Svarbiausi įvykiai:
23:53 | Pentagono perspėjimas dėl paramos Ukrainai: laiko turime iki gruodžio 30 d.
Jei Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo, Pentagonas iki gruodžio 30 d. nebeturės pinigų į Ukrainą išsiųstiems ginklams pakeisti, „Bloomberg“ cituoja UNIAN.
23:14 | Naujausio smūgio Rusijos aerodromui rezultatai
Per dronų ataką Rusijos Rostovo srityje esančiam Morozovsko aerodromui buvo sugadinti maždaug dešimt lėktuvų, rašo UNIAN.
Pasak Ukrainos Pietų savanorių atstovo Serhijaus Bratčuko, iš okupantų pateikiamos informacijos, aerodromą atakavo 17 dronų, septyni iš jų buvo numušti, tačiau likusieji smogė įvairiems taikiniams.
„Smūgis buvo vykdomas naudojant 17 smogiamųjų bepiločių orlaivių (tipas nustatinėjamas). Pranešama, kad 7 vienetus pavyko numušti naudojant sistemą „Pantsir-S1“. Į taikinius pataikė 10 vienetų. Du Su-34 yra neberemontuojami. Dar 10 įvairiai pažeisti“, – cituojamas S. Bratčukas.
Dronai minėtam aerodromui smogė gruodžio 17 d. naktį.
Išpuolį patvirtino ir vietos gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Remiantis viešais duomenimis, Morozovsko kariniame aerodrome yra dislokuoti fronto bombonešiai SU-24, SU-24M ir SU-34.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios neteko 247 160 karių, 5 783 tankų, 10 752 šarvuočių, 324 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 6 290 dronų, 23 laivų ir daugybės kitos technikos.
22:27 | Dėl vieno sprendimo – Zalužno kritika Zelenskiui
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sukritikavo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą atleisti visus regioninių karo prievolės centrų vadovus, rašo „Sky news“.
21:35 | Natalija Humeniuk perspėja dėl naujos grėsmės: rusai sukūrė jūrinį droną
Rusai sukūrė naują jūrinį droną „Dandelion“, rašo UNIAN. Anot Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovės Natalijos Humeniuk, šį droną rusai gali naudoti laivams, plaukiantiems į Ukrainos uostus, atakuoti.
„Suprasdami, kad turime reikalų su teroristine šalimi, negalime atmesti galimybės, kad tokie dronai bus naudojami prieš civilinius laivus. Juolab kad ne kartą buvo pareiškimų (iš Rusijos pusės – UNIAN), kad jei laivyba į Ukrainos uostus tęsis, jie bus suvokiami kaip teisėti kariniai taikiniai“, – cituojama N. Humeniuk.
Ji taip pat pabrėžė, kad Rusija ieško būdų apkaltinti civilinius laivus ginklų tiekimu Ukrainai.
21:06 | Kyjivas: Ukrainos kariuomenės vado padėjėjams skirtoje patalpoje rasta pasiklausymo įranga
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado V. Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą, tačiau rastas įrenginys buvo neveikiantis.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė, remdamasi SBU pareiškimu, teigė, kad panašių įrenginių rasta jo pagalbiniam personalui skirtoje darbo vietoje.
Su byla susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad aptikti įrenginiai buvo naudojami dviejuose biuruose: viename iš jų dirbo V. Zalužnas, o kitame – jo padėjėjai.
Ukrainos žiniasklaidoje paskelbtuose komentaruose V. Zalužnas sakė, kad pirmadienį turėjo persikelti į biurą, kuriame buvo rasti įrenginiai, ir kad nemano, jog galėjo būti nutekinta kokia nors įslaptinta informacija.
„Dirbu keliose vietose. Tai nutiko vienoje iš jų. Ilgą laiką ten nebuvau. Bet mes patikrinome ir radome“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad buvo pradėtas tyrimas.
20:46 | Danija ir Švedija Ukrainai padovanos daugiau šarvuočių
Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos.
Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų).
„Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.
Danija taip pat pranešė padovanosianti atsarginių dalių, šaudmenų ir daugiametę techninės priežiūros sutartį.
Praėjusią savaitę, praėjus dienai po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Osle su Šiaurės Europos šalių vadovais, Danijos vyriausybė pasiūlė naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 1 mlrd. eurų.
Iki šiol Danija buvo suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už maždaug 20,5 mlrd. kronų (817 mln. eurų) ir civilinės pagalbos už 2,8 mlrd. kronų (267,5 mln. eurų).
19:26 | Ukraina: rusai patiria milžiniškus nuostolius, tačiau reikia nepamiršti vieno dalyko
Rusija kare prieš Ukrainą šiuo metu patiria didžiulių nuostolių, rašo „Kanal 24“.
Tačiau, anot Ukrainos Sausumos pajėgų atstovo Volodymyro Fitio, nuostolius rusai kompensuoja samdiniais.
Jo vertinimu, rusai į mūšio lauką meta visas savo pajėgas ir puolimus remia šarvuota technika.
„Priešo nuostoliai milžiniški, sakyčiau, kad taip“, – cituojamas V. Fitio.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, jog Rusija turi kelis kartus daugiau gyventojų nei Ukraina ir vis dar turi išteklių. Be to, Rusija turi karinį-pramoninį kompleksą, todėl turi ginklų.
V. Fitio mano, kad Rusijos ištekliai nėra neriboti ir viskas priklauso nuo to, kiek ilgai visuomenė bus pasirengusi pateisinti karą.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 347 160 karių.
18:54 | Jeigu Ukraina liktų be Vakarų pagalbos: ekspertas įvertino galimus neigiamus scenarijus
Šiuo metu aptariami scenarijai, galintys nutikti Ukrainai, jei ji liktų be Vakarų paramos, yra toli nuo realybės, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN.
18:27 | URM: naujas sankcijų Rusijai paketas pareikalaus daugiau atsakomybės iš ES įmonių
Pirmadienį patvirtintas 12-tasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas reikalaus daugiau atsakomybės ir iš Bendrijos įmonių, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).
Kaip pranešė ministerija, pasiektas sutarimas drausti į ES importuoti, pirkti ar pervežti rusiškos kilmės deimantus, teikti programinės įrangos tiekimo paslaugas, skirtas įmonių valdymui bei pramoniniam projektavimui ir gamybai.
Pasak URM, naujomis sankcijomis taip pat išplečiamas jau taikomas kriptovaliutų piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugų draudimas Rusijos asmenims ir gyventojams, įskaitant Rusijos piliečius bei fizinius asmenis gyvenančius Rusijoje – šiems asmenims bus draudžiama kontroliuoti arba užimti bet kokias pareigas tokias paslaugas teikiančių juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų valdymo organuose.
Ministerija pažymi, kad naujuoju sankcijų paketu griežtinama ES eksportuotojų atsakomybė – gabenant prekes į trečiąsias šalis bus reikalaujama sutartyse įtraukti nuostatas, kuriomis pirkėjai įsipareigos įsigyjamų jautrių prekių ir technologijų neeksportuoti į Rusiją ar naudojimui joje.
Nurodoma, kad išplečiamas dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas bei sąrašas prekių, kurios prisideda prie Rusijos karinio ir technologinio tobulėjimo arba šalies gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, įtraukiant lazerių sektoriaus prekes, stakles ir mašinų dalis, chemines medžiagas, termostatus.
Taip pat nustatomi ribojimai importuojamoms prekėms, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas, pavyzdžiui suskystintos naftos dujos, ketaus luitai ir juodųjų metalų gaminiai, vario ir aliuminio laidai, vamzdžiai ir vamzdeliai.
Patikslintas praktinis ribojimų, susijusių su transporto priemonių, kertančių ES išorinę sieną, taikymas, išplečiamas draudimas per Rusijos teritoriją tranzitu gabenti tam tikras iš ES eksportuojamas prekes ir technologijas, įtraukiant tas, kurios prisideda prie šalies pramonės pajėgų stiprinimo.
Naujuoju sankcijų paketu taip pat išplečiamas subjektų sąrašas, kuriems yra taikomos sankcijos, į jį papildomai įtraukiant 147 subjektus – 61 asmenį ir 86 įmones.
18:08 | Rusai apšaudė Chersoną, žuvo žmogus
Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Chersoną, žuvo 40-ies vyras, rašo „Ukrinform“.
„Priešas apšaudė privačią įmonę viename iš miesto gyvenamųjų rajonų. Deja, savo darbo vietoje buvęs 40-metis apsaugos darbuotojas patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų“, – cituojamas Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
17:28 | Sužeisti rusų kariai metami atgal į frontą: grįžta be kojų ir rankų, su neužgijusiomis žaizdomis
Labai tikėtina, kad Rusijos kariai į frontą kare prieš Ukrainą yra grąžinami su neužgijusiomis žaizdomis, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“.
Be to, į frontą grįžta kariai su amputuotomis galūnėmis.
16:59 | Lenkijos vežėjai atnaujino svarbaus sienos su Ukraina perėjimo punkto blokadą
Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą.
Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą blokas atsisakė leidimų sistemos, tačiau Lenkijos vežėjai teigia, kad dėl to sumažėjo jų pajamos.
Praėjusią savaitę vietos valdžios pareigūnai Dorohurske atšaukė leidimą protestams šiame kontrolės punkte, tačiau vėliau teismas šį sprendimą panaikino.
Pirmadienį policija patvirtino, kad sunkvežimių vairuotojai vėl blokavo vilkikų eismą.
„Šiuo metu protesto vietoje yra apie 25 žmonės. Ten stovi vienas autobusas ir mobilus namelis“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos policijos atstovė Ewa Czyz.
Prasidėjus protesto akcijai, Dorohusko sankryžoje stovėjo apie 1 800 sunkvežimių eilė, kurios ilgis siekė beveik 46 kilometrus, pranešė policija.
Ukrainos eksportas ir importas labai priklauso nuo kelių transporto su ES nare Lenkija, ypač po Rusijos invazijos beveik prieš dvejus metus.
Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pažadėjo išspręsti konfliktą ir apkaltino ankstesnę vyriausybę pamiršus protestuojančius sunkvežimių vairuotojus.
Tačiau naujos Varšuvos vyriausybės ir protestuojančių Lenkijos sunkvežimių vairuotojų derybos nepadėjo rasti sprendimo.
16:14 | Laukiama „didelės“ Zelenskio spaudos konferencijos
Zelenskis surengs didelę spaudos konferenciją, rašo „Sky news“. Ukrainos prezidento kanceliarija dar nenurodė, nei kada, nei kur ji įvyks, nei koks bus jos tikslas.
Kiek anksčiau pirmadienį Ukrainos operatyvinės grupės „Tavria“ vadas Oleksandras Tarnavskis nurodė, kad Ukrainos kariuomenė susiduria su artilerijos sviedinių trūkumu fronte ir dėl užsienio pagalbos stygiaus apribojo kai kurias karines operacijas.
15:41 | Ukrainos kariuomenė priversta riboti karines operacijas
Ukrainos kariuomenė susiduria su artilerijos sviedinių trūkumu fronte ir dėl užsienio pagalbos stygiaus apribojo kai kurias karines operacijas, rašoma „Reuters“. Naujienų agentūra cituoja operatyvinės grupės „Tavria“ vadą Oleksandrą Tarnavskį.
„Kyla problemų dėl amunicijos, ypač dėl sovietinės konstrukcijos – 122 ir 152 mm – sviedinių (trūkumo). Ir šiandien šios problemos egzistuoja visoje fronto linijoje“, – sakė jis naujienų agentūrai.
Jis taip pat patvirtino, kad artilerijos sviedinių trūkumas tapo „labai didele problema“, o užsienio karinės pagalbos mažinimas turi įtakos padėčiai mūšio lauke.
„Atsižvelgiant į mūsų poreikius, šiandien turimo kiekio nepakanka. Todėl mes juos perskirstome. Iš naujo planuojame sau iškeltas užduotis ir jas mažiname“, – pridūrė O. Tarnavskis.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė taip pat susiduria su problemomis dėl amunicijos, tačiau nenurodė, kokiomis.
Anot O. Tarnavskio, pietryčių fronte Ukrainos kariuomenė kai kuriuose rajonuose perėjo į gynybą, tačiau kitose fronto dalyse dar bandoma pulti.
15:33 | R. T. Erdoganas atvyko į Vengriją plėsti dvišalių ryšių
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atvyko į Budapeštą susitikti su savo sąjungininku vengrų premjeru Viktoru Orbanu.
Tai antras turkų lyderio vizitas Vengrijoje per keturis mėnesius, siekiant stiprinti dvišalius ryšius.
R. T. Erdoganas Budapešto Didvyrių aikštėje buvo pasitiktas su garbės sargyba, paskui nuvyks į susitikimą su Vengrijos prezidente Katalin Novak ir galiausiai surengs dvišales derybas su V. Orbanu.
Bus aptarti regioniniai ir pasauliniai reikalai, žingsniai, kurių reikia imtis norint plėsti dvišalį bendradarbiavimą, nurodė Turkijos prezidentūra.
14:56 | Juknevičienė ragina ES imtis kardinalių veiksmų prieš „Putino draugą“: mus griauna iš vidaus ir išorės
Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.
14:18 | ISW: Rusija didina karinį buvimą Baltarusijoje
JAV Karo studijų institutas (ISW), remdamasis Ukrainos kariniu stebėtoju Kostjantynu Mašovecu skelbia apie augančias Rusijos pastangas didinti savo karinį buvimą Baltarusijoje ir toliau integruoti Baltarusiją į Rusijai palankias struktūras ir „Wagner Group“ veiklą Baltarusijoje.
Analitikų pranešime teigiama, kad Baltarusijos kariuomenė dislokavo didelio masto karinę grupę. Didelė personalo dalis sutelkta dviejų regionų teritorijoje.
38-osios oro desanto brigados desantinis batalionas veikia netoli Užovo, į pietus nuo Pinsko, Bresto srityje. Gomelio srityje, netoli Brahino ir Ziabrovkos gyvenviečių, veikia 103-iosios atskirosios oro desantininkų brigados parašiutininkų batalionas.
Į pietus nuo Gomelio miesto sutelkta 51-osios artilerijos brigados taktinė grupė. Netoli Ziabrovkos dislokuota 336-osios reaktyvinės artilerijos brigados bateriją.
K. Mašovecas patikslino, kad grupei priklauso 1 840 karių. Taip pat iki 68–70 šarvuočių buvo padidintas transporto priemonių skaičius. Be to, užfiksuota, kad Rusijos daliniai Baltarusijoje turi 24 artilerijos sistemas ir tris priešlėktuvinės gynybos sistemas.
14:03 | JT ekspertė: A. Navalno dingimas kelia nerimą
Jungtinių Tautų teisių ekspertė Mariana Kacarova pirmadienį sakė, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno priverstinis dingimas kelia nerimą, ir pareikalavo Maskvos nedelsiant jį paleisti.
Kremliaus kritiko advokatams neleidžiama su juo susitikti nuo gruodžio 6-osios, o penktadienį jis nepasirodė teismo posėdyje, kaip buvo planuota.
„Esu labai susirūpinusi [tuo], kad Rusijos pareigūnai tokį ilgą laiko tarpą neatskleidžia p. Navalno buvimo vietos ir būklės; tai prilygsta priverstiniam dingimui“, – sakė JT specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimais M. Kacarova.
13:32 | Vizito į Kiniją vyksta rusų premjeras
Rusijos premjeras Michailas Mišustinas šią savaitę lankysis Kinijoje, pirmadienį paskelbė Pekinas.
Pastaruoju metu įvyko keletas aukšto rango rusų pareigūnų vizitų į Kiniją ir kinų – į Rusiją.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį ir diplomatinį bendradarbiavimą, o po Maskvos invazijos į Ukrainą ryšiai dar labiau suartėjo, nors Pekinas tvirtina, kad yra neutralus šio karo klausimu.
12:45 | Latvija iš šalies išsiųs apie tūkstantį Rusijos piliečių
Latvija planuoja išsiųsti apie tūkstantį Rusijos piliečių, kurie iki lapkričio 30 d. nepateikė prašymo išduoti leidimą gyventi šalyje arba neišlaikė latvių kalbos egzamino.
12:08 | Taikos derybos reikštų katastrofą Vakarams – britų ekspertas įspėja apie Putino rezgamą planą
Jei Rusijai pavyks laimėti prieš Ukrainą ir užgrobti likusias šalies teritorijas, pasaulyje kils vis daugiau karinių konfliktų. Maža to, jei karas bus sustabdytas Rusijai palankiomis sąlygomis per taikos derybas, tai pasauliui pasiųs signalą, kad NATO nebuvo pajėgi apginti Ukrainos. Tokią nuomonę komentare „The Telegraph“ išsakė analitikas ir buvęs Europos Parlamento narys Danielis Hannanas.
11:36 | Penktoji Putino kadencija: iškart po rinkimų Kremliaus laukia rimtos problemos
Vladimiras Putinas kitąmet vyksiančiuose rinkimuose apsisprendė siekti penktosios Rusijos Federacijos prezidento kadencijos. Ir nors dabar rusai džiaugiasi visu pajėgumu užkurtais karo pramonės fabrikais ir išaugusiais atlyginimais, po eilinės V. Putino pergalės rusams nebeteks džiūgauti, įspėja ekspertai. Ne ką nemažiau nerimą kelia ir V. Putino tikslas iš naujo suskaldyti pasaulį perpus, visai kaip Šaltojo karo metais.
10:45 | Žiniasklaida: Putinas iškėlė naują tikslą
Rusijos leidinys „Kremlevskaja Tabakerka“, remdamasis savo šaltiniais tarp Rusijos Federacijos kariuomenės karininkų, skelbia apie naują Vladimiro Putino ultimatumą užimti Rytų Ukrainos miestą Avdijivką.
Du neįvardyti Avdijivką šturmuojantys rusų kariai ir dar vienas Donecke dislokuotas karininkas leidiniui patvirtino naują jiems iškeltą užduotį iki Naujųjų metų užimti Avdijivką. Maskva nori, kad 2024-ieji rusams prasidėtų „pergale fronte“.
„Tai Putino įsakymas“, – rašo leidinys.
„Užduotis – ne tik užimti Avdijivką iki sausio 1 d., bet užimti ją kuo greičiau. Kaip suprantu, Vladimiras Vladimirovičius (Putinas – red.) nori paminėti šią pergalę savo naujametiniame kreipimesi. Jei tai nepavyks, irgi gerai, bet geriau, kad pavyktų. Tokia informacija, kiek žinau, buvo siunčiama iš Maskvos“, – sakė vienas iš leidinio šaltinių.
Kitas pareigūnas paatviravo, kad jo netenkina V. Putino įsakymas. Jis apibūdino Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius ir prognozavo, kad jie bus dar didesni, jei puolimas suintensyvės.
„Jei prie Avdijivkos per dieną žūsta ir netenka rankų bei kojų 200–600 karių, ar galite įsivaizduoti, kas bus, jei sustiprinsime puolimą? Ir čia mobilizuotieji pradėjo kovoti dar blogiau“, – sakė jis.
10:10 | „Turime tik 5–8 metus“: Pistorius įspėjo Baltijos šalis dėl Putino agresijos
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
09:33 | Rusai patys numušė savo šturmo lėktuvą Su-25
Sekmadienį, gruodžio 17 d., Rusijos „Telegram“ kanaluose ėmė plisti žinutės su šturmo lėktuvo Su-25 atvaizdu ir užrašu „Amžino skrydžio, brolau“. Tačiau Ukraina su Rusijos Federacijos lėktuvo numušimu neturi nieko bendro, teigia Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
08:52 | Ukrainos oro pajėgos: numušti 5 rusų dronai
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti visi penki rusų paleisti dronai.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.
Nurodoma, kad visi dronai buvo numušti – Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Chmelnyckio srityse.
08:21 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 090 rusų karių. Tarp kitų rusų nuostolių: 44 tankai, 60 šarvuočių, 38 artilerijos sistemos, trys daugkartinio paleidimo raketų sistemos, oro gynybos sistema, 12 bepiločių orlaivių, 56 automobiliai ir keturi specialiosios įrangos vienetai.
07:44 | ISW analitikai įspėja dėl Putino pažado
JAV Karo studijų instituto analitikai naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad gruodžio 17 d. nuskambėjęs Vladimiro Putino pareiškimas, kad Rusijos Federacija neketina kariauti su NATO, „atrodo tuščias, atsižvelgiant į jo ir Kremliaus ekspertų grasinimus, kurie pastaruoju metu buvo pareikšti NATO valstybėms narėms“.
V. Putinas interviu gruodžio 17 d. bandė atremti JAV prezidento Joe Bideno gruodžio 6 d. išsakytą perspėjimą, kad Rusija ateityje puls NATO šalį, jei laimės karą Ukrainoje. V. Putinas tvirtino, kad Rusija neva neturi geopolitinių, ekonominių, karinių ar teritorinių priežasčių kovoti su NATO, o Rusija yra suinteresuota plėtoti santykius su NATO valstybėmis narėmis.
Pasak ISW analitikų, šis interviu greičiausiai buvo sąmoningas bandymas sustiprinti Kremliaus pastangas pavaizduoti Rusijos karinę grėsmę NATO kaip įsivaizduojamą ir dirbtinę.
ISW analitikai mano, kad visi šie patikinimai yra nepagrįsti. Liepos 21 dieną V. Putinas pagrasino Lenkijai po to, kai Varšuva išsiuntė karius prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos dėl „Wagner“ grupės kovotojų perdislokavimo į Baltarusiją. Tada V. Putinas pasakė, kad Rusija atsakys „visomis turimomis priemonėmis“.
Taip pat pranešama, kad gruodžio 2 dieną Rusijos propagandistas per valstybinę televiziją užsiminė, kad Baltijos šalys bus kitas Rusijos karinis taikinys ir kris netrukus po Ukrainos.
07:05 | SBU: vienoje iš Ukrainos kariuomenės vado patalpų rasta pasiklausymo įranga
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado Valerijaus Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą.
Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Ukraina stengiasi išlaikyti Vakarų paramą kovai su Maskvos plataus masto invazija ir kai birželio mėnesį pradėtas kontrpuolimas nepadarė esminės pažangos šalies rytuose ir pietuose.
„Pabrėžiame, kad įranga buvo rasta ne tiesiogiai Valerijaus Zalužno biure, o vienoje iš patalpų, kurią jis galėjo naudoti darbui ateityje“, – išplatintame pranešime nurodė SBU.
„Preliminariais duomenimis, rastas įrenginys buvo neveikiantis“, – teigė SBU.
„Duomenų saugojimo įrenginių ar nuotolinio garso perdavimo priemonių nerasta. Šis techninis prietaisas bus išsiųstas ištirti“, – priduriama pranešime.
