Nepaisant drąsaus pasipriešinimo Rusijos puolimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali užtikrinti savo norimų rezultatų: visų Rusijos okupuotų ar aneksuotų teritorijų (įskaitant Krymą) susigrąžinimo ir narystės NATO (su geležinėmis saugumo garantijomis).
Taip buvo ir D. Trumpo pirmtako Joe Bideno laikais, tačiau dabartinis JAV prezidentas tokius reikalavimus visiškai atmetė, pavadinęs juos nepraktiškais.
Tiesą sakant, D. Trumpas eina taip toli, kad spaudžia V. Zelenskį suteikti JAV prieigą prie Ukrainos retųjų mineralų telkinių kaip kompensaciją už Amerikos paramą karo metu, nesuteikiant jokių saugumo garantijų.
V. Zelenskiui tenka nepavydėtinas pasirinkimas: daryti didelių nuolaidų tiek JAV, tiek Rusijai arba dar daugiau Ukrainos kraujo ir turto išlieti iliuzinei svajonei apie „visišką pergalę“. Tą patį jam nuolat viešai akcentuoja ir JAV prezidentas: kartojantis, kad V. Zelenskis „neturi gerų kortų“ ir turi tenkintis tuo, kas yra. Kitaip Ukrainos prezidentui atvirai grasinama „prarasti visą valstybę“.
Europa ne ką labiau nei Ukraina yra linkusi pritarti taikos susitarimui. ES vadovai jau seniai tvirtina, kad bet kas, kas tik nepadarys visiško pralaimėjimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino programai susigrąžinti Rusijos įtakos sferą buvusioje sovietinėje erdvėje, kels grėsmę Europai, pažymėdami, kad net ir susilpnėjusi Rusija išliks grobuonė.
Nors jie jau tikrai pripažįsta, kad toks rezultatas praktiškai neįmanomas, jie mieliau atidėtų neišvengiamą gėdą, kurią patirtų sutikdami su taikos susitarimu.
Šiandien Rusija gali mažiau prarasti dėl taikos susitarimo, o V. Putinas gali užbaigti karą daug neprarasdamas. Šalis nepateisino Vakarų lūkesčių, atlaikydama griežtas sankcijas ir kitus apribojimus bei išvengdama režimo destabilizacijos.
Dokumentai, atskleidžiantys JAV siekius dėl paliaubų Ukrainoje
Tuo tarpu Ukrainos ir Europos pareigūnai šią savaitę atmetė kai kuriuos JAV pasiūlymus dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos ir pateikė savo pasiūlymus dėl teritorijos ir sankcijų klausimų, kaip matyti iš visų pasiūlymų tekstų, kuriuos gavo „Reuters“.
Pasiūlymų rinkiniai, parengti per JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnų derybas Paryžiuje balandžio 17 d. ir Londone balandžio 23 d., atskleidė vykstančios diplomatinės kelionės vidinius procesus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia greitai užbaigti karą.
Pagrindiniai abiejų tekstų skirtumai yra susiję su teritorijos klausimų sprendimo eile, sankcijų Rusijai panaikinimu, saugumo garantijomis ir Ukrainos kariuomenės dydžiu.
Nors kai kurie skirtumai buvo pabrėžti šaltinių, artimų deryboms, „Reuters“ matytuose dokumentuose pirmą kartą išsamiai ir aiškiai išdėstyti visi skirtumai.
Pirmasis tekstas atspindi pasiūlymus, kuriuos D. Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffasa perdavė Europos pareigūnams Paryžiuje, o šie – ukrainiečiams, teigia šaltiniai, artimi deryboms.
Antrasis tekstas pasirodė po savaitės derybų tarp Ukrainos ir Europos pareigūnų Londone ir buvo perduotas amerikiečiams, teigia šaltiniai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad, jo manymu, dokumentas su pasiūlymais, pateiktais trečiadienio derybose Londone, dabar yra ant D. Trumpo stalo.
Diplomatija yra labiausiai suderinti veiksmai, siekiant sustabdyti kovas nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių 2022 m. vasario mėn. Maskvos pajėgos dabar kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos.
Teritorijos klausimu S. Witkoffo pasiūlymuose raginama, kad JAV de jure pripažintų Rusijos kontrolę Kryme, Ukrainos pusiasalyje, kurį Maskva užgrobė ir aneksavo 2014 m., taip pat de facto pripažintų Rusijos kontrolę pietinėse ir rytinėse Ukrainos srityse, kurias kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Priešingai, Europos ir Ukrainos dokumente išsamios diskusijos dėl teritorijos atidėtos iki paliaubų pasirašymo, dokumente neminimas Rusijos kontrolės Ukrainos teritorijoje pripažinimas.
Dėl Ukrainos ilgalaikio saugumo S. Witkoffo dokumente teigiama, kad Ukraina turės „tvirtą saugumo garantiją“, kurią užtikrins Europos ir kitos draugiškos valstybės. Daugiau informacijos apie tai nepateikiama, tačiau teigiama, kad Kyjivas nesieks įstoti į NATO.
Konkurencinis dokumentas yra konkretesnis – jame teigiama, kad Ukrainos pajėgoms nebus taikomi jokie apribojimai, o Ukrainos sąjungininkams nebus draudžiama dislokuoti savo karines pajėgas Ukrainos teritorijoje – tai nuostata, kuri greičiausiai nepatiks Maskvai.
Jame siūlomos tvirtos saugumo garantijos Kyjivui, įskaitant Jungtinių Valstijų garantijas pagal „5 straipsnio tipo susitarimą“, kuriuo remiamasi NATO savigynos straipsniu.
Ekonominių priemonių klausimu S. Witkoffo pasiūlymuose teigiama, kad sankcijos, taikomos Rusijai nuo 2014 m., kai ji aneksavo Krymą, bus panaikintos kaip dalis svarstomo susitarimo.
Priešinguose pasiūlymuose teigiama, kad „sankcijos bus laipsniškai švelninamos pasiekus tvarią taiką“ ir kad sankcijos gali būti atnaujintos, jei Rusija pažeis taikos susitarimo sąlygas.
Europos ir Ukrainos dokumente taip pat siūloma, kad Ukraina gautų finansinę kompensaciją už karo metu padarytą žalą iš Rusijos užsienyje įšaldytų turto. S. Witkoffo tekste teigiama tik tai, kad Ukraina gaus finansinę kompensaciją, nenurodant pinigų šaltinio.
Putinas imasi ir kitų veiksmų, kad parengtų Rusiją sėkmingoms deryboms su JAV
Visų pirma jis neseniai į JAV išsiuntė savo „investicijų pasiuntinį“ Kirilą Dmitrijevą – Stanforde išsilavinimą įgijusį buvusį „Goldman Sachs“ investicijų bankininką, kuris vadovauja Rusijos tiesioginių investicijų fondui – kad šis pabrėžtų ekonominę dvišalio bendradarbiavimo atnaujinimo naudą.
K. Dmitrijevas ne tik gyrė D. Trumpą už tai, kad jis neva užkirto kelią Trečiajam pasauliniam karui, bet ir pasiūlė viziją apie JAV galimybę naudotis Rusijos Arkties ištekliais ir retųjų žemių iškasenomis, taip pat bendras misijas į Marsą ir Mėnulį.
Nors susitikimai nedavė jokių konkrečių rezultatų, K. Dmitrijevas pareiškė, kad abi šalys žengė „tris žingsnius į priekį“ geresnių santykių link.
Iš tikrųjų jis galbūt turėjo omenyje tai, kad JAV vadovai dabar yra labiau motyvuoti pasinaudoti ekonominėmis ir finansinėmis galimybėmis Rusijoje ir įveikti kliūtį, kurią kelia karas Ukrainoje.
Mažiau nei po savaitės Steve‘as Witkoffas, faktinis D. Trumpo administracijos pasiuntinys, pasirodė Sankt Peterburge, kur susitiko su K. Dmitrijevu ir, kaip pranešama, su V. Putinu.
Tuomet D. Trumpas sakė, kad yra „pasipiktinęs“ V. Putinu dėl to, kad šis neatsispyrė jo administracijos pasiūlymams dėl paliaubų, ir grasina įvesti dar daugiau sankcijų.
Praėjus mažiau nei savaitei JAV prezidentas jau viešai „piktinosi“ V. Zelenskiu, kuris, D. Trumpo manymu, klaidingai interpretuoja pateiktą siūlymą, nenori sutikti su faktinėmis nuolaidomis ir yra nusiteikęs kariauti dar kelerius metus, „kol neteks visos valstybės“.
Tuo tarpu V. Putinas penktadienį Kremliuje dar kartą susitiko su S. Witkoffu, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, cituodama V. Putino atstovą.
Tai ketvirta S. Witkoffo kelionė į Rusiją nuo sausio, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus.
D. Trumpas bando tarpininkauti sudarant paliaubas tarp Maskvos ir Kyjivo, kad būtų nutrauktos ilgiau nei trejus metus trunkančios kovos, tačiau, nepaisant pakartotinių derybų jam nepavyko iš Kremliaus išsireikalauti jokių didesnių nuolaidų.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip S. Witkoffas Kremliuje susitinka su V. Putinu ir kaip jie prieš pradėdami derybas šypsosi, spaudžia vienas kitam ranką ir persimeta keliais žodžiais angliškai.
D. Trumpas yra pagrasinęs pasitraukti iš derybų, jei artimiausiu metu nepamatys apčiuopiamos pažangos. Ketvirtadienį, kai per Rusijos atakas Kyjive žuvo 12 žmonių, socialiniame tinkle parašė: „Vladimirai, Stop! Leiskite sudaryti taikos susitarimą!“
Paklaustas, kaip reaguotų, jei Rusija nesutiktų su susitarimu, D. Trumpas ketvirtadienį atsakė: „Aš nebūsiu patenkintas, jeigu galima taip pasakyti. Visko bus.“
„Tris valandas vyko konstruktyvus ir labai naudingas pokalbis“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Buvo aptarta galimybė atnaujinti tiesiogines Rusijos Federacijos ir Ukrainos atstovų derybas“, – pridūrė jis.
Trumpas: Krymas liks Rusijos
Nepaisant to, D. Trumpas pareiškė, kad Krymas liks Rusijos kontrolėje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Time“.
Jis pareiškė, kad Krymą rusai užėmė prezidentu esant Barackui Obamai, o jam prezidentaujant tai esą nebūtų įvykę. Tokį naratyvą D. Trumpas naudoja gana dažnai kalbėdamas apie karą Ukrainoje.
„Krymas liks su Rusija. Ir Zelenskis tai supranta, ir visi supranta, kad jis jau seniai yra su jais. Jis buvo su jais dar gerokai prieš pasirodant Trumpui. Vėlgi, tai Obamos karas. Tai karas, kurio niekada neturėjo būti. Aš jį vadinu karu, kurio niekada neturėjo būti“, – kartoja jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
