Apie Londone nepavykusį susitikimą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo MRU politologas, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Kodėl jūs sakot, kad tas Londone turėjęs vykti susitikimas, pakankamai aukšto lygio, žlugo? Kodėl jis toks svarbus?
A.Medalinskas: Jis buvo dėl to svarbus, nes buvo labai daug charakteristikų – visiškai naujų.
Pirmoji charakteristika – jeigu susitikimas Vakarų Europos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – tai yra partnerių susitikimas. Praėjęs susitikimas jau nebebuvo partnerių susitikimas. Buvo labai daug vidinės įtampos, suvokta, kad amerikiečiai atvežė ultimatumą, sutartą su Putinu.
Antras dalykas – tai turėjo būti konsultacijos. Tai yra bendrai sudaroma pozicija, kuri vėliau Vitkofas nuveža į Rusiją. Čia buvo viskas atvirkščiai.
Trečias dalykas – dabar pasirodo, jau Vašingtone pats Donaldas Trumpas manė, kad Zelenskis tikrai sutiks su ta pozicija. Dabar pasirodė informacija, jau Vakarų žiniasklaidoje, kad jisai dabar pasiskundė savo aplinkos rate, kad Zelenskis yra nesukalbamas.
Kad jisai tikėjosi, jog su Zelenskiu bus lengviau kalbėtis. Ir kad apskritai su Ukraina bus lengviau kalbėtis. Tai dabar klausimas – lygiai taip pat anksčiau Donaldas Trumpas ir jo komandos nariai labai pyko ant europiečių, kurie sveikino, ar bent jau šiltai priėmė prezidentą Zelenskį po to susikirtimo, išprovokuoto Ovaliajame kabinete Baltuosiuose rūmuose.
Tai štai – čia jau buvo ne tik santykių tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos klausimas, bet ir tarp Jungtinių Valstijų bei Vakarų partnerių Europoje – NATO šalių partnerių. Tai šia prasme jis tikrai turėjo būti labai esminis. Jisai galėjo arba pavykti – tai yra, kad tie partneriai įkalba amerikiečius ir čia jie keičia poziciją.
Šia prasme jis būtų buvęs lemtingas. Jisai galėjo nepavykti. Ir jisai nepavyko – jisai sužlugo. Kodėl neatvažiavo nei Rubijo, nei Vitkofas? Nes suprato, kad jisai kvepia nesėkme, o prie nesėkmės nei vienas nenori būti. Dėl to atsiuntė gen. Kellogą, kuris buvo, šiaip jau, palankiausias Ukrainai, bet jam kažkodėl suteikiama pati nemaloniausia funkcija – atnešti šitą ultimatumą ir padėti Ukrainai ir Europos partneriams ant stalo.
Ir kuo jis dabar lemtingas yra? Nes dabar visi stebi tai, kokia bus situacija, kokia bus Jungtinių Valstijų, to paties Donaldo Trumpo, reakcija į tai, ką reiškia, kad jisai sako: „Aš galiu viską mesti ir išeiti.“ Ar tai reiškia mesti, išeiti, pasitraukti nuo to taikos proceso – to vadinamo Trumpo taikos proceso?
Nebebūti tuo taikdariu Ukrainai? Ar tai reiškia mesti viską, tame tarpe – ekonominius, bet kokius karinius dalykus ateityje su Ukraina, kurie buvo pakankamai svarbūs, taip sakykime, Ukrainai? Nors dabar jau patys ukrainiečiai labai bijo, ar tikrai prie Donaldo Trumpo – bent jau dabartinio Donaldo Trumpo – su tokiu jo mąstymu, galima tikėtis kažkokios rimtesnės paramos.
Dėl to iš tikrųjų atsiranda labai didžiulis dabar stimulas – dar didesnis stimulas – galvoti, ką Europa gali padaryti kartu su Ukraina.
Čia iš karto galiu pasakyti, jog buvau šalininkas jau ne vienerius metus, iš tikrųjų, dar iki 2014 metų, sakiau, kad Lietuvos saugumo garantijos yra dvi. Tuo metu mane labai kritikavo kiti – mano kolegos, partneriai, ekspertai, politikai. Sakiau, kad tai yra: narystė Europos Sąjungoje ir NATO, bei ekonomiška ir karine prasme stipri Ukraina, žvelgianti į Europą.
Tai šia prasme aš manau, kad tikrai tai yra irgi metas ne tik Europoje, kaip visiems Europos Sąjungos šalims, mobilizuotis ir galvoti, ką galima padaryti padedant Ukrainai, bet kartu ir savo pačių gynybai.
Tai kartu yra šansas galvoti, kaip galbūt Ukrainą galima žingsnis po žingsnio integruoti į tą kuriamą Europos gynybos ir saugumo identitetą, kur galėtų būti – be Europos Sąjungos – dar Didžioji Britanija, kuri išėjo iš ES, Turkija ir Ukraina. Ir tai galėtų būti pakankamai rimtas karinis vienetas.
Aišku, NATO santykiai su Vašingtonu yra pakankamai glaudūs, niekas šitų ryšių netraukys – ir labai tikiuosi, kad ir Vašingtone jų netraukys. Bet tai būtų pakankamai svarbus dalykas.
Taigi atsiranda tikrai labai toks įdomus momentas – Donaldas Trumpas, iš vienos pusės sakydamas: „Pasiimkite, europiečiai, kiek galite panešti atsakomybės už tą saugumą“, gali gauti tokį rezultatą, kur Europai sukils – atsiras toks jausmas, toks suvokimas, viena – kad reikia gintis, o antra – orumas. Na, kiek tu čia gali mus mindyti? Ten – dėl Grenlandijos kalbėjai, dėl dar kitų dalykų... Ir gali atsirasti pakankamai teigiami dalykai. Klausimas tik – laikas.
Putinas jau pasiekė savo tikslus – palankumas iš JAV pusės
Kaip politologas teigė, V. Putinas neva supranta, jog karo tęsimas būtų per brangus ir mažai naudingas, nes jis jau pasiekė svarbiausius tikslus, įskaitant palankią JAV poziciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
