Karas Ukrainoje

Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje liepsnoja Donecko nacionalinio technikos mokslų universiteto patalpos, kurios galėjo būti naudojamos karinėms reikmėms. Tai jau ne pirmas smūgis šiam universitetui – 2023-ųjų vasarį buvo apšaudytas bendrabutis, kuriame rusai galimai buvo įkurdinę savo karius.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 34 rusų paleisti dronai kamikadzės. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities. Iš viso rusai keliomis bangomis paleido 35 dronus, bet 34 iš jų ukrainiečiams pavyko numušti, nurodė oro pajėgos.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pasakojo, kaip karas paveikė šeimas, įskaitant ir jos šeimą. Volodymyro Zelenskio žmona sako, kad karas juos suskaldė. Pasak jos, jiedu su vyru retkarčiais matosi, bet negali nuolat būti kartu. Duodama interviu vokiečių kanalui ZDF ji prisipažino, kad dabar gyvena su vaikais, o jos sutuoktinis nuolat yra darbe, ten jis ir gyvena, skelbia portalas UNIAN. „Dabar mes negalime gyventi visi kartu.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 18 rusų paleistų dronų „Shahed“. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš okupuoto Krymo buvo paleista 19 dronų ir kad 18 jų numušta Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Chmelnyckio, Kyjivo, Černihivo ir Kirovohrado srityse. Taip pat pranešama, kad rusai dviem iš Rusijos Belgorodo srities paleistomis raketomis S-300 atakavo Ukrainos Charkivo sritį, bet žmonės nenukentėjo.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Islamo džihadas“ antradienį paskelbė vaizdo įrašą ir teigė, kad jame matyti du gyvi Gazos Ruože laikomi įkaitai, paimti per „Hamas“ spalio 7-osios atakas Izraelyje. Vaizdo įraše vienas po kito pasirodo du vyrai. Įkaitai prašo labiau spausti Izraelio valdžią, kad jie būtų paleisti.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino imtis griežto atsako dėl užsienio agentų, siekiančių destabilizuoti Rusiją per pagalbą Ukrainai. „Kyjivo režimas, tiesiogiai remiamas užsienio specialiųjų tarnybų, pasuko teroristinių metodų, praktiškai valstybinio terorizmo, keliu“, – per televizijos transliuotą kalbą pareiškė V. Putinas. „Užsienio specialiųjų agentų bandymai destabilizuoti politinę ir socialinę padėtį Rusijoje privalo būti griežtai sustabdyti“, – sakė jis.

Rusijai apšaudant Ukrainos pietuose esantį Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, be to, dronais buvo atakuotas Kyjivas ir antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, pranešė ukrainiečių pareigūnai. „Rusų okupantams vakare apšaudant Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų keturi vaikai“, – sakė Chersono meras Romanas Mročko. Jis pridūrė, kad sužeisti vaikai yra 2–13 metų amžiaus.

JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai. „Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime. „Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.

Ukrainoje vykstant šaukiamojo amžiaus vyrų paieškoms buvo paviešintos ir sukčiavimo schemos, kurių metu kai kurie asmenys pasirenka bėgti iš šalies, o ne ginti savo tėvynę. Pasieniečių teigimu, kasdien šalį palieka apie 6 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų ir tik 150-200 iš jų yra yra pagalbą vežantys savanoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepasirašys įstatymo, kuriame būtų numatyta moterų mobilizacija, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis pakomentavo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis moterų mobilizacijos nepalaikytų V. Zelenskis pabrėžė, kad jei įstatyme bus tinkamų argumentų dėl jaunesnių nei 27 metų vyrų mobilizacijos, jis palaikytų šią iniciatyvą. „Moterys – ne, aš to nepasirašysiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kokie santykiai jį sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Vlerijumi Zalužnu, rašo „Kanal 24“. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, kurioje taip pat komentavo ir padėtį fronte. „Su Zalužnu palaikau darbinius santykius. Kaip vyriausiasis vadas, jis turi atsakyti už rezultatus mūšio lauke“, – komentuodamas santykius su V. Zalužnu kalbėjo V. Zelenskis. „Aš tikiuosi labai konkrečių dalykų mūšio lauke.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Ukrainos pajėgos turi pranašumą tamsoje, focus.ua cituoja „The Telegraph“. Anot ekspertų, Rusijos kariai dėl įrangos ir apmokymų trūkumo beveik negali kovoti naktį. Todėl Rusijos pajėgos bando paslėpti savo techniką nuo Ukrainos dronų naudodama uždangalus, pagamintus iš šiaudų. Juos uždėjus ant karinės technikos, ji atrodo kaip su perukais, pastebi minėtas leidinys.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai mano, kad reikia mobilizuoti dar iki 450 tūkst. žmonių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis: karinis štabas pasiūlė šaliai mobilizuoti dar 400–450 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į klausimą, ar Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą baigsis 2024 m., rašo „Sky news“. V. Zelenskis sulaukęs šio klausimo teigė, kad „niekas neturi atsakymo“, net gerbiami kariuomenės vadai. „Mes turime minčių ir idėjų, o idėjos gali būti toli nuo realybės“, – sako jis.

Jungtinė Karalystė ir Ukraina artimiausiomis savaitėmis pasirašys 10 metų laikotarpiui skirtą saugumo paktą, pranešė britų interneto leidinys „The Telegraph“ ir ukrainiečių žiniasklaida. Susitarime bus numatyta britų karinio jūrų laivyno patirtimi padėti Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą, sakoma pranešime. Teigiama, kad taip pat numatoma finansinė pagalba ir keitimasis žvalgybiniais duomenimis.

Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų. Beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos pradėtame Rusijos ir Ukrainos kare abi šalys leidžia dronus į viena kitos miestus. Ukraina kasdien praneša apie Irano gamybos rusų dronų sunaikinimą per naktines atakas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Britanija rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad labai svarbu yra nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną. „Britanija ir Prancūzija tvirtai rėmė Ukrainą ir toliau remsime ją tiek, kiek reikės“, – sakė D. Cameronas po derybų Paryžiuje su kolege prancūze Catherine Colonna.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Ukraina pralaimi karą, jeigu žiūrėti bendrą situacijos vaizdą, o į kariuomenę patenka žmonės, kurie net nenori kariauti ir nėra pasirengę tam moraliai, interviu TSN tvirtino Ukrainos kariuomenės majoras Kyrylas Veresas. Ukrainos kariuomenei atėjo sunkūs laikai – jie pralaimi karą, o ukrainiečiai nenori kariauti, rašoma „Focus“. Straipsnyje remiamasi Ukrainos kariuomenės 54-osios mechanizuotos brigados, bataliono „K2“ vado Kyrylo Vereso interviu vietos televizijai.

Ukrainoje pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie galimybę mobilizuoti ir šalies moteris. Pasak parlamentarės Inos Sovsun, Ukraina gali mobilizuoti moteris, jei tai būtina gynybai. Fronte kariaujantys kariai taip pat palaiko tokią iniciatyvą. „Konceptualiai iniciatyva turėtų kilti iš vyriausiojo kariuomenės vado. Taip yra dėl gynybos sumetimų.

Rusijos kariuomenė iki Naujųjų metų bando užimti Sinkivkos kaimą Charkivo srityje. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio Kupjanske vado Deniso Jeroslavskio, netoli šios gyvenvietės tebevyksta smarkūs mūšiai.

Jei Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo, Pentagonas iki gruodžio 30 d. nebeturės pinigų į Ukrainą išsiųstiems ginklams pakeisti, „Bloomberg“ cituoja UNIAN. „Bloomberg“ remiasi Pentagono kontrolieriaus Michaelio McCordo laišku. Anot jo, Pentagonas išleidžia paskutinius 1,07 mlrd. dolerių naujiems ginklams ir įrangai Ukrainai pirkti vietoj tų, kurie buvo paimti iš atsargų ir išsiųsti į Ukrainą. Po penkiolikos dienų –  gruodžio 30 d. – Pentagono sąskaitos bus tuščios.

Per dronų ataką Rusijos Rostovo srityje esančiam Morozovsko aerodromui buvo sugadinti maždaug dešimt lėktuvų, rašo UNIAN. Pasak Ukrainos Pietų savanorių pajėgų atstovo Serhijaus Bratčuko, iš okupantų pateikiamos informacijos, aerodromą atakavo 17 dronų, septyni iš jų buvo numušti, tačiau likusieji smogė įvairiems taikiniams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sukritikavo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą atleisti visus regioninių karo prievolės centrų vadovus, rašo „Sky news“. V. Zelenskis šį sprendimą priėmė dar rugpjūčio mėnesį kaip priemonę kovai su korupcija. Jis tuomet sakė, kad valstybinis tyrimas atskleidė plačiai paplitusius pareigūnų piktnaudžiavimus.

Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos. Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų). „Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado V. Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą, tačiau rastas įrenginys buvo neveikiantis.

Šiuo metu aptariami scenarijai, galintys nutikti Ukrainai, jei ji liktų be Vakarų paramos, yra toli nuo realybės, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Dar praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės ES paramą Ukrainai. Nerimaujama ir dėl JAV paramos Ukrainai.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Labai tikėtina, kad Rusijos kariai į frontą kare prieš Ukrainą yra grąžinami su neužgijusiomis žaizdomis, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Be to, į frontą grįžta kariai su amputuotomis galūnėmis. „Labai tikėtina, kad rusų dalinių „Štorm-Z“ nariai į kovines užduotis grįžta su neužgijusiomis žaizdomis ir net po galūnių amputacijų“, – teigiama ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti visi penki rusų paleisti dronai. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi dronai buvo numušti – Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Chmelnyckio srityse.

Sekmadienį, gruodžio 17 d., Rusijos „Telegram“ kanaluose ėmė plisti žinutės su šturmo lėktuvo Su-25 atvaizdu ir užrašu „Amžino skrydžio, brolau“. Tačiau Ukraina su Rusijos Federacijos lėktuvo numušimu neturi nieko bendro, teigia Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Rusai sukūrė naują jūrinį droną „Dandelion“, rašo UNIAN. Anot Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovės Natalijos Humeniuk, šį droną rusai gali naudoti laivams, plaukiantiems į Ukrainos uostus, atakuoti. Svarbiausi įvykiai: 23:53 | Pentagono perspėjimas dėl paramos Ukrainai: laiko turime iki gruodžio 30 d. Jei Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo, Pentagonas iki gruodžio 30 d. nebeturės pinigų į Ukrainą išsiųstiems ginklams pakeisti, „Bloomberg“ cituoja UNIAN.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado Valerijaus Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą. Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Ukraina stengiasi išlaikyti Vakarų paramą kovai su Maskvos plataus masto invazija ir kai birželio mėnesį pradėtas kontrpuolimas nepadarė esminės pažangos šalies rytuose ir pietuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pirmojoje rinkiminės kampanijos kalboje prieš kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus pažadėjo paversti Rusiją suverenia, savarankiška galybe Vakarų akivaizdoje. Nuo 2000-ųjų faktiškai Rusiją valdantis V. Putinas kovą dalyvaus prezidento rinkimuose, kuriuose nebus realios opozicijos ir kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.

Rusijos pajėgoms toliau bandant užimti Avdijivkos miestą Rytų Ukrainoje, naujienų agentūra „The Associated Press“ gavo iš oro filmuotą medžiagą, iš kurios matyti didžiuliai jų nuostoliai. Vaizdo įrašą šį mėnesį nufilmavo Ukrainos karinis dronų padalinys netoli Stepovės kaimo į šiaurę nuo Avdijivkos, kur vyksta intensyvūs mūšiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši anksčiau šiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO šių metų balandį, Maskva vykdant puolimą Ukrainoje. „Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO.

Jei Rusijai pavyks laimėti prieš Ukrainą ir užgrobti likusias šalies teritorijas, pasaulyje kils vis daugiau karinių konfliktų. Maža to, jei karas bus sustabdytas Rusijai palankiomis sąlygomis per taikos derybas, tai pasauliui pasiųs signalą, kad NATO nebuvo pajėgi apginti Ukrainos. Tokią nuomonę komentare „The Telegraph“ išsakė analitikas ir buvęs Europos Parlamento narys Danielis Hannanas.

Rusija ir Ukraina sekmadienį, antrą dieną iš eilės, į viena kitos teritoriją paleido po kelias dešimtis dronų, iš kurių vienas, matyt, buvo nukreiptas į Rusijos karinę oro bazę, o vienas ukrainietis žuvo po to, kai drono nuolaužos atsitrenkė į jo namą netoli Juodosios jūros. Naktį virš trijų pietvakarių Rusijos regionų buvo numušti mažiausiai 35 ukrainiečių bepiločiai orlaiviai, „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Amerikiečiams niekaip nesusitariant dėl Ukrainos paramos, o Europiečiams nukėlus diskusijas į sausį, Vakarų žvalgybų pareigūnai skaičiuoja Ukrainai likusius mėnesius. Jei paramos nebus – Kyjivas gali kristi jau kitą vasarą. O Vokietijos kancleris atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip atrodė jo pasiūlymas Vengrijos premjerui išeiti atsigerti kavos, kai buvo balsuojama dėl Ukrainos. Galinga mašina gilų ir platų griovį kasa Ukrainos pasienyje su Baltarusia.

Maskvos primesta Chersono srities valdžia šeštadienį pranešė, kad per ukrainiečių raketų ataką prieš Rusijos kontroliuojamą kaimą Pietų Ukrainoje žuvo du žmonės. „Žuvo du civiliai, dar du (civiliai) buvo sužeisti“, – sakė Vladimiras Saldo, Rusijos primestas vadovas Maskvos okupuotai Ukrainos Chersono srities daliai.

Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime kalbėdama Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį sakė, kad būtina didinti investicijas į Europos gynybos pramonę ir jos pajėgumus, kad būtų sustiprintas ES ir Ukrainos karinis atsparumas. „Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą privertė mus imtis ryžtingesnių veiksmų ir mes darome pažangą“, – sakė ji.

Naujausios apklausos Ukrainoje, JAV ir Rusijoje rodo pakitusias nuo metų pradžios karo Ukrainoje vertinimo nuotaikas. Ukrainoje išaugo skaičius tų, kurie „būtų linkę derėtis“, Rusijoje – smuko aktyviausių karo veiksmų palaikytojų skaičius, o JAV – išaugo skaičius tų, kurie mano, jog amerikiečiai per daug skiria pagalbos Ukrainai. Rusijoje per 2023-uosius (nuo vasario iki spalio mėnesių) beveik dvigubai smuko aktyviausiųjų karo šalininkų skaičius – nuo 22 iki 12 proc.

Naktį nežinomas dronas smogė Rusijos Kursko srities miesto geležinkelio stoties rajonui, skelbia „Unian“. Vietos gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad buvo apgadinta Dmitrijevo geležinkelio stoties kompresorinė stotis.  „Smūgis buvo suduotas Dmitrijevo miesto geležinkelio stoties rajone - sugadinta kompresorinė stotis“, – rašė jis.

Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad naktį atrėmė Rusijos dronų ataką ir numušė 30 iš 31 Maskvos paleisto drono. Išpuolio taikiniais tapo tokie regionai kaip sostinė Kyjivas, pietinis Chersono ir vakarinis Chmelnyckio regionai. „Iš viso per išpuolį taką buvo panaudotas 31 atakos dronas „Shahed-136/131“, kurį okupantai pasiuntė į skirtingus Ukrainos regionus“, – sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškime.

Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad jos oro gynyba per dvi valandas virš aneksuoto Krymo pusiasalio, kurį Kyjivas pažadėjo susigrąžinti, numušė 26 Ukrainos dronus. Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad dronai buvo numušti nuo 20 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 22 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku, tačiau nepranešė apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą.