Karas Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako neatmetantis galimybės pakalbėti su Rusijos Federacijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, jeigu tai leistų užtikrinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. „SkyNews“ rašo, kad prieš karinės invazijos pradžią Ukrainoje E. Macronas ir V. Putinas palaikė gerus diplomatinius santykius, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus karui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. „Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

Jemeno husių sukilėliai teigė penktadienį Raudonojoje jūroje paleidę raketas į du laivus, taip siekdami daryti spaudimą Izraeliui dėl jo karo su „Hamas“. „Į konteinerinius laivus MSC PALATIUM ir MSC ALANYA buvo nutaikytos dvi jūrinės raketos, kai jie plaukė Izraelio teritorijos link“, – sukilėlių televizijos kanalu transliuotame pranešime sakė Irano remiamų husių atstovas Yahya Saree.

Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. „Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė tęsia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai. Penktadienį Ukrainos kariuomenei perduota nauja paramos siunta. Lietuvos kariuomenė nugabeno į Ukrainą kelis milijonus šovinių ir kelis tūkstančius šaudmenų nešiojamiems trumpo nuotolio prieštankiniams granatsvaidžiams. Taip pat – apie tūkstantį sulankstomų lovyčių. „Girdime Ukrainos skubius prašymus ir tęsiame paramą pagal išsakomus poreikius.

Vieno Ukrainos kaimo tarybos narys per posėdį ant kabineto grindų numėtė tris rankines granatas ir sužeidė 26 žmones, penktadienį pranešė šalies policija. Incidentas įvyko penktadienio rytą Kereckio kaimo, esančio Vakarų Ukrainoje, tarybos būstinėje. Policijos „Telegram“ svetainėje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis, apsirengęs juodai, karštos diskusijos metu įeina pro duris į patalpą, kur vyko tarybos posėdis.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Ukrainos Užkarpatės srityje vietos deputatas Kereckio kaimo tarybos pastate susprogdino granatą ir sužeidė 26 žmones. Šeši iš jų – sunkios būklės. Apie incidentą pranešė Ukrainos nacionalinė policiją. „Šiandien 11.37 val. policija gavo pranešimą, kad Mukačevo rajono Kereckio kaimo tarybos pastate posėdžio metu deputatas susprogdino granatą. Pirminiais duomenimis, per sprogimą žuvo vienas žmogus, pats sprogdintojas, ir dar 11 žmonių buvo sužeisti.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams nesutarus dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas turėtų būti pasiektas kitą mėnesį, Bendrijos šalių vadovams susirinkus į neeilinį posėdį. „Sprendimas dar turi šiek tiek pasifermentuoti tam, kad tą patį sausio mėnesį, visiškai netrukus, neeiliniame susitikime mes priimtume tą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Šimtai protestuotojų, pasipiktinusių, jų nuomone, neprotingu savivaldybės pareigūnų išlaidavimu, ketvirtadienį susirinko prie Kyjivo savivaldybės ir reikalavo, kad pinigai būtų skirti Ukrainos kovai su Rusijos plataus masto invazija, o ne vietos projektams. Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.

JAV yra daug labiau suinteresuotos Ukrainos pergale kare prieš Rusijos Federaciją, nei daugelis galvoja, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Pasak ekspertų, Rusija turi galimybę visiškai užkariauti Ukrainą, jei Jungtinės Valstijos ir Europa nustos ją remti. „Toks rezultatas nukeltų sumuštą, bet pergalingą Rusijos kariuomenę tiesiai prie NATO sienos“, – įspėja JAV analitikai.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušta 14 rusų dronų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Visi 14 dronų buvo numušti – virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio ir Poltavos sričių, sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi planą užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų ir surengti fiktyvias derybas. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neįvardytais pašnekovais. Leidinio medžiagoje rašoma, kad Maskva siekia įgyvendinti naują vidutinės trukmės karinį planą, susijusį su karu Ukrainoje. Jame numatytas naujų teritorijų užgrobimas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą. Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. Tuo metu Rusijoje ir Kryme penktadienį vakare griaudi sprogimai.

Ukraina ruošiasi dar vienam galimam didelio masto Rusijos puolimui ir stato įtvirtinimus paleido fronto liniją bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės pajėgų grupės vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas parodė jų įrengimo procesą. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos kariuomenės atstovai keliomis eilėmis išdėlioja piramidinius betono blokus, vadinamus „drakono dantimis“, ir ekskavatoriumi kasa tranšėjas.

Kare Ukrainoje netekę daug sraigtasparnių bei patyrusių pilotų, rusai buvo priversti keisti savo kariavimo iš oro taktiką. Tiesa, nepaisant nuostolių, jų sraigtasparnių atsargos tebėra gausios, maža to, rusai lenkia ukrainiečius ir pilotų skaičiumi.

Rumunų Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas šių bepiločių sudužo Rumunijos teritorijoje. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad atakų metų Rumunijos oro erdvę stebėjo naikintuvai ir kad radiolokatoriumi buvo aptiktas potencialus oro erdvės pažeidimas netoli Grindu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

„Radio Svoboda“ išanalizavo vaizdo įrašą, kuriame Rusijos kariai mūšio lauke veda Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus į priekį ir, naudodamiesi jais kaip gyvais skydais, apšaudo ukrainiečių pozicijas. Beveik 19 minučių trukmės vaizdo įrašą žurnalistams pateikė vieno iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių, kovojančių Zaporižios kryptimi, kovotojai. Jis buvo nufilmuotas iš drono Robotynės apylinkėse, Zaporižios srityje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią. Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Rusijos Vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą. Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenų baze, kurioje rašoma: „Kyryla Oleksejevičius Budanovas ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį“. Tiesa, straipsnis, pagal kurį vykdoma paieška, nenurodomas.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. Svarbiausi įvykiai: 19:40 | ES lyderiai sutarė dėl narystės derybų su Ukrainai ir Moldova pradžios Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km nuo sienos su Ukraina. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Hajun“.  Stebėsenos grupės duomenimis, išaiškėję nauji faktai patvirtina, kad Gomelio rajone rengiamasi statyti Pietų operatyvinės vadovybės karinę stovyklą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos. Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.

Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą. Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje numatyta nauja pagalba Kyjivui, pareiškė, kad Bendrija turi suteikti visapusišką ir ilgalaikę paramą Ukrainai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Osle pareiškė, kad jo šalis negali įveikti Rusijos be paramos. Taip jis kalbėjo pagrindinėms Kyjivo sąjungininkėms JAV ir Europos Sąjungai vis dar nepatvirtinant naujos pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. „Negali laimėti be pagalbos. Bet negali ir pralaimėti, nes (viskas), ką turi, (yra) tavo šalis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.

Rusija nori sutelkti dar 170 tūkst. žmonių karui prieš Ukrainą. Tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Jungtinės Karalystės politinis koordinatorius JT Fergusas Eckersley, pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasak jo, Rusija, pažeisdama JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, perka ginklus iš Irano ir Kinijos, o paskui juos naudoja civiliams gyventojams ir svarbiai nacionalinei infrastruktūrai Ukrainoje pulti.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities. Oro pajėgos taip pat nurodė, kad maždaug 3 val. nakties rusai raketomis smogė Kyjivui ir kad visi 10 taikinių, skrieję į sostinę balistinėmis trajektorijomis, buvo numušti.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo, jog Rusija tikisi, kad JAV apleis Ukrainą, ir pažadėjo ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad rems Kyjivą, nors respublikonai blokuoja naują karinę pagalbą. Stovėdamas šalia J. Bideno spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis savo ruožtu pažadėjo, kad Ukraina kovos toliau, ir sakė, kad būtų nenormalu Kyjivui atiduoti kokias nors teritorijas siekiant taikos susitarimo.

Vokietija perdavė Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Ji bus dislokuota ir pradėta naudoti dar iki šių metų pabaigos, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Šalia sienos su Ukraina Baltarusija stato karinį miestelį Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km. nuo sienos su Ukraina.

Po Šaltojo karo Europa sumažino karines išlaidas, o tai lėmė karinių pajėgumų mažėjimą. Dabar jais šio žemyno valstybės nusileidžia nuo Rusijos, Kinijos ar net Indijos, rašo „Ukrinform“. Jungtinė Karalystė, pagrindinė JAV karinė sąjungininkė ir didžiausia gynybos išlaidų vykdytoja Europoje, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir apie dešimtį tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų.

Vengrija „yra pasirengusi“ atšaukti savo veto dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, jei ES atšaldys Budapeštui skirtus 30 mlrd. eurų, leidiniui „Bloomberg“ pareiškė Vengrijos premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas. Vengrija siekia išsireikalauti didelę sumą ES lėšų mainais už pritarimą paramai Ukrainai. Tačiau su tokiu ultimatumu likusioms bloko šalims gali būti sunku susitaikyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, surengęs svarbią kelionę į Vašingtoną deryboms dėl tolesnės JAV karinės pagalbos Kyjivui, antradienį atvyko į Baltuosius rūmus pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Po derybų su Kongreso nariais V. Zelenskis išlipo iš juodo visureigio ir buvo palydėtas į patalpas, kur Ovaliajame kabinete susitiks su J. Bidenu.

Siekdami išvengti išvykimo į frontą, kai kurie ukrainiečiai imasi įvairių schemų, kad tik nebūtų mobilizuoti. Kartais šios schemos atrodo visiškai teisėtos ir patikimos, tačiau praktiškai jos visai neveikia. Vieną iš tokių schemų aprašė Ukrainos teisininkė Kristina Ochkur. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai moterys siekia teisiškai atsisakyti motinystės teisių į vaiką tam, kad tėvas liktų vienintelis globėjas. O pagal įstatymą vyrui, vienam auginančiam nepilnametį vaiką, mobilizacija netaikoma.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo 2014 m. okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, šalies ginkluotosios pajėgos atkovojo vieną iš teritorijų. Apie tai jis paskelbė „X“ (buvusiame „Twitter“): „Dėkoju mūsų didvyriams, mūsų karališkosios brigados, 24-osios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo Halyčio vardu, šturmo grupei! Nepaisydami sudėtingų sąlygų, jie užėmė vieną iš Horlivkos terikonų ir užėmė priešo pozicijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašys daugiau JAV karinės paramos, kad būtų galima kovoti su Rusija, pareiškusia, kad jos pajėgos daro pažangą fronte, o bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko.  V. Zelenskis, kuris atvyko į Vašingtoną prašyti toliau teikti pagalbą, susitiks su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso lyderiais iš abiejų partijų.

Ukrainoje yra daug šaukiamojo amžiaus vyrų, tačiau jie slepiasi nuo mobilizacijos tuo metu, kai fronte liko kovotojų, kurie beveik dvejus metus gina šalį nuo priešo, piktinasi 79 ODSHB kuopos vadas, Ukrainos liaudies didvyris, kiborgas Jurijus Sobolevas. Kiborgais vadinami savanoriai ukrainiečiai, dalyvavę ginant Donecko tarptautinį oro uostą per karą Rytų Ukrainoje 2014 metais. „Yra daug žmonių, kurie turėtų eiti į kariuomenę, o jie slepiasi. Jei visi susivienytų ir eitų, mūsų būtų daugiau.