Trečiadienį paskelbtame pareiškime M. Tsahkna teigė, kad didėjanti krizė yra „dar vienas įrodymas, kad Rusija kovoja ne tik Ukrainoje, bet kelia grėsmę ir kitoms šalims“.
Tuo pat metu Estijos vidaus reikalų ministras Alaras Lanametsas pranešė, kad Suomijai antradienį uždarius visus kontrolės punktus su Rusija ir apkaltinus Kremlių bandymu pakurstyti migrantų krizę, vyriausybė planuoja spręsti galimą padidėjusį sienos kirtimo atvejų skaičių.
Suomija uždarė sieną su Rusija
Suomijos premjeras antradienį Petteris Orpo patvirtino, kad Suomija bent iki gruodžio 13-osios uždaro paskutinį likusį veikiantį sienos patikros punktą šalies šiaurėje. Suomija yra priversta imtis veiksmų dėl Rusijos skatinamos migrantų iš trečiųjų šalių „eksportavimo“ politikos.
Anot Suomijos valdžios, uždarymo priežastis – staiga išaugęs prieglobsčio prašančių migrantų iš trečiųjų šalių skaičius. Suomija ne sykį kaltino dėl dirbtinai kuriamos grėsmės šalies saugumui Rusijos valdžią.
Vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen taip pat pridūrė, kad Suomijos valdžia priims sprendimą dėl centralizuoto prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 13-osios, kol bus uždaryta siena su Rusija.
Siena su Rusija visiškai bus uždaryta lapkričio 30-osios vidurnaktį, likę 7 patikros punktai buvo uždaryti per pastarąjį mėnesį.
Suomių sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vien lapkritį į Suomiją iš Rusijos atvyko apie 900 prieglobsčio prašytojų iš Afganistano, Kenijos, Maroko, Pakistano, Somalio, Sirijos ir Jemeno, skelbiama „Reuters“.
Destabilizuojanti Rusijos veikla
Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto apie 800 migrantų.
Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią.
Suomijos pareigūnai tvirtina, kad Rusija bando destabilizuoti Šiaurės kaimynę, o P. Orpo praėjusią savaitę tai pavadino sistemingais ir organizuotais Rusijos valdžios institucijų veiksmais.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.
