nukentėjo, tačiau teigė, kad nustojo veikti du elektrinės blokai, todėl tinkle laikinai trūko elektros energijos.
„Energetikos ministerija kreipiasi į vartotojus, prašydama paremti energetikus ir vartoti elektros energiją protingai ir ekonomiškai, ypač didžiausios apkrovos valandomis“, – sakoma pranešime.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle rašė, kad dėl žemesnių temperatūrų, avarinių remonto darbų ir saulės energijos trūkumo susidarė elektros energijos trūkumas.
„Dabar vyriausybė ir energetikai ragina visus mažinti elektros energijos suvartojimą. Ypač nuo 9 iki 19 val.“, – sakė jis.
Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.
Ji kreipėsi į kaimynines Europos Sąjungos šalis su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija.
Lapkritį Ukraina paskelbė, kad nebeišgali pasigaminti pakankamai elektros energijos, kad patenkintų šildymo poreikius.
17:55 | Maskvoje kilo gaisras
Maskvoje ketvirtadienį įsiplieskė didelis gaisras.
Kaip skelbia „Obozrevatel“, remdamasi rusų progandinės naujienų agentūros pranešimu, gaisras kilo viename iš gamybos pastatų.
Kiek vėliau buvo pranešta, kad gaisras įsiplieskė gelžbetonio gaminių ir metalų konstrukcijų gamybos pastate.
„Dega dažymo cechas, gaisro plotas – 50 kvadartinių metrų“, – sakė vienas iš šaltinių.
Visgi dalis liudininkų socialiniuose tinkluose taip pat paviešino nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti kylantys dūmai virš „Electrozavod“ pastato.
17:08 | Kremlius tikisi, kad JAV Kongresas blokuos būsimą pagalbą Ukrainai
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog JAV įstatymų leidėjai toliau blokuos Baltųjų rūmų prašymus skirti pagalbą Ukrainai.
JAV respublikonų senatoriai trečiadienį blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius numatyti migracijos reformas.
„Norisi tikėtis, kad tarp amerikiečių kongresmenų vis dėto lieka pakankamai blaivaus proto žmonių“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis apkaltino JAV, kad jos esą degina lėšas „Ukrainos karo žaizdre“.
JAV ilgą laiką vadovavo Kyjivą remiančiai pasaulinei koalicijai, tačiau parama tarp respublikonų Kongrese mažėja, o administracija įspėjo, kad po kelių savaičių baigsis pinigai didesnei pagalbai Ukrainai, jei įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.
16:38 | Užsienio reikalų viceministrė: naujame ES sankcijų Rusijai pakete – didesnė atsakomybė Bendrijos įmonėms
Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
„Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją. Atsiras atsakomybė per visą prekybos grandinę stiprinti atsakomybę“, – Sankcijų valdymo forume Vilniuje ketvirtadienį teigė J. Neliupšienė.
„Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, 12-asis sankcijų paketas apribos aukštųjų bei informacijų technologijų paslaugas, taip pat numatomi apribojimai lazerių pramonei.
J. Neliupšienės teigimu, su Rusija susijusių asmenų kontroliuojamų Bendrijos įmonių finansinių srautų už ES ribų kontrolė bus griežtesnė.
„Bus reikalingas leidimas pervesti lėšas už Europos Sąjungos ribų, taikomas ES įmonėms, kurios priklauso Rusijos subjektams arba kurias kontroliuoja Rusijos asmenys“, – teigė J. Neliupšienė.
Viceministrė pažymėjo, kad augantis Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nereiškia, jog tarptautinės sankcijos neturi jokio poveikio šios šalies ekonomikai.
„Nekrintantis (Rusijos BVP – BNS) rodo visai kitą, daug blogesnį dalyką. Tai rodo, kad Rusijos ekonomika persitvarkė, ir mes iš tikrųjų turime situaciją, kur nebėra civilinės ekonomikos. Visa ekonomika yra pajungta realiai karo pramonei“, – teigė J. Neliupšienė.
14:50 | Vyras Rusijoje padavė Putiną į teismą, reikalaudamas nutraukti karą Ukrainoje
Rusijos Federacijos Orenburgo mieste vietos gyventojas Orenburgo apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame reikalavo nutraukti karą Ukrainoje. Apie tai praneša leidinys SOTA.
14:28 | Tyrimas: nauji pagalbos Ukrainai pažadai – mažiausios apimties nuo karo pradžios
Ukrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas.
13:54 | Rusija: galingą išpuolį surengė baltarusis, gavęs Lietuvoje gyvenančio tautiečio nurodymus
Rusijos pareigūnai skelbiasi sulaikę įtariamąjį, kuris tariamai prieš savaitę įvykdė išpuolį Buriatijos teritorijoje. Įtariamasis – Baltarusijos pilietis, kuris, anot Rusijos teisėsaugininkų, gavo nurodymus iš Lietuvoje gyvenančio tautiečio.
13:22 | Bręsta dar vienas karas – Putino sąjungininkas ketina okupuoti kaimynę
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pristatė naują savo šalies žemėlapį, į kurį įtrauktas Gajanos Esekibo regionas. Apie tai trečiadienį pranešė agentūra „Anadolu Ajansı“.
Pasak agentūros, keliomis valandomis anksčiau Venesuelos vadovas pasiuntė karinį kontingentą į Puerto Barimą, esantį netoli Esekibo sienų, taip pat paskelbė apie naujos karinės zonos sukūrimą.
12:31 | Permainos Ukrainos politinėje padangėje
Gruodžio 7 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo atleido Fiodorą Venislavskį iš prezidento atstovo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pareigų.
Valstybės vadovas nepaaiškino šio sprendimo priežasčių.
Prieš tai F. Venislavskis sakė, kad parlamentas svarstė galimybę šaukimus karo prievolininkams įteikti elektroniniu paštu ir registruotu laišku.
Jis taip pat sakė, kad Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto nariai svarsto klausimą dėl demobilizacijos iš karinės tarnybos mechanizmų įvedimo.
12:27 | Rusijos prezidento rinkimai paskirti 2024 metų kovo 17 dieną
Rusijos aukštieji parlamento rūmai ketvirtadienį paskyrė kitų prezidento rinkimų datą – 2024 metų kovo 17 dieną.
Per tiesiogiai televizijos transliuotą posėdį senatoriai ją patvirtino vienbalsiai.
Šiuo sprendimu praktiškai pradedama prezidento rinkimų kampanija, sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
Vladimiras Putinas šį mėnesį turėtų paskelbti, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.
11:55 | Bidenas pratrūko Ukrainai negavus JAV paramos: „Tai – politinis šantažas“
JAV prezidentas Joe Bidenas JAV Senato sprendimą užblokuoti pagalbos paketą Ukrainai pavadino politiniu šantažu.
Komentuodamas Respublikonų partijos atsisakymą paremti Kongreso įstatymo projektą, kuriuo numatoma skirti papildomų lėšų nacionaliniam saugumui užtikrinti, į kurį įeina ir pagalba Ukrainai, J. Bidenas sakė, kad nepatvirtinti paramos – per didelė rizika.
11:22 | Rusijai dronais atakuojant Ukrainos uostą žuvo žmogus
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido daug Irano gamybos dronų ir kad jie pražudė vieną civilį bei apgadino uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.
Pareigūnai Kyjive sako, kad Rusijos pajėgos kaupia dronus ir raketas žiemos atakoms prieš Ukrainos energetinę sistemą ir kitą svarbią infrastruktūrą.
„Iš viso buvo paleista 18 atakos bepiločių „Shahed-136/131“, – paskelbė Ukrainos oro pajėgos. 15 šių dronų buvo numušti, sakoma pranešime.
10:28 | Cameronas: Nesustabdytas Putinas grįš
Interviu „Sky News“ Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pareiškė, kad pasaulis neturėtų nuleisti akinių nuo karo Ukrainoje, nes nenugalėtas Vladimiras Putinas grįš su trenksmu.
„Mes žinome, kad jei Putinas čia nebus sustabdytas, jis sugrįš dar kartą, o nuošalyje džiaugsis Amerikos priešai“, – kalbėjo britų ministras.
Pasak D. Camerono, Rusijos karas prieš Ukrainą yra „mūsų kartos kova“, kelianti grėsmę viso žemyno saugumui.
Kartu jis nesutiko, kad į Jungtines Valstijas bus žiūrima kaip į „mažiau patikimą“ sąjungininkę, jei Kongresas nebalsuos dėl daugiamilijardinio saugumo paketo, į kurį įtraukta parama Ukrainai.
D. Cameronas pažymėjo, kad Kyjivui „tikrai reikia šių pinigų“, tačiau šį klausimą „komplikuoja politika“.
09:34 | Ukrainos pajėgos sako numušusios 15 rusų dronų
Ukrainos pajėgos ketvirtadienį paskelbė per praėjusią naktį numušusios 15 rusų dronų.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai iš viso atakavo Ukrainą 18 atakos dronų „Shahed“.
Daugiausia jų paleista Chmelnyckio ir Odesos sričių kryptimis.
08:46 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 120 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: 18 tankų, 26 šarvuočiai, 21 artilerijos sistema, 33 bepiločiai orlaiviai, 29 automobiliai, sparnuotoji raketa ir trys specialiosios įrangos vienetai.
07:51 | Senatas užblokavo 106 mlrd. dolerių pagalbos paketą
Trečiadienio balsavimas tapo ženkliu JAV prezidento Joe Bideno pralaimėjimu. Kiek anksčiau jis įspėjo JAV Kongresą, kad šis finansinis paketas yra itin svarbus, nes Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė Ukrainoje neatbaidytų ir jis siektų pulti NATO šalis.
Į paketą įtraukta apie 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų), skirtų padėti Ukrainai. Taip pat numatyta apie 10 mlrd. dolerių (9,29 mlrd. eurų) parama Izraeliui konflikte su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ ir tam tikra pagalba Taivanui.
JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris pažadėjo vėliau surengti balsavimą dėl respublikonų reikalaujamų sienos apsaugos priemonių, siekiant surinkti 60 balsų, reikalingų pirmajai procedūrinei kliūčiai įveikti.
Tačiau respublikonai balsavo prieš pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, argumentuodami, kad JAV vyriausybė nesiima veiksmų dėl kasdien iš Meksikos atvykstančių beveik 10 tūkst. migrantų.
06:55 | Putinui – naujas konkurentas rinkimuose, tik šįkart jį palaimino pats Kremlius
Rusijos politinėje padangėje – dar vienas kandidatas, metantis iššūkį Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose. Tiesa, aršiai Kremliaus užsienio politiką ir karą Ukrainoje kritikuojantis Grigorijus Javlinskis tam turi Kremliaus leidimą.
nekalti žmonės.Turtingieji dingo iš šalies.
