Šaltinių teigimu, Kremliaus reikalavimai yra platūs ir panašūs į tuos, kuriuos anksčiau Rusija yra pateikusi Ukrainai.
„Tos ankstesnės sąlygos apėmė Kyjivo narystės NATO atsisakymą, susitarimą nedislokuoti užsienio karių Ukrainoje ir tarptautinį prezidento Vladimiro Putino teiginio, kad Krymas ir keturios sritys priklauso Rusijai, pripažinimą.
Pastaraisiais metais Rusija taip pat reikalavo, kad JAV ir NATO spręstų, kaip ji vadina, „pagrindines karo priežastis“, įskaitant NATO plėtrą į rytus“, – teigiama tekste.
Seni Putino reikalavimai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu laukia V. Putino žodžio, ar jis sutiks su 30 dienų paliaubomis, kurias Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė priimsiąs kaip pirmą žingsnį taikos derybų link.
Kai kurie JAV pareigūnai, įstatymų leidėjai ir ekspertai baiminasi, kad V. Putinas, buvęs KGB karininkas, pasinaudos paliaubomis, kad sustiprintų, kaip jie sako, pastangas suskaldyti JAV, Ukrainą ir Europą ir sužlugdyti bet kokias derybas.
V. Zelenskis sveikino šią savaitę Saudo Arabijoje įvykusį JAV ir Ukrainos pareigūnų susitikimą kaip konstruktyvų ir sakė, kad galimos 30 dienų paliaubos su Rusija galėtų būti panaudotos rengiant platesnio masto taikos susitarimą.
Per pastaruosius du dešimtmečius Maskva kėlė daug reikalavimų, kai kurie iš jų pateko į oficialias derybas su JAV ir Europa. Pastaruoju metu Maskva juos aptarė su Joe Bideno administracija keliuose susitikimuose 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių sėdėjo Ukrainos pasienyje ir laukė įsakymo įsiveržti.
Tarp jų buvo reikalavimai, kurie apribotų JAV ir NATO karines operacijas nuo Rytų Europos iki Vidurinės Azijos.
Atmesdama kai kurias sąlygas, J. Bideno administracija siekė užkirsti kelią invazijai, bendradarbiaudama su Rusija dėl kai kurių iš jų, kaip teigiama JAV vyriausybės dokumentuose. Pastangos nepavyko ir Rusija užpuolė 2022 m. vasario 24 d.
JAV ir Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis teigė, kad susitarimo projektas, kurį Vašingtonas, Kyjivas ir Maskva aptarė Stambule 2022 m., galėtų būti taikos derybų pradžia. Susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Tose derybose Rusija reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų dėl NATO ir sutiktų su nuolatiniu bebranduoliniu statusu. Ji taip pat reikalavo veto teisės dėl šalių, kurios norėtų padėti Ukrainai karo atveju, veiksmų.
D. Trumpo administracija nepaaiškino, kaip ji ketina derėtis su Maskva. Abi šalys veda du atskirus pokalbius: vieną – dėl JAV ir Rusijos santykių atstatymo, kitą – dėl taikos susitarimo Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
