Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.
„Panašiai kaip Estijos „Javelin“ praėjusiais metais suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Kyjivą ir įkvėpė kitas šalis ištiesti pagalbos ranką Ukrainai, taip ir šiuo dideliu pagalbos paketu siekiame parodyti, kad Ukrainos kova už laisvę gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei sąjungininkai ir toliau padės ukrainiečiams“, – sakė H. Pevkuras.
Be didelio kiekio prieštankinių raketų „Javelin“, naujausią pagalbos paketą taip pat sudaro kulkosvaidžiai, lengvosios ginkluotės šaudmenys, įvairios transporto priemonės ir laivai, taip pat nardymo įranga. Tikslios sumos saugumo sumetimais neskelbiamos. Paketo pakeitimo vertė – beveik 80 mln. eurų.
„Šis pagalbos paketas parengtas siekiant kuo didesnės naudos Ukrainai, nepakenkiant pačios Estijos gynybiniams pajėgumams. Mes keičiame būtinas atsargas“, – aiškino ministras.
„Rusijos režimas lažinasi dėl to, kad laisvasis pasaulis atsisakys paramos Ukrainai. Kad sugriautume ydingą nusikalstamo Rusijos režimo apskaičiavimą, privalome pasiųsti strateginę žinią – mes ir toliau teiksime reikšmingą ir nuolatinę paramą Ukrainai, kol Ukraina laimės karą. Ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos, bet ir Estijos, transatlantinis ir viso pasaulio saugumas“, – kalbėjo jis.
Be to, Gynybos ministerijos analitikai parengė diskusijoms skirtą dokumentą, kaip sėkmingai užtikrinti transatlantinį saugumą. Dokumente pateikiami skaičiavimai, rodantys, kad Ukrainos pergalei ir Rusijos pralaimėjimui pakanka, jog Ukrainą remiančios valstybės per metus skirtų Kyjivo pajėgoms 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Sąjungininkai turi, ko reikia – Rusija karinėms operacijoms Ukrainoje išleidžia daugiau nei du kartus daugiau už Ramšteino koalicijos, kurios bendra ekonomika 30 kartų didesnė nei Rusijos, karinę pagalbai Ukrainai. Mūsų skaičiavimai rodo, kad jei laisvasis pasaulis norėtų padėti Ukrainai 0,25 proc. savo metinio BVP, to pakaktų sulaužyti tik brutalią jėgą suprantančios Rusijos stuburą. Tai nedidelė kaina, palyginti su tuo, kiek kainuos, jei Rusijos agresija jiems atsipirks“, – sakė H. Pevkuras.
Per ateinančius ketverius metus Estija yra pasirengusi skirti 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai ir panaudos gynybos biudžeto lėšas šiai pagalbai finansuoti.
„Ukraina taip pat kovoja už mus, o kiekviena su mūsų pagalba sunaikinta karo mašina yra žingsnis mažinant Rusijos grėsmę Europai. Todėl turime būti pasirengę remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje ir taip pat parodyti savo sąjungininkams, kad ten, kur yra noras, yra ir būdas padėti Ukrainai“, – aiškino estų gynybos ministras.
Pridėjus naujausią karinės pagalbos paketą, nuo 2022 metų Estija suteikė Ukrainai 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą, kuri sudaro apie 1,4 proc. šalies BVP.
Ankstesnius Estijos pagalbos paketus sudarė, pavyzdžiui, prieštankinės raketų sistemos „Javelin“, haubicos, artilerijos šaudmenys, prieštankinės minos, prieštankiniai minosvaidžiai, kulkosvaidžiai, transporto priemonės, ryšių įranga, lauko ligoninės, medicinos reikmenys, asmeninės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, šalmai ir neperšaunamos liemenės, ir kariniai maisto daviniai.
